Kai kurie prietaisai elektros nenaudoja tik tada, kai juos tikrai atjungiame. Palikti rozetėje jie gali veikti budėjimo režimu, šildyti grandines, laukti signalo ar tiesiog tyliai didinti sąskaitą. Dar svarbiau – dalis jų kelia gaisro riziką. Todėl klausimas ne „ar patogu laikyti įjungtą“, o ar tikrai verta rizikuoti dėl kelių sekundžių.
Ne kiekvienas išjungtas prietaisas iš tikrųjų yra išjungtas
Didžiausia klaida namuose – manyti, kad jeigu prietaiso ekranas užgeso arba mygtukas paspaustas į „off“ padėtį, jis jau nebenaudoja elektros. Dalis įrenginių ir toliau lieka budėjimo režimu: laukia greito įjungimo, palaiko laikrodį, jutiklinį ekraną, atmintį ar ryšį.
Tai ypač aktualu prietaisams su ekranais, laikmačiais, pašvietimu ir „momentinio įjungimo“ funkcijomis. Vienas toks įrenginys sąskaitos gal ir nesugriaus, bet keli prietaisai per mėnesį jau tampa matoma suma. O jei kalbame apie kaitinamus prietaisus, rizika yra ne tik finansinė.
Paprasta taisyklė: jei prietaisas kaista, turi kaitinimo elementą arba dirba budėjimo režimu, po naudojimo jo nereikėtų palikti rozetėje.
Virtuvėje daugiausia rizikos kelia ne šaldytuvas, o smulkūs prietaisai
Kavos aparatas atrodo nekaltas, nes stovi ant stalviršio kasdien ir tarsi priklauso rytinei rutinai. Tačiau jei jis turi ekraną, laikmatį, įkaitimo indikatorių ar jutiklinį valdymą, paliktas įjungtas jis gali toliau naudoti energiją visą dieną. Jei aparatas paprastas, be elektronikos, rizika mažesnė, bet modernūs modeliai dažnai nėra visiškai „miegantys“.
Elektrinis virdulys taip pat vertas dėmesio, ypač jei turi temperatūros reguliavimą ar šilumos palaikymo funkciją. Tokie modeliai nėra vien paprastas indas vandeniui užvirti. Juose yra elektronikos, o kai kuriais atvejais ir funkcijų, kurios gali netikėtai įsijungti ar likti aktyvios.
Skrudintuvas – dar vienas prietaisas, kurį geriausia atjungti. Čia svarbiausia net ne energijos sąnaudos, o trupiniai. Jie kaupiasi viduje ir aplink kaitinimo elementus, todėl paliktas įjungtas skrudintuvas tampa nereikalingu gaisro rizikos tašku. Po naudojimo jį verta ne tik ištraukti iš rozetės, bet ir reguliariai iškratyti trupinių stalčiuką.
Vonios kambaryje taisyklė turi būti griežta: panaudojote – ištraukėte
Plaukų tiesintuvai ir garbanojimo žnyplės yra vieni iš tų prietaisų, kuriems neturėtų būti jokių „paliksiu trumpam“. Jie įkaista iki aukštos temperatūros, o vonioje ar miegamajame šalia dažnai būna rankšluosčių, drabužių, kosmetikos, popierinių pakuočių ar kitų degių daiktų.
Net jei prietaisas turi automatinio išsijungimo funkciją, ja nereikėtų aklai pasikliauti. Tai papildoma apsauga, o ne leidimas palikti karštą daiktą be priežiūros. Saugiausias įprotis labai paprastas: baigėte naudoti, išjungėte, ištraukėte iš rozetės ir padėjote ant karščiui atsparaus paviršiaus.
Tas pats galioja ir kitiems smulkiems grožio prietaisams, kurie kaista. Jie gali atrodyti maži, bet jų keliama rizika prasideda būtent nuo temperatūros, o ne nuo dydžio.
Žaidimų konsolės ir spausdintuvai tyliai valgo elektrą
Ne visi „energijos vampyrai“ kelia gaisro riziką. Kai kurie tiesiog nuolat naudoja elektrą, nors atrodo išjungti. Žaidimų konsolės yra vienas aiškiausių pavyzdžių. Budėjimo režimu jos gali palaikyti greito paleidimo funkcijas, naujinimus, ryšį su tinklu ir kitus procesus. Iš išorės nieko nevyksta, bet elektros skaitiklis vis tiek dirba.
Spausdintuvai panašūs. Jie dažnai stovi namuose ar biure savaitėmis beveik nenaudojami, tačiau palikti rozetėje išlaiko aktyvias vidines grandines. Atrodo smulkmena, bet jei prietaisas naudojamas retai, nėra jokios priežasties laikyti jį nuolat prijungtą.
Čia verta atskirti patogumą nuo būtinybės. Jei konsolę naudojate kasdien, galbūt nenorėsite jos kaskart atjunginėti. Bet jei žaidžiate tik savaitgaliais, o spausdintuvas reikalingas kartą per mėnesį, nuolatinis prijungimas tampa paprastu elektros švaistymu.
Šildytuvai – prietaisai, kurių palikti įjungtų negalima
Iš viso sąrašo šildytuvai yra vieni rimčiausių. Jie patogūs, greitai sušildo kambarį, bet būtent dėl kaitinimo ir kelia didelę riziką. Paliktas įjungtas arba rozetėje prijungtas šildytuvas gali perkaisti, netikėtai įsijungti ar tapti pavojingas, jei šalia yra antklodžių, drabužių, baldų ar užuolaidų.
Šildytuvo nereikėtų palikti be priežiūros net trumpam. Jo vieta turi būti atvira, stabili, toliau nuo tekstilės ir kitų degių daiktų. O baigus naudoti, geriausia ne tik išjungti, bet ir ištraukti kištuką.
Tai nėra perdėtas atsargumas. Šildytuvai dėl savo funkcijos yra skirti kaitinti, todėl su jais taisyklės turi būti griežtesnės nei su dauguma kitų buities prietaisų.
Kuriuos prietaisus verta atjungti pirmiausia
Jei nenorite kasdien vaikščioti po namus ir traukti visų kištukų iš eilės, pradėkite nuo tų, kurie kelia didžiausią riziką arba dažniausiai veikia budėjimo režimu.
Pirmiausia atjunkite kaitinamus prietaisus: plaukų tiesintuvus, garbanojimo žnyples, skrudintuvus, elektrinius virdulius ir šildytuvus. Tada peržiūrėkite įrenginius su ekranais ir budėjimo funkcijomis: kavos aparatus, žaidimų konsoles, spausdintuvus.
Dar patogesnis sprendimas – naudoti ilgintuvą su jungikliu ten, kur vienoje vietoje prijungti keli įrenginiai. Tuomet nereikia traukti kiekvieno kištuko atskirai, užtenka išjungti visą grupę.
Esminė išvada
„Energijos vampyrai“ pavojingi tuo, kad jų nematome. Jie neūžia, nešviečia ryškiai ir dažnai atrodo išjungti. Tačiau vieni tyliai didina sąskaitą, kiti palieka nereikalingą gaisro riziką.
Paprasta taisyklė, kurią verta prisiminti: prietaisai, kurie kaista arba turi budėjimo režimą, neturėtų be reikalo likti rozetėje. Kavos aparatas, virdulys, konsolė, tiesintuvas, spausdintuvas, skrudintuvas ir šildytuvas – būtent tie daiktai, kuriuos verta patikrinti pirmiausia. Kartais saugesni namai prasideda ne nuo naujos technikos, o nuo vieno ištraukto kištuko.
