Banano žievelė nėra stebuklinga priemonė, kuri pakeis profesionalų pedikiūrą, jei kulnai giliai sutrūkinėję ar yra odos problemų. Tačiau sausai, šiurkščiai pėdų odai ji gali būti paprastas naminis būdas suteikti minkštumo. Svarbiausia – naudoti ją kaip papildomą priežiūrą, o ne kaip gydymą.
Pėdos dažnai prisimenamos tik tada, kai oda jau šerpetoja, kulnai tampa šiurkštūs, o kojinės ima kibti prie sausų vietų. Tada norisi greito sprendimo: brangaus pedikiūro, stipraus šveitiklio ar naujo kremo. Tačiau kartais paprasčiausias būdas slepiasi virtuvėje – banano žievelė, kurią paprastai išmetame.
Bananuose ir jų žievelėje yra medžiagų, kurios gali padėti odai atrodyti švelnesnei: drėgmės, natūralių cukrų, kai kurių vitaminų ir minkštinančių komponentų. Tai nereiškia, kad žievelė „sutaisys“ pėdas per vieną vakarą, bet kaip trumpa namų procedūra ji gali būti maloni ir naudinga.
Kodėl banano žievelė dedama būtent ant kulnų
Sausiausios pėdų vietos dažniausiai yra kulnai, padikauliai ir vietos aplink pirštus. Ten oda patiria daugiausia spaudimo, trinasi į avalynę ir greičiau praranda glotnumą. Banano žievelės vidinė pusė yra drėgna ir minkšta, todėl ją patogu naudoti kaip trumpą kompresą.
Paprasčiausias būdas toks: suvalgius bananą, žievelės vidinę pusę priglauskite prie sausų pėdų vietų. Ypač prie kulnų ar šiurkštesnių zonų. Tada užsimaukite kojinę, kad žievelė laikytųsi vietoje, ir palaikykite maždaug valandą.
Per tą laiką oda suminkštėja, o po procedūros šiurkštumas gali būti mažiau juntamas. Vis dėlto svarbu nepamiršti paskutinio žingsnio: pėdas reikia nuplauti šiltu vandeniu, nusausinti ir patepti kremu. Būtent kremas padeda užrakinti drėgmę, o be jo efektas gali būti trumpalaikis.
Ši procedūra geriausiai tinka tada, kai oda tiesiog sausa ar pavargusi. Jei kulnai įtrūkę iki skausmo, kraujuoja, niežti, pleiskanoja tarpupirščiai ar įtariamas grybelis, banano žievelė nėra tinkamas sprendimas – tokiu atveju reikėtų kreiptis į specialistą.
Kitas būdas – naudoti patį bananą kaip minkštinamąją kaukę
Jeigu pėdų oda labai išsausėjusi, galima panaudoti ne tik žievelę, bet ir banano minkštimą. Prinokęs bananas lengvai susitrina, todėl jį galima naudoti kaip paprastą kaukę pėdoms.
Bananą perpjaukite išilgai arba sutrinkite šakute iki košelės. Minkštimą paskirstykite ant sausų vietų – kulnų, padikaulių, odos aplink pirštus. Jei norite, kad priemonė laikytųsi geriau, pėdas galima apvynioti plėvele arba užsimauti senesnes kojines, kurių negaila išskalbti. Palaikykite 20–30 minučių.
Po to viską būtina kruopščiai nuplauti šiltu vandeniu. Banano likučiai ant odos neturėtų likti, nes jie lipnūs ir gali dirginti, ypač tarp pirštų. Nusausinus pėdas, patepkite jas drėkinamuoju kremu arba riebesniu pėdų balzamu.
Šis būdas labiau primena naminę pėdų kaukę nei tikrą pedikiūrą. Jis gali suteikti minkštumo, bet nepašalins storų nuospaudų ar gilių suragėjusių sluoksnių taip, kaip tai padarytų profesionali procedūra.
Vien banano nepakaks, jei pėdos nuolat sausėja
Didžiausia tokių naminių triukų klaida – tikėtis vienkartinio stebuklo. Jei pėdos sausėja nuolat, problema dažniausiai ne vien tame, kad trūksta „kaukių“. Oda gali sausėti dėl nepatogios avalynės, ilgo stovėjimo, karšto vandens, per dažno šveitimo, netinkamų prausiklių ar tiesiog nepakankamo kasdienio drėkinimo.
Todėl banano žievelė gali būti malonus papildomas žingsnis, bet pagrindas lieka paprastas: reguliariai plauti, gerai nusausinti, ypač tarp pirštų, ir tepti pėdas kremu. Geriausia tai daryti vakare, kad priemonė spėtų įsigerti, o oda per naktį suminkštėtų.
Jei kulnai labai šiurkštūs, po vonelės galima švelniai naudoti pėdų dildę, bet nereikėtų persistengti. Per agresyvus šveitimas kartais tik paskatina odą dar labiau storėti, nes ji ginasi nuo nuolatinio dirginimo.
Banano procedūrą galima kartoti kelis kartus per savaitę, jei oda ją toleruoja. Bet jei atsiranda paraudimas, niežėjimas ar deginimas, geriau sustoti.
Kada šio triuko geriau nenaudoti
Bananas yra natūralus produktas, bet tai nereiškia, kad jis tinka visiems. Jei turite alergiją bananams, jautrią odą ar atvirų įtrūkimų, tokių procedūrų geriau vengti. Taip pat nereikėtų banano minkštimo ar žievelės laikyti tarp pirštų ilgai, nes drėgna ir lipni aplinka gali būti nepalanki odai, ypač jei ji linkusi į sudirgimą.
Žmonėms, sergantiems diabetu ar turintiems kraujotakos problemų, pėdų priežiūrą reikėtų vertinti atsargiau. Net maži įtrūkimai ar žaizdelės gali tapti rimtesne problema, todėl geriau nesiremti vien naminiais metodais ir pasitarti su gydytoju ar pėdų priežiūros specialistu.
Jeigu pėdos skausmingos, atsirado gilūs įtrūkimai, kraujavimas, stiprus niežėjimas, nemalonus kvapas ar pakitę nagai, tai jau ne kosmetinis sausumas, o signalas ieškoti priežasties.
Banano žievelė – ne stebuklas, o paprasta minkštinanti pagalba
Banano žievelės triukas patrauklus tuo, kad nieko nekainuoja ir leidžia panaudoti tai, ką vis tiek būtume išmetę. Ji gali padėti laikinai suminkštinti sausas pėdas, suteikti malonesnį odos pojūtį ir papildyti įprastą priežiūrą.
Tačiau gražios pėdos priklauso ne nuo vieno įvyniojimo, o nuo nuoseklumo. Jei po kiekvienos procedūros pėdas nuplaunate, nusausinate ir patepate kremu, rezultatas bus geresnis. Jei tai darote reguliariai, oda palaipsniui gali atrodyti prižiūrėtesnė, švelnesnė ir mažiau linkusi sausėti.
Taigi banano žievelės nereikia laikyti magišku pedikiūro pakaitalu. Bet kaip paprastas vakaro triukas sausoms pėdoms – kodėl gi ne? Kartais geriausia priežiūra prasideda ne nuo brangaus indelio, o nuo to, ką jau turite namuose.
