Apie 90 proc. žmonių pasaulyje yra dešiniarankiai – ir tai nėra vien mokyklos, kultūros ar auklėjimo pasekmė. Mokslininkai šį reiškinį aiškina daug giliau: dešinės rankos dominavimas susijęs su smegenų asimetrija, įrankių naudojimu, kalbos raida ir socialiniu mokymusi. Kitaip tariant, tai vienas seniausių žmogaus kūne išlikusių evoliucinių pėdsakų.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo keista: kodėl žmonija taip aiškiai „pasuko“ į dešinę? Juk teoriškai būtų logiška tikėtis maždaug lygaus pasiskirstymo – pusė žmonių galėtų būti dešiniarankiai, pusė kairiarankiai. Tačiau taip nėra. Beveik visose kultūrose ir žemynuose dominuoja dešinė ranka, o kairiarankiai sudaro tik maždaug dešimtadalį žmonių.
Dešiniarankystė prasidėjo gerokai anksčiau nei atsirado šiuolaikinis žmogus
Mokslinis terminas šiam reiškiniui apibūdinti yra rankinė lateralizacija. Paprastai tariant, tai reiškia vienos rankos pranašumą prieš kitą. Toks reiškinys nėra būdingas tik žmonėms – kai kurie gyvūnai taip pat turi tam tikrų galūnių naudojimo polinkių. Tačiau žmonės išsiskiria tuo, kad visa populiacija labai aiškiai linksta į vieną pusę.
Archeologiniai duomenys rodo, kad ši tendencija labai sena. Seniausi akmeniniai įrankiai, datuojami maždaug 2,6 mln. metų, leidžia manyti, kad juos gaminę hominidai jau dažniau naudojo dešinę ranką. Tai reiškia, kad dešiniarankystė atsirado dar prieš Homo sapiens – dar tada, kai žmogaus evoliucijos istorija buvo tik pakeliui į dabartinę formą.
Dar įdomesni yra neandertaliečių pėdsakai. Ant jų priekinių dantų rasti įbrėžimai rodo, kaip jie laikydavo įrankius dirbdami. Žymių kryptis leidžia spręsti, kad dauguma jų taip pat buvo dešiniarankiai. Tokie požymiai aptikti net vaikų dantyse, o tai leidžia manyti, kad rankos dominavimas atsiranda anksti ir turi stiprų biologinį pagrindą.
Tai svarbi detalė: dešiniarankystė nėra vien įprotis, kurį vaikas perima mokykloje ar šeimoje. Ji susijusi su tuo, kaip formuojasi smegenys ir kaip per ilgą evoliuciją žmogaus kūnas prisitaikė atlikti sudėtingus veiksmus.
Kodėl būtent dešinė ranka tapo pagrindine
Vieno atsakymo čia nėra. Biologai dažniausiai kalba apie kelias tarpusavyje susijusias priežastis.
Pirmoji – įrankių naudojimas. Kai žmogaus protėviai pradėjo gaminti akmeninius įrankius, reikėjo tikslaus rankų pasiskirstymo. Viena ranka turėjo laikyti, stabilizuoti, prilaikyti, kita – atlikti smulkų ir tikslų judesį. Tokia užduotis skatina asimetriją: kai viena ranka specializuojasi tikslumui, darbas tampa efektyvesnis. Ilgainiui dešinės rankos dominavimas galėjo tapti evoliuciškai naudingas.
Antroji priežastis susijusi su kalba. Daugumai žmonių kalbą daugiausia valdo kairysis smegenų pusrutulis, o jis kontroliuoja dešinę kūno pusę. Todėl kalbos, gestų ir dešinės rankos ryšys galėjo stiprėti kartu. Žmonės ne tik kalbėjo – jie rodė, aiškino, mokė, imitavo. Dešinė ranka galėjo tapti patogesniu įrankiu ne tik darbui, bet ir komunikacijai.
Trečioji hipotezė – sudėtingų veiksmų planavimas. Maisto gaminimas, įrankių kūrimas, statyba, ritualai ar bet kokia veikla, kuriai reikia kelių nuoseklių žingsnių, reikalauja smegenų gebėjimo organizuoti veiksmus. Manoma, kad kairysis pusrutulis geriau tvarko tokias sekas, todėl dešinės rankos vaidmuo dar labiau sustiprėjo.
Ketvirta priežastis – socialinis mokymasis. Žmonės labai daug išmoksta stebėdami kitus. Jei dauguma bendruomenės narių naudoja dešinę ranką, vaikui lengviau mokytis taip pat. Įrankio laikymas, rašymas, siuvimas, pjovimas, piešimas, gestai – visa tai lengviau perimama, kai mokytojas ir mokinys veikia ta pačia puse. Taip daugumos įprotis per kartas dar labiau įsitvirtina.
Šios priežastys greičiausiai veikė kartu. Dešiniarankystė nėra vien genų, vien smegenų ar vien kultūros rezultatas. Tai biologijos, mąstymo, darbo ir bendruomenės poveikio mišinys.
Kodėl kairiarankiai neišnyko
Jeigu dešiniarankystė tapo tokia stipri, kyla kitas klausimas: kodėl kairiarankių vis dar yra apie 10 proc.? Jei kairiarankystė būtų visiškai nenaudinga, evoliucija galėjo ją nustumti į paraštes. Bet taip neatsitiko.
Vienas įdomiausių paaiškinimų – retumo efektas. Situacijose, kuriose svarbi tiesioginė konkurencija, kairiarankis gali turėti pranašumą vien todėl, kad yra retesnis. Kovose, sporte ar kitose greitos reakcijos reikalaujančiose situacijose dauguma žmonių įpratę prie dešiniarankių veiksmų. Kairiarankis gali judėti kitaip, atakuoti iš neįprastos pusės ir todėl nustebinti.
Tai nereiškia, kad kairiarankiai yra „geresni“ ar „prastesni“. Tai reiškia, kad mažuma tam tikrose aplinkybėse gali turėti savo pranašumą. Evoliucijoje tai pakankama priežastis, kad bruožas neišnyktų.
Dar retesni yra tikrieji abirankiai – žmonės, kurie abi rankas valdo beveik vienodai gerai. Tokių žmonių labai mažai. Svarbu neskubėti painioti tikro abirankiškumo su įprastu gebėjimu skirtingas užduotis atlikti skirtingomis rankomis. Daug žmonių gali, pavyzdžiui, viena ranka rašyti, kita kažką laikyti ar atlikti paprastesnius veiksmus. Tikras abirankiškumas reiškia, kad abi rankos yra beveik vienodai tikslios.
Mokslininkai pastebi, kad tokių žmonių smegenyse pusrutulių specializacija gali būti silpnesnė, tačiau ryšys tarp jų – aktyvesnis. Vis dėlto tai ne visada vien privalumas. Kai kurie tyrimai sieja silpnesnę smegenų lateralizaciją su didesniais mokymosi ar susikaupimo sunkumais. Tai rodo, kad smegenų asimetrija dažniausiai yra ne trūkumas, o labai praktiškas organizavimo būdas.
Dešinė ranka – senas pėdsakas, kurio paprastai nepastebime
Įdomiausia tai, kad rankos dominavimas toks kasdienis, jog beveik niekas apie jį negalvoja. Imame šaukštą, rašome, atrakiname duris, laikome telefoną, spaudžiame ranką – ir viskas atrodo savaime suprantama. Tačiau už šio paprasto judesio slypi milijonus metų trukusi istorija.
Dešiniarankystė susijusi su tuo, kaip žmogus gamino įrankius, kaip mokėsi kalbėti, kaip perdavė įgūdžius kitiems ir kaip smegenys paskirstė sudėtingas užduotis tarp pusrutulių. Tai ne vien patogumas. Tai evoliucinė sistema, kuri padėjo žmonėms tiksliau dirbti, greičiau mokytis ir efektyviau bendrauti.
Todėl klausimas „kodėl tiek daug žmonių dešiniarankiai?“ iš tikrųjų nėra apie ranką. Jis apie žmogaus smegenis, bendruomenę ir visą mūsų rūšies istoriją. Dešinė ranka tapo dominuojanti ne atsitiktinai – ji tiesiog labai ilgai buvo patogiai sujungta su tais gebėjimais, kurie padėjo žmonėms išlikti, kurti ir mokytis vieniems iš kitų.
