Nežinomas numeris ekrane nebūtinai reiškia pavojų, bet ir nebūtinai yra nekaltas skambutis. Sukčiai dažnai naudoja įprastai atrodančius numerius, prisistato bankais, kurjeriais, policija ar mobiliojo ryšio darbuotojais. Todėl saugiausia taisyklė paprasta: prieš perskambindami ar atskleisdami informaciją, pirmiausia patikrinkite numerį.
Telefoniniai sukčiai dažnai laimi ne dėl to, kad jų istorijos labai įtikinamos, o dėl skubos. Žmogus pamato praleistą skambutį, sunerimsta, perskambina, o tada įtraukiamas į pokalbį. Dar blogiau, kai skambinantysis iškart spaudžia: „Jūsų sąskaitai gresia pavojus“, „siunta sulaikyta“, „reikia patvirtinti duomenis“, „veikite dabar“. Būtent tokiose situacijose kelios minutės patikrinimo gali išgelbėti pinigus ir nervus.
Pirmas žingsnis – ne perskambinti, o patikrinti numerį paieškoje
Paprasčiausias būdas – nukopijuoti telefono numerį ir įvesti jį į interneto paiešką. Geriausia bandyti keliais formatais: su šalies kodu, be jo, su tarpais ir be tarpų. Kartais žmonės jau būna palikę atsiliepimų apie įtartinus numerius forumuose, skundų puslapiuose ar numerių atpažinimo svetainėse.
Jeigu numeris susijęs su agresyvia reklama, finansinėmis apgavystėmis, tariamais banko darbuotojais ar netikrais kurjeriais, paieškoje dažnai atsiranda perspėjimų. Tai nėra šimtaprocentinis įrodymas, bet geras signalas būti atsargiems.
Svarbu ir tai, ko paieška neranda. Jei numeris visiškai nematomas internete, tai dar nereiškia, kad jis saugus. Nauji sukčių numeriai gali būti naudojami labai trumpai, todėl apie juos dar nebūna įrašų. Tokiu atveju reikia vertinti patį pokalbį, o ne vien numerį.
Jeigu skambinantysis prisistato įmone ar įstaiga, nepasitikėkite vien jo žodžiais. Susiraskite oficialų tos įmonės numerį jos svetainėje ir paskambinkite patys. Tai ypač svarbu, jei kalbama apie banką, paštą, kurjerius, telekomunikacijų bendrovę ar valstybės instituciją.
Programėlės gali padėti, bet jų verdiktu aklai tikėti nereikia
Yra programėlių, kurios atpažįsta skambinančius numerius, rodo vartotojų atsiliepimus ir įspėja apie galimą šlamštą. Jos gali būti naudingos, jei dažnai gaunate nepageidaujamų skambučių arba norite greičiau suprasti, ar numeris jau žinomas kaip reklaminis ar įtartinas.
Tačiau tokios programėlės nėra neklystančios. Kartais jos neatpažįsta naujų sukčių numerių, kartais neteisingai pažymi teisėtą skambutį, o kartais informacija būna paremta kitų vartotojų komentarais, kurie nebūtinai tikslūs.
Todėl programėlė turėtų būti pagalbinė priemonė, o ne galutinis sprendimas. Jei ji rodo įspėjimą – būkite atsargūs. Jei nieko nerodo – vis tiek neatskleiskite asmens duomenų, banko prisijungimų, kortelės informacijos ar SMS kodų.
Ypač svarbu prisiminti: jokia tikra įstaiga neturėtų prašyti jūsų padiktuoti slaptažodžių, PIN kodų, prisijungimo kodų ar patvirtinti mokėjimų per nuorodas, atsiųstas pokalbio metu. Jei skambutis sukasi apie tai, geriausia pokalbį nutraukti.
Kaip atpažinti pavojingą skambutį dar pokalbio metu
Ne visada turite laiko tikrinti numerį iš anksto. Kartais atsiliepiate automatiškai. Tada svarbiausia klausytis ne tik žodžių, bet ir spaudimo būdo.
Įtarimą turėtų kelti skubos kūrimas. Jei žmogus sako, kad turite veikti „dabar pat“, kad negalite padėti ragelio, kad kitaip prarasite pinigus ar būsite nubausti, tai labai pavojingas signalas. Sukčiams reikia, kad nespėtumėte pagalvoti.
Kitas ženklas – prašymas pateikti jautrią informaciją. Banko kortelės numeriai, prisijungimai, asmens kodas, „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo patvirtinimai, SMS kodai – visa tai yra informacija, kurios telefonu nepažįstamam skambintojui atskleisti negalima.
Dar vienas signalas – pokalbis su „perjungimu“ tarp kelių tariamų specialistų. Pavyzdžiui, iš pradžių skambina „bankas“, paskui „policija“, tada „saugumo skyrius“. Tai gali būti bandymas sukurti rimtos situacijos įspūdį.
Tokiu atveju saugiausias veiksmas – padėti ragelį. Mandagumas čia nereikalingas. Jei situacija tikra, jūs galėsite paskambinti oficialiu numeriu ir viską išsiaiškinti.
Ką daryti po įtartino skambučio
Jeigu skambutis atrodė įtartinas, numerį užblokuokite telefone. Dauguma išmaniųjų telefonų leidžia pažymėti numerį kaip šlamštą arba blokuoti jį tiesiai iš skambučių istorijos.
Jei atskleidėte banko duomenis, patvirtinote operaciją ar paspaudėte įtartiną nuorodą, nedelskite. Iškart susisiekite su savo banku oficialiu numeriu, papasakokite situaciją ir paprašykite blokuoti kortelę ar patikrinti paskyrą. Tokiais atvejais minutės gali būti svarbios.
Jeigu gavote grasinimų, buvo bandoma išvilioti pinigus ar prisistatyta pareigūnais, verta kreiptis į policiją arba pranešti apie sukčiavimo bandymą oficialiais kanalais. Kuo daugiau pranešimų, tuo lengviau atpažinti pasikartojančias schemas.
Taip pat verta perspėti artimuosius, ypač vyresnio amžiaus žmones. Sukčiai dažnai taikosi į tuos, kurie labiau linkę pasitikėti telefonu prisistačiusiu „specialistu“.
Viena taisyklė, kuri apsaugo geriau nei bet kuri programėlė
Telefono numerį patikrinti galima įvairiai: paieškoje, skundų puslapiuose, numerių atpažinimo programėlėse, per oficialius įmonių kontaktus. Tačiau svarbiausia taisyklė yra paprastesnė už visas technologijas: jei skambutis susijęs su pinigais, duomenimis ar skuba – nutraukite pokalbį ir perskambinkite oficialiu numeriu patys.
Tikras bankas, kurjeris ar institucija dėl to nesupyks. O sukčius praras svarbiausią ginklą – jūsų skubėjimą.
Nežinomas numeris dar nėra pavojus. Pavojus prasideda tada, kai nepažįstamas žmogus telefonu ima valdyti jūsų sprendimus. Todėl prieš perskambindami ar vykdydami nurodymus sustokite, patikrinkite ir tik tada veikite.
