Ar verta atsiliepti į nežinomą numerį? Kada tai naudinga, o kada geriau nerizikuoti

Nežinomas numeris telefone dažnai sukelia tą pačią dilemą: pakelti ar palaukti? Viena vertus, tai gali būti svarbus skambutis iš gydymo įstaigos, kurjerio, būsimo darbdavio ar žmogaus, kuris pakeitė numerį. Kita vertus, tai gali būti reklama, apklausa arba telefoniniai sukčiai.

Vieno atsakymo nėra. Saugiausia ne aklai ignoruoti visus skambučius, o turėti aiškią taisyklę: atsiliepti galima, bet pokalbio metu niekada neatskleisti jautrių duomenų ir nevykdyti finansinių nurodymų.

Kada verta pakelti ragelį

Ne kiekvienas nežinomas numeris yra pavojingas. Jei laukiate siuntos, gydytojo skambučio, meistro, darbo pokalbio ar atsakymo iš įmonės, skambutis iš nepažįstamo numerio gali būti visiškai normalus. Dalis įstaigų ir verslų skambina ne iš vieno pagrindinio numerio, o iš skirtingų linijų ar mobiliųjų numerių.

Atsiliepti verta ir tada, kai neseniai patys palikote užklausą: registravotės paslaugai, pildėte formą, pateikėte skelbimą ar laukiate patvirtinimo. Tokiu atveju neatpažintas numeris gali būti tiesiog žmogus, kuris bando su jumis susisiekti.

Taip pat gali paskambinti draugas, giminaitis ar pažįstamas, pakeitęs numerį. Tiesa, tokiu atveju sveikas atsargumas vis tiek reikalingas. Jei žmogus iš karto prašo pinigų, kodų ar skubaus pavedimo, verta pokalbį nutraukti ir perskambinti tuo numeriu, kurį turėjote anksčiau.

Atsiliepti į nežinomą numerį kartais verta ir dėl paprasto patogumo. Vienas trumpas pokalbis gali greičiau išspręsti reikalą nei keli praleisti skambučiai, SMS žinutės ir bandymai vėliau atsekti, kas skambino.

Kada geriau neatsiliepti

Jei vairuojate, esate susitikime, laikote vaiką ant rankų ar tiesiog negalite ramiai kalbėti, geriau nekelti. Svarbus žmogus dažniausiai paskambins dar kartą, parašys žinutę arba paliks balso pranešimą, jei tokia funkcija naudojama.

Neatsiliepti verta ir tada, kai numeris atrodo įtartinas: skambinama labai trumpai, iš karto numetama, kartojasi keli panašūs numeriai arba telefonas rodo galimą šlamštą. Tokiais atvejais saugiau neskubėti perskambinti, ypač jei numeris tarptautinis ar neaiškios kilmės.

Didžiausia rizika yra ne pats atsiliepimas, o tai, ką žmogus padaro pokalbio metu. Lietuvos bankas įspėja, kad sukčiai taiko psichologinį spaudimą ir gali bandyti įtikinti žmogų tęsti bendravimą ar atlikti papildomus mokėjimus; įtarus sukčiavimą, rekomenduojama nutraukti bendravimą su įtartinais asmenimis.

Telefonu skambinantys sukčiai gali prisistatyti banko, policijos, ryšio operatoriaus, investavimo platformos ar kitos įstaigos darbuotojais. Jų tikslas paprastai tas pats: išgauti prisijungimo duomenis, SMS kodus, „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo patvirtinimus arba priversti pervesti pinigus.

Kaip elgtis, jei vis dėlto atsiliepėte

Pirmoji taisyklė paprasta: kalbėkite trumpai. Jei skambinantysis prisistato įstaigos darbuotoju, paprašykite pasakyti, kokiu klausimu skambina, bet neatskleiskite asmens kodo, banko duomenų, kortelės numerio, prisijungimų ar SMS kodų.

Lietuvos policija pataria telefoninių sukčių atveju neatskleisti savo ir artimųjų duomenų ir pokalbio metu neminėti vardų, pavardžių, adresų, telefono numerių ar kitos asmeninės informacijos.

Jei skambintojas sako, kad kilo problema su banko sąskaita, kortele, siunta ar dokumentais, saugiausia pokalbį nutraukti ir patiems paskambinti oficialiu numeriu. Numerį reikėtų susirasti įstaigos interneto svetainėje, programėlėje ar sutartyje, o ne naudoti tą, kurį padiktavo skambintojas.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti žodžius „skubiai“, „tuoj pat“, „kitaip prarasite pinigus“, „niekam nesakykite“ arba „perveskite į saugią sąskaitą“. Tokie spaudimo elementai dažnai naudojami tam, kad žmogus nespėtų pasitikrinti informacijos.

Jei kilo įtarimas, kad tai buvo sukčių skambutis ar žinutė, Lietuvos policija nurodo, kad apie bandymus sukčiauti galima pranešti el. paštu cert[eta]nksc.lt, taip pat pranešti apie skambučius, žinutes, sukčiavimo svetaines ir bandymus išvilioti pinigus ar asmens duomenis.

Paprasta taisyklė kasdienai

Jei laukiate svarbaus skambučio, atsiliepti į nežinomą numerį galima. Tačiau pokalbis neturėtų virsti pasitikėjimo testu: jokių kodų, jokių pavedimų, jokių prisijungimų ir jokio skubėjimo.

Jei skambutis tikras, žmogus supras, kad norite pasitikrinti informaciją. Bankas, policija ar kita rimta įstaiga neturėtų reikalauti, kad telefonu atskleistumėte prisijungimo kodus ar pervestumėte pinigus į tariamai saugią sąskaitą.

Gera praktika tokia: pakelti galima, bet sprendimų telefonu nepriimti. Jei pokalbis kelia spaudimą, prašo pinigų ar duomenų, geriausias atsakymas yra ne ginčytis, o mandagiai baigti pokalbį ir informaciją patikrinti oficialiais kanalais.