Nuosavas sklypas dar nereiškia, kad bet kurį medį galima nupjauti be leidimo. Jeigu medis priskiriamas saugotiniems želdiniams, dėl jo kirtimo ar stipraus genėjimo reikia kreiptis į savivaldybę. Būtent čia dažniausiai ir įvyksta brangi klaida: žmogus mano, kad tvarko savo kiemą, o vėliau sužino, kad pažeidė želdinių apsaugos taisykles.
„Nupjoviau medį savo sklype, nes jis trukdė, ir gavau baudą. Rašau, kad kiti nepakartotų mano klaidos“, – taip galėtų prasidėti ne vieno gyventojo istorija. Iš pirmo žvilgsnio situacija atrodo absurdiška: medis auga mano žemėje, aš jį sodinau arba bent jau prižiūrėjau, vadinasi, ir sprendžiu. Tačiau želdinių taisyklės veikia kitaip – svarbu ne tik nuosavybė, bet ir medžio rūšis, vieta, kamieno storis bei tai, ar jis laikomas saugotinu.
Didžiausia klaida – manyti, kad leidimo reikia tik valstybinėje žemėje
Dalis gyventojų vis dar įsitikinę, kad leidimų reikia tik tada, kai medis auga parke, prie gatvės, daugiabučio kieme ar kitoje viešoje vietoje. Tačiau saugotini želdiniai gali augti ir privačioje žemėje. Aplinkos ministerija aiškina, kad dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį asmuo turi kreiptis į savivaldybę, o leidimai išduodami pagal savivaldybių taikomas tvarkas.
Tai reiškia, kad prieš pjaunant medį neužtenka paklausti kaimyno ar meistro, ar „čia tikrai galima“. Reikia įvertinti, ar konkretus medis patenka į saugotinų želdinių kriterijus. Aplinkosaugininkai nurodo, kad pirmiausia reikia žinoti želdinio augimo vietą, rūšį ir kamieno storį – būtent pagal tai sprendžiama, ar jis saugotinas.
Jeigu medis nesaugotinas, leidimo gali nereikėti. Pavyzdžiui, kai kuriems želdiniams ar vaismedžiams leidimų paprastai neprireikia. Tačiau pavojinga vadovautis bendra fraze „čia gi mano kiemas“. Kiekvienas atvejis priklauso nuo konkretaus medžio ir konkrečios vietos.
Pavojingas ne tik nupjovimas, bet ir per stiprus genėjimas
Dar viena dažna klaida – manyti, kad leidimas reikalingas tik tada, kai medis visiškai nupjaunamas. Iš tiesų problemų gali kilti ir dėl intensyvaus genėjimo.
Aplinkos apsaugos departamentas primena svarbią taisyklę: norint kirsti saugotinus medžius arba genėti želdinius taip, kad būtų pašalinama daugiau nei 30 proc. šakų, reikia turėti savivaldybės išduotą leidimą. Jei želdinys nesaugomas, leidimas nereikalingas.
Tai ypač aktualu tiems, kurie sako: „Aš juk jo nenupjoviau, tik apgenėjau.“ Jei po tokio genėjimo medis netenka didelės lajos dalies, pažeidžiamos jo gyvybinės funkcijos ar jis vėliau nudžiūsta, situacija gali būti vertinama ne kaip paprasta priežiūra, o kaip netinkamas saugotino želdinio tvarkymas.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat pabrėžia, kad saugotinų medžių be leidimo negalima kirsti ar genėti daugiau nei 30 proc. lajos net ir privačiame sklype.
Ką reikėjo padaryti prieš imant pjūklą
Pirmas žingsnis – išsiaiškinti, ar medis saugotinas. Tam reikia žinoti jo rūšį, kamieno skersmenį ir augimo vietą. Jei patiems sunku tai įvertinti, geriausia kreiptis į savivaldybę arba Aplinkos apsaugos departamento konsultantus.
Antras žingsnis – jeigu kyla bent menkiausia abejonė, pateikti prašymą savivaldybei. Aplinkosaugininkai nurodo, kad norint gauti leidimą saugotinus medžius kirsti ar intensyviai genėti, pirmiausia reikia kreiptis į savo savivaldybės administraciją. Dėl aplinkosauginių klausimų galima konsultuotis ir Aplinkos apsaugos departamento telefonu 8 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
Trečias žingsnis – neskubėti, net jei medis atrodo „akivaizdžiai nereikalingas“. Jeigu jis pavojingai pasviręs, serga, trukdo statyboms ar kelia realią riziką, tai gali būti pagrindas leidimui gauti. Tačiau vis tiek geriau turėti dokumentą, o ne vėliau aiškinti, kad „atrodė pavojingas“.
Kai kuriais atvejais už leidimą gali tekti sumokėti želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Aplinkos ministerija nurodo, kad tokia kompensacija apskaičiuojama pagal aplinkos ministro tvirtinamus įkainius.
Kodėl bauda gali būti tik viena problemos dalis
Jei saugotinas medis nupjaunamas neteisėtai, gali grėsti administracinė atsakomybė. Tačiau vien bauda ne visada yra visas nuostolis. Gali būti skaičiuojama ir želdinio atkuriamoji vertė, o kai kuriais atvejais pasekmės finansiškai gali būti nemalonios labiau nei pats leidimo gavimo procesas.
Svarbu ir tai, kad tokios istorijos dažnai prasideda nuo paprasto nesusipratimo. Žmogus nesiekia nieko blogo – jis nori daugiau šviesos kieme, mažiau lapų ant stogo, daugiau vietos automobiliui ar tiesiog tvarkingesnio vaizdo. Tačiau teisės aktai medį vertina ne vien kaip kliūtį sklype, o kaip želdinį, kuris gali turėti ekologinę, kraštovaizdžio ar miesto aplinkos vertę.
Būtent todėl prieš kertant reikia ne pasitikėti nuojauta, o pasitikrinti tvarką.
Ką verta prisiminti visiems sklypų savininkams
Jeigu medis auga jūsų žemėje, tai dar nereiškia, kad jį galima šalinti be jokių sąlygų. Prieš pjaudami ar stipriai genėdami, pasitikrinkite tris dalykus: kur medis auga, kokios jis rūšies ir koks jo kamieno storis. Jei medis gali būti saugotinas – kreipkitės į savivaldybę.
Trumpa taisyklė paprasta: geriau vienas skambutis ar prašymas savivaldybei prieš darbus, nei bauda po nupjauto medžio.
Ši klaida ypač skaudi todėl, kad jos nebeištaisysi. Nupjautas medis nebegrįš į vietą, o paaiškinimas „nežinojau“ paprastai nepadeda. Todėl jei planuojate tvarkyti sklypą, pirmiausia tvarkykite informaciją – tik tada imkite pjūklą.
