Europoje grįžta nemaloni 2022-ųjų pamoka: kai brangsta energija, brangsta ne tik degalai ar elektra. Kainų spaudimas persikelia į transportą, maistą, paslaugas ir galiausiai – į namų ūkių biudžetus. Naujausi duomenys rodo, kad euro zonos infliacija balandį pakilo iki 3 proc., o pagrindinis variklis buvo energijos kainų šuolis dėl karo Irane ir naftos rinkos įtampos.
Kodėl brangimas vėl prasideda nuo energijos
Energija yra ta išlaidų eilutė, kuri greitai persiduoda beveik visai ekonomikai. Jei brangsta nafta, brangsta degalai. Jei brangsta degalai, didėja vežėjų, logistikos, gamybos ir paslaugų sąnaudos. Vėliau tai atsiranda prekių kainose, sąskaitose, pristatymo mokesčiuose ir kelionių kainose.
Balandį euro zonos infliacija, remiantis viešai skelbiamais duomenimis, pakilo iki 3 proc., kai kovą siekė apie 2,5–2,6 proc. Energetikos komponentas išaugo ypač stipriai – pranešama apie maždaug 10,9 proc. metinį energijos kainų šuolį.
Įtampa kyla dėl naftos tiekimo rizikos. AP nurodo, kad po karo pradžios ir Hormūzo sąsiaurio blokados naftos kaina šoktelėjo nuo maždaug 73 JAV dolerių iki daugiau kaip 120 JAV dolerių už barelį. Tai tiesiogiai veikia aviacinį kurą, degalus ir platesnes kainų prognozes.
Lietuvai tai reiškia paprastą dalyką: net jei krizė prasideda ne čia, sąskaitos ir kainos ją pasiveja per degalines, elektrą, transportą ir importuojamas prekes.
Kodėl tai pavojinga ne tik piniginėms, bet ir ekonomikai
Energetikos šokas yra nemalonus tuo, kad vienu metu daro du priešingus dalykus: kelia infliaciją ir stabdo augimą. Žmonės daugiau pinigų išleidžia būtinoms prekėms, todėl mažiau lieka restoranams, kelionėms, remontui ar didesniems pirkiniams. Verslas tuo metu susiduria su didesnėmis sąnaudomis ir atsargesniais klientais.
Euro zonos ekonomikos augimas pirmąjį 2026 m. ketvirtį buvo labai silpnas – apie 0,1 proc. AP ir „The Guardian“ duomenimis, Vokietija dar fiksavo nedidelį augimą, Prancūzijos ekonomika iš esmės stagnavo, o bendra euro zonos dinamika kelia stagfliacijos baimę – kai kainos kyla, bet ekonomika beveik nejuda.
S&P Global balandžio mėnesio išankstinis PMI taip pat rodė euro zonos privataus sektoriaus smukimą pirmą kartą nuo 2024 m. pabaigos. Tai signalas, kad brangi energija veikia ne tik statistines lenteles, bet ir realų verslo aktyvumą.
ECB dilema: kelti palūkanas ar saugoti augimą
Europos Centriniam Bankui tokia situacija yra viena sudėtingiausių. Jei infliacija kyla, įprastas atsakas būtų griežtesnė pinigų politika. Tačiau jei ekonomika tuo pat metu silpsta, palūkanų didinimas gali dar labiau pristabdyti vartojimą, investicijas ir būsto rinką.
ECB kovo mėnesio prognozėse jau buvo pažymėta, kad karas Artimuosiuose Rytuose pakėlė naftos ir dujų kainas, o tai didins infliaciją. Vis dėlto bazinis scenarijus rėmėsi prielaida, kad energijos kainos vėliau mažės pagal rinkos lūkesčius, todėl infliacija prie tikslo turėtų grįžti 2027–2028 m. ECB kartu pabrėžė, kad neapibrėžtumas išlieka didelis.
Kitaip tariant, viskas priklausys nuo to, ar energetikos šokas bus trumpas, ar užsitęs. Jei naftos ir dujų kainos išliks aukštos ilgiau, Europai teks gyventi su brangesne energija, silpnesniu vartojimu ir didesniu spaudimu valdžios biudžetams.
Kaip tai gali paliesti lietuvius
Pirmiausia brangimą gyventojai pajustų per degalus. Tai svarbu ne tik vairuotojams, bet ir visiems, kurie perka prekes parduotuvėje. Lietuvoje didelė dalis prekių keliauja keliais, todėl dyzelino kaina greitai tampa logistikos kainos dalimi.
Antra – per maistą. Brangesnė energija reiškia brangesnį transportą, sandėliavimą, šaldymą, gamybą ir žemės ūkio darbus. Net jei konkretus produktas nėra importuojamas iš toli, jo savikainoje energija vis tiek dalyvauja.
Trečia – per keliones. Aviacinis kuras yra viena didžiausių oro linijų sąnaudų, todėl brangstant naftai gali kilti skrydžių kainos, mažėti mažiau pelningų reisų arba atsirasti papildomų mokesčių. Tai ypač aktualu vasaros ir rudens atostogoms.
Ketvirta – per palūkanas. Jei rinkos pradės tikėti, kad ECB turės griežtinti politiką, tai gali veikti paskolų kainą, būsto rinką ir verslo finansavimą. Net ir be naujų sprendimų, lūkesčiai finansų rinkose gali keisti sąlygas.
Ką verta daryti dabar
Gyventojams svarbiausia ne panikuoti, o peržiūrėti išlaidas, kurios labiausiai priklauso nuo energijos. Tai degalai, šildymas, elektra, kelionės, didesni pirkiniai su pristatymu ir paskolos. Jei artimiausiais mėnesiais planuojama kelionė, remontas ar didesnis pirkinys, verta įsivertinti, ar kaina nėra jautri transportui ir energijai.
Verslui svarbu iš anksto skaičiuoti scenarijus: kas nutiks, jei degalai, elektra ar transportas brangs dar kelis mėnesius. 2022 m. krizė parodė, kad delsimas dažnai kainuoja brangiau nei ankstyvas tiekimo, kainodaros ir atsargų peržiūrėjimas.
Valstybėms dilema bus dar sunkesnė. Po ankstesnės energetikos krizės viešieji finansai daugelyje šalių jau įtempti, todėl tokio masto paramos, kokia buvo po Rusijos invazijos į Ukrainą, gali būti mažiau. Tai reiškia, kad didesnė dalis kainų spaudimo gali likti gyventojams ir verslui.
Europa dar nėra grįžusi į pilną energetikos krizę, bet signalai aiškūs: energija vėl tampa pagrindiniu infliacijos varikliu. Jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs, brangimas nebebus tik laikinas šuolis degalinėse – jis gali tapti platesniu ekonomikos stabdžiu, kurį pajus ir Lietuvos šeimos, ir įmonės.
