Padidėjęs cholesterolis dažnai vadinamas tyliu pavojumi, nes žmogus ilgai nieko nejaučia. Nėra skausmo, nėra dusulio, nėra aiškaus signalo, kad kraujagyslėse kaupiasi apnašos. Tačiau kartais kūnas vis dėlto palieka matomą užuominą – gelsvus ar kietus sustorėjimus prie Achilo sausgyslės arba rankų sausgyslių.
Kodėl kojos gali išduoti cholesterolį
Cholesterolis pats savaime nėra priešas. Jo organizmui reikia ląstelių membranoms, hormonams, tulžies rūgštims. Problema prasideda tada, kai kraujyje ilgai būna per daug „blogojo“ MTL cholesterolio.
Tada riebalinės medžiagos gali kauptis ne tik kraujagyslėse, bet ir kai kuriuose audiniuose. Viena iš vietų – sausgyslės. Taip atsiranda vadinamosios sausgyslių ksantomos: gelsvi, gelsvai oranžiniai ar tiesiog kieti sustorėjimai, dažniausiai pastebimi Achilo sausgyslės srityje.
Iš pradžių žmogus gali manyti, kad tai tiesiog patinimas, sena trauma, nepatogūs batai ar „kažkas su sausgysle“. Tačiau jei sustorėjimas yra abiejose kojose, neskausmingas arba pamažu didėja, verta pagalvoti ne tik apie ortopedą, bet ir apie kraujo tyrimą.
Achilo sausgyslės sustorėjimas nėra įprastas aukšto cholesterolio simptomas kiekvienam žmogui, bet jis gali būti labai svarbus ženklas, ypač kai MTL cholesterolis padidėjęs ilgą laiką.
Kaip atrodo sausgyslių ksantomos
Sausgyslių ksantomos dažniausiai atrodo kaip kieti mazgeliai arba sustorėjusios sausgyslės. Achilo sausgyslė gali atrodyti platesnė, storesnė, tarsi iškilusi. Kartais oda virš tokios vietos būna gelsvesnė, bet ne visada. Ne visi pokyčiai atrodo ryškiai geltoni, todėl vien spalva pasikliauti nereikėtų.
Šie dariniai gali būti neskausmingi. Būtent dėl to žmonės dažnai juos ignoruoja. Jei neskauda, atrodo, kad nieko rimto. Tačiau tokie sustorėjimai gali rodyti, kad organizmas su padidėjusiu cholesteroliu gyvena ne mėnesį, o metų metus.
Ksantomos gali atsirasti ne tik prie Achilo sausgyslės. Kartais jos matomos ant rankų sausgyslių, alkūnių, kelių ar kitose vietose. Tačiau Achilo sausgyslė yra viena būdingiausių vietų, kurią verta apžiūrėti.
Ką tai gali reikšti
Tokie sustorėjimai ypač siejami su šeimine hipercholesterolemija. Tai paveldima būklė, kai MTL cholesterolis būna labai aukštas nuo jaunystės, net jei žmogus nėra nutukęs ir nebūtinai valgo labai nesveikai.
Šeiminė hipercholesterolemija pavojinga tuo, kad kraujagyslės gali būti žalojamos dešimtmečius. Žmogus gali jaustis normaliai, kol vieną dieną susiduria su krūtinės skausmu, infarktu ar kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Todėl jei šeimoje buvo ankstyvų infarktų, insultų, staigių mirčių ar labai aukšto cholesterolio atvejų, į tokius požymius reikia žiūrėti rimčiau. Tai nėra kosmetinė problema. Tai gali būti signalas, kad reikia skubiai įvertinti lipidų profilį ir bendrą širdies riziką.
Vien pažvelgti į kojas neužtenka
Svarbu nepadaryti klaidos: aukšto cholesterolio negalima patikimai nustatyti vien pagal išvaizdą. Dauguma žmonių, kurių cholesterolis padidėjęs, neturi jokių matomų požymių. Jų Achilo sausgyslės atrodo normaliai, oda švari, savijauta gera.
Todėl pagrindinis būdas sužinoti tiesą – kraujo tyrimas. Reikia įvertinti bendrą cholesterolį, MTL, DTL ir trigliceridus. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, ypač jei įtariama paveldima forma.
Jeigu ant kojų matote įtartinus sustorėjimus, nereikėtų bandyti jų masažuoti, tepti tepalais nuo sąnarių ar laukti, kol „praeis“. Geriau kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins, ar tai gali būti sausgyslės trauma, uždegimas, kitoks darinys ar su cholesteroliu susijęs pokytis.
Kaip mažinti riziką
Jei cholesterolis padidėjęs, pirmas žingsnis dažnai būna gyvenimo būdo korekcija. Reikėtų mažinti sočiųjų ir transriebalų kiekį: mažiau riebių perdirbtų mėsos gaminių, greito maisto, kepinių su prastais riebalais, dažnai kepto maisto.
Kasdienėje mityboje turėtų atsirasti daugiau daržovių, ankštinių, viso grūdo produktų, skaidulų, riešutų, sėklų, alyvuogių ar rapsų aliejaus, žuvies. Skaidulos ypač svarbios, nes padeda mažinti MTL cholesterolio kiekį.
Reguliarus judėjimas taip pat svarbus. Nebūtina iškart bėgti maratono. Greitas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, mankšta ar kita veikla, kurią įmanoma kartoti nuolat, dažnai duoda daugiau naudos nei trumpas entuziazmo protrūkis.
Svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas, kraujospūdžio priežiūra ir cukraus kiekio kraujyje stebėjimas taip pat labai svarbūs, nes širdies rizika susideda iš kelių veiksnių, o ne vien cholesterolio.
Kada vien mitybos nebepakanka
Jei MTL cholesterolis labai aukštas, jei yra šeiminės hipercholesterolemijos įtarimas arba jei žmogus jau turi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, vien sveikesnės mitybos gali nepakakti. Tokiais atvejais gydytojas gali skirti vaistus cholesterolio kiekiui mažinti.
To nereikėtų vertinti kaip pralaimėjimo. Jei cholesterolis labai aukštas dėl paveldimumo, žmogus gali labai stengtis, bet vien lėkštės pokyčiais nepasiekti saugaus lygio. Vaistai tokiais atvejais skiriami ne skaičiui popieriuje pagražinti, o infarkto ir insulto rizikai mažinti.
Esmė
Jei prie Achilo sausgyslės pastebėjote kietą, gelsvą ar neįprastą sustorėjimą, verta neatidėlioti. Tai nebūtinai reiškia aukštą cholesterolį, bet gali būti vienas iš požymių, kad organizme ilgą laiką kaupiasi riebalinės medžiagos.
Dar svarbiau – net ir be jokių matomų simptomų cholesterolis gali būti per aukštas. Todėl kraujo tyrimas yra daug patikimesnis už veidrodį ar kojų apžiūrą.
Kojos kartais gali duoti užuominą. Bet tikras atsakymas vis tiek slypi ne sausgyslėje, o kraujo tyrimų rezultatuose.
