Cholesterolį galima mažinti ir be sudėtingų dietų: liaudiški būdai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

Ryte ant stalo garuoja košė, šalia padėtas obuolys, o virtuvės spintelėje vis dar stovi indelis su avižų sėlenomis, nusipirktomis po paskutinio kraujo tyrimo. Dažnas žmogus tokiais momentais pagalvoja: gal tikrai nereikia apversti viso gyvenimo aukštyn kojomis, kad cholesterolio rodikliai pajudėtų geresne kryptimi?

Norisi paprasto sprendimo – vienos arbatos, šaukšto sėklų ar „senolių recepto“, kuris viską sutvarkytų be didelių pastangų. Tačiau cholesterolio mažinimas retai telpa į vieną produktą. Vis dėlto keli kasdieniai, iš pirmo žvilgsnio liaudiški įpročiai gali turėti prasmės, jei jie tampa ne trumpu eksperimentu, o ramesne kasdienybės dalimi.

Svarbiausia nepamiršti: padidėjęs cholesterolis dažnai nejuntamas, bet tai nereiškia, kad į jį galima numoti ranka. Ypač jei gydytojas jau paskyrė vaistų, namų priemonės neturėtų tapti priežastimi jų atsisakyti. Jos gali būti pokalbio pradžia ir pagalba šalia gydymo, o ne jo pakaitalas.

Ne stebuklingas gėrimas, o lėkštė, kurią lengva pakartoti

Vienas dažniausiai minėtų būdų – rytais rinktis avižinę košę, į ją įberti sėlenų ar valgyti daugiau kitų skaidulų turinčių produktų. Tai skamba labai paprastai, gal net nuobodžiai, tačiau būtent tirpiosios skaidulos gali prisidėti prie mažesnio cholesterolio kiekio kraujyje. Jos randamos ne tik avižose, bet ir pupelėse, lęšiuose, obuoliuose, kriaušėse, daržovėse.

Problema ta, kad žmogus dažnai kelias dienas valgo „teisingai“, o paskui grįžta prie ankstesnio ritmo: greitų pusryčių, bandelės pakeliui į darbą ir sočios vakarienės vėlai vakare. Organizmui sunku pajusti naudą iš trumpų proveržių. Daug daugiau duoda toks pasirinkimas, kurį galima kartoti ir pirmadienį, ir pavargusį trečiadienį, ir savaitgalį pas močiutę.

Dar vienas namuose dažnai prisimenamas produktas – maltos linų sėmenys. Jas žmonės deda į košę, natūralų jogurtą ar kefyrą, nes jose yra skaidulų ir naudingųjų riebalų. Tačiau pradėti verta nuo mažesnio kiekio ir gerti pakankamai vandens: staigus didelis skaidulų kiekis gali sukelti pilvo pūtimą ar kitų virškinimo nepatogumų. Jei vartojami vaistai, dėl sėmenų laiko ir kiekio pravartu pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Česnakas ir citrina virtuvėje nėra tas pats, kas gydymas

Vos išgirdus žodį „cholesterolis“, dažnas prisimena česnaką, citrinų mišinį ar obuolių actą. Tokie receptai keliauja iš šeimos į šeimą, o internete neretai pateikiami beveik kaip greitas kraujagyslių „valymas“. Bėda ta, kad žmogaus kraujagyslės nėra vamzdis, kurį galima išplauti vienu gėrimu, o pavojingai aukštų rodiklių nepataisys net ir pats nuoširdžiausiai geriamas mišinys.

Česnakas gali likti įprasta sveikos virtuvės dalis: juo galima gardinti daržoves, ankštinius, žuvį ar troškinius, taip sumažinant poreikį maistą stipriai sūdyti ar gausiai gardinti riebiais padažais. Citrina taip pat naudinga ne todėl, kad „tirpdo cholesterolį“, o todėl, kad jos skonis padeda rinktis lengvesnius patiekalus ir mažiau cukruotus gėrimus. Mažas pakeitimas lėkštėje kartais svarbesnis už įspūdingą ritualą stiklinėje.

Su obuolių actu ir koncentruotais naminiais mišiniais reikia daugiau atsargumo. Jie gali dirginti skrandį, pažeisti dantų emalį, o kai kuriems žmonėms netikti dėl refliukso, opų, diabeto ar vartojamų vaistų. Jei kažkas siūlo gerti stiprų mišinį nevalgius ir žada greitą rezultatą, geriau sustoti. Sveikatai palankus įprotis neturėtų prasidėti nuo deginimo skrandyje ar blogos savijautos.

Cholesterolį galima mažinti ir be sudėtingų dietų: liaudiški būdai, kuriuos verta aptarti su gydytojuNuotrauka: Pixabay / sue_v67

Didžiausias „liaudiškas vaistas“ dažnai laukia už durų

Vakare po darbo lengviausia atsisėsti ant sofos ir pasakyti sau, kad šiandien jau tikrai nebeliko jėgų. Tačiau net ramus pasivaikščiojimas gali būti kur kas vertingesnis už dar vieną papildą, kurio poveikio žmogus nė pats negali paaiškinti. Judėjimas padeda ne tik cholesterolio rodikliams, bet ir svoriui, kraujospūdžiui, miegui bei nuotaikai – dalykams, kurie tarpusavyje glaudžiai susiję.

Tėvams su mažais vaikais tai gali būti ratas aplink namą prieš vakarienę, vyresniam žmogui – lėtas ėjimas iki parduotuvės ar susitikimas su kaimynu, sėdimą darbą dirbančiam – išlipimas viena stotele anksčiau. Nebūtina iškart pirkti sporto klubo abonemento ir žadėti sau valandą treniruočių kasdien. Daug tvirčiau laikosi pažadas pajudėti tiek, kiek šiandien realiai įmanoma.

Čia slypi ir dažnai nutylima pusė: žmonės ne visada nesirūpina savimi iš tingumo. Vieni grįžta iš pamainos, kiti prižiūri sergančius artimuosius, treti gyvena vietoje, kur iki parko ar parduotuvės tenka važiuoti automobiliu. Todėl kaltinimai neveikia. Geriau ieškoti mažiausio įmanomo žingsnio, kuris netaps dar viena našta jau ir taip perpildytoje dienoje.

Gydytojo kabinetas reikalingas ne tam, kad sugadintų gerus ketinimus

Gavus prastesnius lipidogramos rezultatus, kai kurie žmonės ima slapta bandyti viską iš eilės: geria žolelių arbatas, perka papildus, atsisako vaistų arba jų dozę pakeičia savo nuožiūra. Taip nutinka ne iš abejingumo, o iš noro susigrąžinti kontrolės jausmą. Vis dėlto būtent tuomet svarbiausias tampa atviras pokalbis su gydytoju: kokie rodikliai padidėję, kokia bendra širdies ir kraujagyslių ligų rizika, ar vien gyvensenos korekcijų gali pakakti.

Senjorui, turinčiam kelias lėtines ligas ir vartojančiam daugiau vaistų, „natūralus“ papildas nebūtinai bus nekaltas. Žmogui, kurio šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų atvejų, vien košės pusryčiams gali būti per maža priemonė. O šeimai, kuri nori keisti mitybą, naudinga suprasti, kad nereikia virti atskiro maisto kiekvienam – dažniau pakanka rečiau rinktis perdirbtą mėsą, riebius užkandžius ir saldžius gėrimus, o dažniau ant stalo padėti ankštinių, daržovių, žuvies ir paprasto naminio maisto.

Verslas ir reklama dažnai parduoda viltingą pažadą: nusipirk vieną produktą, ir problema bus išspręsta. Tačiau žmogui kur kas sąžiningiau pasakyti, kad nėra vieno universalaus recepto. Jei norisi išbandyti sėlenas, linų sėmenis, daugiau česnako ar kitą namų priemonę, verta gydytojui tiesiai pasakyti, ką ir kiek planuojama vartoti. Toks pokalbis nėra gėdingas – jis apsaugo nuo bereikalingų rizikų ir padeda pasirinkti tai, kas tinka konkrečiam žmogui.

Cholesterolio mažinimas prasideda ne nuo tobulo valgiaraščio ir ne nuo vieno stebuklingo stiklainio šaldytuve. Jis prasideda tada, kai kasdienybėje atsiranda truputį daugiau judesio, skaidulų, paprasto maisto ir mažiau pažadų, kuriais norisi tikėti per greitai. O geriausia namų priemonė vis dar yra ta, kuri padeda rūpintis savimi ilgai – ne viena savaite iki kito tyrimo.