Kiaulpienes daugelis rauna vos pamatę pirmus geltonus žiedus, bet sode jos gali būti ne priešas, o labai naudinga žaliava. Iš lapų, stiebų ir šaknų galima paruošti natūralų užpilą, kuris maitina dirvą, stiprina augalus ir ypač tinka pomidorams, agurkams bei paprikoms. Svarbiausia – neleisti kiaulpienėms subrandinti sėklų ir naudoti jas laiku.
Kodėl kiaulpienės vertos kibiro, o ne šiukšlių maišo
Kiaulpienė atrodo kaip paprasta piktžolė, bet jos šaknys ir lapai sukaupia daug augalams naudingų medžiagų. Jose yra kalio, fosforo, kalcio ir įvairių mikroelementų, kurie padeda daržovėms auginti stipresnes šaknis, tvirtesnius stiebus ir geriau megzti vaisius.
Pomidorams, agurkams ir paprikoms toks užpilas ypač naudingas aktyvaus augimo metu. Šiems augalams reikia ne tik azoto, bet ir kalio – būtent jis svarbus žydėjimui, vaisių mezgimui ir derliaus kokybei.
Kiaulpienių užpilas nėra stebuklinga priemonė, kuri pakeis visą priežiūrą, bet kaip sezoninė natūrali trąša jis tikrai vertas dėmesio.
Dar vienas įdomus ženklas – jei sklype labai daug kiaulpienių, tai gali rodyti, kad dirva yra suspausta arba linkusi rūgštėti. Kiaulpienės ilgomis šaknimis skverbiasi gilyn, purena žemę ir iškelia maisto medžiagas iš gilesnių sluoksnių. Todėl vietoje aklos kovos dalį šių augalų galima panaudoti savo naudai.
Paprasčiausias kiaulpienių užpilas laistymui
Lengviausias būdas – pasigaminti žalią užpilą. Tam tinka švieži kiaulpienių lapai, stiebai ir žiedai. Geriausia rinkti augalus iki sėklų susidarymo, kad patys nepadėtumėte joms pasklisti po lysves.
Reikės:
- šviežių kiaulpienių;
- vandens;
- plastikinio arba emaliuoto indo;
- pagaliuko pamaišyti.
Kiaulpienes susmulkinkite ir pripildykite indą maždaug iki pusės. Užpilkite vandeniu, bet ne iki pat viršaus, nes rūgstant skystis gali putoti. Indą palikite šiltesnėje vietoje 10–12 dienų. Kartą per dieną pamaišykite.
Kai užpilas patamsėja, pradeda stipriai kvepėti ir nustoja aktyviai putoti, jis paruoštas. Kvapas nebus malonus, bet tai normalu – fermentuotos žolės trąšos visada kvepia stipriai.
Prieš naudojimą koncentratą būtina skiesti. Laistymui prie šaknų naudokite santykį maždaug 1:10 – viena dalis užpilo ir dešimt dalių vandens. Tokiu tirpalu galima laistyti pomidorus, agurkus, paprikas, cukinijas ir kitus aktyviai augančius augalus.
Kada tokios trąšos naudingiausios
Kiaulpienių užpilas labiausiai tinka tada, kai augalai jau prigiję ir pradeda aktyviai augti. Pomidorams ir paprikoms jį galima naudoti praėjus maždaug 10–14 dienų po daigų pasodinimo į nuolatinę vietą. Agurkams – kai jie pradeda leisti naujus lapus ir stiprėti.
Tokį užpilą pakanka naudoti kas 10–14 dienų. Dažniau nereikia, nes per daug organinio maitinimo gali paskatinti lapų augimą vaisių sąskaita. Ypač su pomidorais svarbu neperlenkti: jei krūmai labai vešlūs, tamsiai žali, bet mažai žydi, papildomų žolinių trąšų geriau kurį laiką neduoti.
Geriausia taisyklė – stebėti augalą. Jei jis auga silpnai, lapai blyškūs, o žydėjimas vangus, užpilas gali padėti. Jei augalas jau veši kaip džiunglės, tręšti reikia atsargiau.
Kiaulpienių šaknų nuoviras daigams
Naudingos ne tik lapinės dalys, bet ir šaknys. Jos sukaupia daug medžiagų, todėl iš jų galima ruošti silpnesnį nuovirą daigams ar neseniai persodintiems augalams.
Šaknis nuplaukite, susmulkinkite, užpilkite vandeniu ir trumpai pavirkite. Atvėsusį skystį perkoškite ir skieskite vandeniu. Tokiu švelniu tirpalu galima palaistyti daigus po persodinimo, kai svarbiausia – padėti šaknims greičiau įsitvirtinti.
Vis dėlto čia nereikia persistengti. Jauni daigai jautresni, todėl tirpalas turi būti silpnas. Jei abejojate, geriau skiesti daugiau, o ne mažiau.
Ar kiaulpienės gali atbaidyti kenkėjus?
Kiaulpienių lapų užpilas kartais naudojamas ir kaip švelni priemonė nuo kai kurių vabzdžių. Susmulkintus lapus galima užpilti šiltu vandeniu, palaikyti kelias valandas, perkošti ir įlašinti truputį skysto ūkinio muilo arba kito švelnaus muilo tirpalo, kad skystis geriau priliptų prie lapų.
Tokiu mišiniu augalai purškiami ryte arba vakare, kai nėra kaitrios saulės. Jis gali padėti atbaidyti dalį nepageidaujamų vabzdžių, tačiau nereikėtų jo laikyti rimtos kenkėjų invazijos sprendimu. Jei amarų, erkių ar kitų kenkėjų labai daug, vien kiaulpienės neišgelbės.
Purškiant bet kokį naminį tirpalą, pirmiausia verta išbandyti ant kelių lapų. Jei po paros nėra nudegimų ar dėmių, galima purkšti plačiau.
Ar galima dėti kiaulpienes tiesiai į sodinimo duobę?
Galima, bet atsargiai. Sodinant pomidorus ar agurkus į duobę galima įdėti nedidelę saują susmulkintų kiaulpienių žalumos. Ji pamažu skaidysis ir maitins dirvą. Tačiau labai svarbu, kad žaluma neliestų tiesiogiai daigo šaknų.
Geriausia ją dėti giliau, užberti žemės sluoksniu ir tik tada sodinti augalą. Taip šaknys negaus per stipraus kontakto su pūvančia mase. Per daug šviežios žalumos duobėje gali rūgti, kaisti ir pakenkti jaunam augalui.
Todėl čia galioja saikas. Viena sauja – gerai. Pilna duobė žalios masės – jau rizika.
Ko nedaryti su kiaulpienių trąšomis
Pirmoji klaida – naudoti kiaulpienes su subrendusiomis sėklomis. Jei tokias sumesite į užpilą ar kompostą, galite patys paskleisti piktžoles po visą sklypą. Rinkite augalus prieš pūkuotų galvučių susidarymą.
Antroji klaida – laistyti neskiestu užpilu. Fermentuotas koncentratas gali būti per stiprus ir pakenkti šaknims. Visada skieskite vandeniu.
Trečioji klaida – purkšti per karštį. Ant lapų likęs tirpalas saulėje gali sukelti dėmes ar nudegimus. Purkšti geriausia anksti ryte arba vakare.
Ketvirtoji klaida – manyti, kad natūralu reiškia „kuo daugiau, tuo geriau“. Augalams reikia pusiausvyros. Jei tręšite per dažnai, galite gauti daug lapų, bet mažiau vaisių.
Kam ši trąša tinka geriausiai
Kiaulpienių užpilas ypač praverčia pomidorams, agurkams, paprikoms, cukinijoms, moliūgams ir kopūstams aktyvaus augimo metu. Jis padeda atgaivinti augalus po persodinimo streso, prastesnio oro ar augimo sulėtėjimo.
Pomidorams jis gali padėti sustiprėti prieš žydėjimą. Agurkams – palaikyti intensyvų augimą. Paprikoms – padėti po persodinimo, nes jos dažnai ilgiau stovi vietoje, kol įsitvirtina.
Tačiau derliaus kokybei vien kiaulpienių neužteks. Reikės ir gero laistymo, ir šilumos, ir šviesos, ir tinkamo formavimo, ir apsaugos nuo ligų.
Esmė
Kiaulpienė nėra vien piktžolė, kurią reikia kuo greičiau išrauti. Ji gali tapti nemokama žaliava trąšoms, ypač pavasarį ir vasaros pradžioje, kai augalams reikia pastiprinimo.
Surinkite šviežias kiaulpienes, paruoškite fermentuotą užpilą, skieskite jį vandeniu ir naudokite saikingai. Didžiausia nauda bus tada, kai kiaulpienės taps ne chaotiškai pilamu „stebuklu“, o protinga daržo priežiūros dalimi.
Tada tai, kas anksčiau atrodė kaip geltonas galvos skausmas vejoje, gali virsti visai praktišku pagalbininku lysvėse.
