Daugelis sodininkų kiaulpienes vis dar mato tik kaip piktžolę. Vos tik jos pasirodo lysvėse ar vejoje, iškart raunamos ir metamos lauk. Tačiau iš tiesų kiaulpienės gali būti labai naudingos daržui. Ypač tada, kai naudojamos ne tik lapai, bet ir visas augalas su šaknimis.
Būtent šaknyse ir slypi didžioji vertė. Kiaulpienės turi ilgą, gilią šaknį, kuri iš dirvos gelmių pasiima kalį ir kitas naudingas medžiagas. Todėl iš tokių augalų galima pasigaminti visai neblogą natūralią skystą trąšą. Ji ypač tinka tiems augalams, kuriems reikia daugiau jėgų augti, žydėti ir megzti vaisius.
Kodėl verta naudoti visą augalą
Kai kiaulpienės tiesiog išraunamos ir išmetamos, kartu išmetamos ir naudingos medžiagos, kurias jos jau spėjo sukaupti. O jei augalas panaudojamas trąšai, visa tai galima grąžinti atgal į daržą.
Tokios trąšos dažniausiai tinka agurkams, paprikoms, baklažanams, moliūgams ir kitiems stipriau augantiems augalams. Jos nėra stebuklas per vieną dieną, bet kaip natūralus papildomas maitinimas tikrai gali padėti.
Kaip paruošti kiaulpienių raugą
Paruošimas labai paprastas. Reikia bet kokio didesnio indo. Jį maždaug iki pusės pripildykite susmulkintų kiaulpienių. Svarbu dėti viską: lapus, stiebus, žiedus ir šaknis. Kuo smulkiau susmulkinsite, tuo greičiau viskas pradės rūgti.
Tada užpilkite vandeniu beveik iki viršaus ir palikite šiltoje vietoje 5–7 dienoms. Per tą laiką mišinys pradės rūgti ir įgaus stiprų, nelabai malonų kvapą. Tai normalu. Kai skystis jau aiškiai rūgsta ir kvapas stiprus, galima laikyti, kad trąša paruošta.
Kaip naudoti
Tokio užpilo niekada nereikia pilti gryno. Prieš laistant jį būtina praskiesti. Dažniausiai daroma taip: 1 litras rauginto skysčio ir 9 litrai vandens.
Tokiu tirpalu augalus galima laistyti prie šaknų. Svarbiausia nepersistengti. Tai ne kasdienė priemonė, o papildomas tręšimas. Geriausiai jis tinka pirmoje vasaros pusėje, kai augalai aktyviai auga ir formuoja lapus bei vaisius.
Kada tokios trąšos naudingiausios
Kiaulpienių raugas labiausiai tinka pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje. Tuo metu augalams reikia daugiau azoto ir kalio. Būtent tada toks natūralus papildymas gali būti labai naudingas.
Tačiau vėliau, vasaros pabaigoje, su tokiomis trąšomis jau reikia atsargumo. Jei augalas gauna per daug azoto per vėlai, jis gali auginti lapus vietoj to, kad normaliai brandintų vaisius. Todėl rugpjūtį ir vėliau tokio raugo geriau nepadauginti.
Ką dar svarbu žinoti
Vienas svarbus dalykas – tokio užpilo nereikėtų maišyti su pelenais. Pelenai ir raugintos žolės trąšos vienu metu nėra geras derinys. Jei norite naudoti ir vieną, ir kitą, geriau tai daryti atskirai.
Jei labai erzina kvapas, yra ir švelnesnis variantas. Kiaulpienes galima sudėti į tvirtą juodą maišą, sandariai užrišti ir palikti kuriam laikui pavėsyje. Po savaitės ar panašiai masė pradės irti, tada ją galima skiesti vandeniu ir naudoti kaip švelnesnę organinę trąšą.
Kiaulpienės nebūtinai turi būti tik piktžolė. Jei jas panaudosite protingai, jos gali tapti visai naudinga trąša daržui. Ypač vertingos yra šaknys, todėl raunant verta ne išmesti, o panaudoti.
Kartais tai, kas atrodo nereikalinga, sode gali duoti daugiau naudos nei brangesnės pirktinės priemonės. Svarbiausia žinoti, kaip teisingai paruošti ir kada naudoti.
