Naminė gira nepasigamina per valandą – ir būtent dėl to ji būna tikra. Jei norisi ne saldaus gėrimo iš koncentrato, o rūgštelės turinčios, duona kvepiančios giros okroškai ar troškuliui malšinti, reikia leisti jai išrūgti. Pagrindas labai paprastas: ruginiai miltai, cukrus, vanduo, kelios razinos ir beveik savaitė kantrybės.
Gira yra fermentuotas gėrimas. Tai reiškia, kad skonis atsiranda ne iš priedų, o iš proceso – kai miltuose ir razinose esančios mielės bei bakterijos pradeda dirbti. Dėl to gera gira būna gyva: šiek tiek putojanti, su duonos aromatu, malonia rūgštele ir ne tokia vienoda kaip parduotuvinė.
Šis receptas skirtas baltai ruginei girai. Ji nėra labai saldi, todėl ypač tinka okroškai, bet atšaldyta gali būti geriama ir viena. Svarbiausia pasiruošti didesnį indą, nes raugas pirmomis dienomis gali elgtis taip, lyg turėtų savo planų.
Pirmas žingsnis – raugas, kuris ir duoda tikrą skonį
Raugui reikės nedaug produktų, bet nuo jo priklausys visas rezultatas. Būtent raugas suteikia girai gyvumo, rūgštelės ir tą šiltą duonos kvapą, kurio neįmanoma gauti vien iš sauso koncentrato.
Raugui reikės:
- 100 g ruginių miltų;
- 30 g cukraus;
- 200 ml šilto vandens;
- 15 g razinų.
Į indą suberkite ruginius miltus ir cukrų, užpilkite šiltu vandeniu ir gerai išmaišykite. Masė turi priminti skystą grietinę. Tada sudėkite razinas.
Razinos dažnai dedamos neplautos, nes ant jų odelės būna natūralių mielių, kurios padeda fermentacijai. Jei dėl saugumo norisi jas perplauti, galima tai padaryti šaltu tekančiu vandeniu, bet nereikėtų nuplikyti verdančiu vandeniu – taip pašalinsite per daug natūralios mikrofloros.
Labai svarbu pasirinkti tinkamą indą. Nors produktų iš pradžių atrodo nedaug, rūgstant masė gali smarkiai pakilti, burbuliuoti ir net bėgti per kraštus. Todėl geriau iškart imti stiklainį ar dubenį, kurio tūris bent du ar tris kartus didesnis už raugo kiekį. Po indu verta padėti lėkštę.
Indą laikykite šiltoje vietoje apie dvi dienas. Jau pirmą parą turėtų pasirodyti burbuliukai, švelnus šnypštimas ir malonus duonos tešlos kvapas. Tai ženklas, kad procesas prasidėjo.
Kai raugas pabunda, prasideda tikroji gira
Kai raugas aktyvus, jį galima perkelti į 3 litrų stiklainį ir pradėti ruošti girą.
Giriai reikės:
- paruošto ruginių miltų raugo;
- 50 g ruginių miltų;
- 40 g cukraus;
- apie 3 l šilto vandens.
Į aktyvų raugą suberkite ruginius miltus ir cukrų, tada pripilkite šilto vandens beveik iki stiklainio pečių, bet ne iki pat viršaus. Vėl palikite šiltoje vietoje.
Kitą dieną stiklainis turėtų veikti visu pajėgumu: paviršiuje atsiras putų, iš dugno kils burbuliukai, razinos gali judėti aukštyn ir žemyn. Tai normalu. Gira rūgsta.
Jei spalva atrodo per blyški ar neapetitiškai pilkšva, galima įdėti kelias kvietinės-ruginės arba ruginės duonos pluteles. Jos suteiks spalvos, duonos aromato ir šiek tiek gilesnį skonį. Ypač tinka džiovintos arba paskrudintos duonos plutelės, tik svarbu, kad jos nebūtų apdegusios.
Po kelių dienų fermentacija aprimsta. Gėrimas gali atrodyti beveik paruoštas, bet pirmoji partija dažnai būna dar silpno skonio – lengvai gazuotas, rūgštokas vanduo. Tai nėra nesėkmė. Tai reiškia, kad raugui dar reikia sustiprėti.
Pirmą partiją geriau laikyti startu, ne galutiniu rezultatu
Šiame recepte svarbiausia detalė – pirmoji gira dažnai nebūna pati skaniausia. Ją galima nupilti per servetėlę ar marlę, bet nereikia nusivilti, jei skonis dar tuščias. Vertingiausia lieka dugne – misa, iš kurios daromos kitos partijos.
Nupylus pirmą skystį, misą gerai išmaišykite. Į ją vėl įberkite 50 g ruginių miltų ir 40 g cukraus, galima įdėti dar kelias razinas, užpilkite šiltu vandeniu ir palikite dar parai ar dviem.
Būtent antroji arba trečioji partija dažniausiai tampa tuo tikruoju rezultatu: gira įgauna aiškesnį duonos kvapą, malonią rūgštelę, lengvą gazuotumą ir sodresnį skonį. Jei norisi daugiau spalvos bei aromato, šiame etape galima įdėti ir kelias Borodino ar kitos ruginės duonos pluteles.
Maždaug šeštą dieną gira jau turėtų būti tinkama gerti arba naudoti okroškai. Ji neturi būti labai saldi. Gerai okroškos girai svarbiau rūgštelė, švarus duonos skonis ir gaivumas.
Nupilkite paruoštą girą į butelius ar kitus indus su dangteliais. Svarbu neperpildyti – palikite vietos dujoms. Dugne palikite dalį misos, nes ji taps pagrindu kitai partijai. Į ją vėl dėkite miltų, cukraus, pilkite vandenį ir rauginkite iš naujo.
Taip gaunamas beveik nenutrūkstamas naminės giros ciklas.
Kaip padaryti girą saldesnę ir labiau gazuotą
Jei gira ruošiama ne okroškai, o gerti, ją galima šiek tiek pasaldinti. Į nupiltą girą įberkite cukraus pagal skonį, supilkite į butelius, sandariai uždarykite ir padėkite į šaldytuvą kelioms valandoms.
Šaltai laikoma gira taps gaivesnė ir labiau putojanti. Tačiau čia reikia atsargumo: fermentuotas gėrimas toliau gamina dujas, todėl butelių negalima palikti ilgam šiltai ir sandariai uždarytų. Geriau naudoti tvirtus indus ir reguliariai patikrinti slėgį.
Jei nenorite kurį laiką gaminti naujos partijos, misą galima padėti į šaldytuvą. Šaltis sulėtina rūgimą ir padeda išvengti perrūgimo. Vėliau ją galima vėl pažadinti įbėrus miltų, cukraus ir užpylus šilto vandens.
Svarbiausios pamokos, kad gira pavyktų
Pirma – imkite didesnį indą, nei atrodo būtina. Raugas gali bėgti per kraštus, ypač pirmomis dienomis.
Antra – neskubėkite. Gera gira atsiranda ne per vieną dieną, o tada, kai raugas subręsta. Pirma partija gali būti blanki, bet kita jau bus daug geresnė.
Trečia – stebėkite kvapą. Malonus duonos, tešlos, rūgštelės aromatas yra geras ženklas. Aitrus, supuvęs, pelėsinis kvapas reiškia, kad kažkas nepavyko ir tokio gėrimo vartoti nereikėtų.
Ketvirta – skonį galima reguliuoti. Okroškai tinka rūgštesnė, mažiau saldi gira. Gėrimui – šiek tiek saldesnė ir labiau gazuota.
Naminė gira reikalauja kantrybės, bet atsidėkoja skoniu, kurio negausite iš miltelių ar koncentrato. Ji gyva, kintanti, kiekvieną kartą truputį kitokia. Ir kai stiklainis pradeda burbuliuoti, supranti: vasaros gėrimas jau gimsta.
