Kava man ilgą laiką atrodė kaip nekaltas ryto ritualas: puodelis dėl energijos, dar vienas dėl nuotaikos, o kartais – tiesiog iš įpročio. Tačiau kai pradėjau daugiau domėtis kraujospūdžiu, supratau, kad kofeinas gali veikti kūną stipriau, nei norėtųsi pripažinti.
Mitybos specialistai teigia, kad kava ir kiti kofeino turintys gėrimai kai kuriems žmonėms gali laikinai padidinti kraujospūdį. Todėl, jeigu kraujospūdis jau kelia nerimą, verta bent kuriam laikui stebėti, kiek kavos išgeriu per dieną – ir kaip į ją reaguoja mano organizmas.
Kraujospūdis gali tapti žemesnis
Pirmiausia, atsisakius kavos arba sumažinus jos kiekį, gali sumažėti sistolinis kraujospūdis – tas viršutinis skaičius, kurį matome matuodami spaudimą.
Kofeinas gali skatinti adrenalino išsiskyrimą. Dėl to širdis ima plakti greičiau, o kraujagyslės gali susiaurėti. Kitaip tariant, kūnas tarsi trumpam įsijungia į budrumo režimą.
Aš tai įsivaizduoju labai paprastai: išgeriu kavos, jaučiu energijos antplūdį, bet tuo pačiu organizmas gauna ir papildomą stimulą. Kai kuriems žmonėms tai beveik nepastebima, o kitiems spaudimas gali šoktelėti gana aiškiai.
Kraujospūdis gali mažiau šokinėti dienos metu
Dar vienas dalykas, kuris nustebino, – kava gali sukelti ne tik vienkartinį kraujospūdžio pakilimą, bet ir kelis tokius šuolius per dieną.
Jeigu ryte išgeriu puodelį kavos, vėliau dar vieną darbe, o po pietų – trečią, organizmas kelis kartus gauna kofeino dozę. Specialistų teigimu, kraujospūdžio padidėjimas po kofeino gali tęstis nuo maždaug pusvalandžio iki kelių valandų.
Todėl sumažinus kavos kiekį kraujospūdžio rodmenys gali tapti stabilesni. Nebelieka tokio ryškaus ciklo: energijos šuolis, kritimas, dar vienas puodelis, ir vėl tas pats.
Ilgainiui gali sumažėti hipertenzijos rizika
Jeigu kofeino suvartojama daug, ypač daugiau nei keli puodeliai per dieną, kraujospūdžio šuoliai gali kartotis nuolat. Specialistai aiškina, kad ilgainiui tai gali prisidėti prie aukšto kraujospūdžio problemų, ypač jautresniems žmonėms.
Svarbu tai, kad kalba nebūtinai eina apie visišką kavos atsisakymą. Kai kuriems pakanka sumažinti kiekį, pasirinkti silpnesnę kavą arba dalį įprastos kavos pakeisti kava be kofeino.
Tačiau žmonėms, kurių kraujospūdis jau blogai kontroliuojamas, ypač verta vengti didelių ir staigių kofeino dozių.
Kavos atsisakyti geriau palaipsniui
Jeigu nuspręsčiau mažinti kavos kiekį, nedaryčiau to staiga. Specialistai įspėja, kad greitas kofeino atsisakymas gali sukelti galvos skausmą, nuovargį, irzlumą ar stiprų mieguistumą.
Kur kas švelnesnis būdas – mažinti po truputį. Pavyzdžiui, pradėti nuo pusės įprastos kavos ir pusės kavos be kofeino. Po kelių dienų ar savaitės galima santykį dar labiau pakeisti kofeino neturinčios kavos naudai.
Taip organizmas gauna mažiau kofeino, bet pokytis nėra toks staigus.
Kofeinas slepiasi ne tik kavoje
Dar viena klaida, kurią lengva padaryti, – manyti, kad kofeinas yra tik kavoje. Jo gali būti juodojoje ir žaliojoje arbatoje, matcha gėrimuose, energetiniuose gėrimuose, kai kuriuose gazuotuose gėrimuose, šokolade ir net kai kuriuose papilduose prieš treniruotę.
Todėl, jeigu stebiu kraujospūdį, neužtenka suskaičiuoti tik kavos puodelių. Verta pasižiūrėti į visą dienos kofeino kiekį.
Kuo pakeisti popietinį kavos puodelį?
Jeigu ranka pati tiesiasi prie kavos, kartais padeda labai paprasti dalykai. Pavyzdžiui, stiklinė vandens, trumpas pasivaikščiojimas gryname ore, lengvas tempimas ar kelių minučių pertrauka nuo ekrano.
Dažnai antrą ar trečią kavą išgeriu ne todėl, kad jos tikrai reikia, o todėl, kad ji tiesiog yra po ranka. Todėl vandens butelis ant stalo gali tapti netikėtai gera pagalba.
Svarbiausia – stebėti savo kūną
Mitybos specialistai pabrėžia, kad ne visi į kofeiną reaguoja vienodai. Vienam žmogui kava beveik nepakeičia kraujospūdžio, kitam – gali sukelti gana aiškų šuolį.
Todėl geriausia stebėti save: pamatuoti kraujospūdį prieš kavą ir praėjus kuriam laikui po jos. Jeigu rodmenys nuolat kyla, verta pasitarti su gydytoju arba mitybos specialistu.
Kava pati savaime nėra priešas. Tačiau jeigu kraujospūdis jau kelia nerimą, jos kiekis gali būti vienas iš tų mažų kasdienių dalykų, kuriuos pakeitus savijauta tampa gerokai stabilesnė.
