Atminties pokyčiai su amžiumi daugeliui kelia nerimą. Vieni ima dažniau pamiršti vardus, kiti sunkiau prisimena, kur padėjo daiktus, dar kiti pastebi, kad reikia daugiau pastangų susikaupti skaitant ar atliekant kelias užduotis vienu metu. Tokie pokyčiai nebūtinai reiškia demenciją, tačiau jie gali būti signalas, kad smegenims reikia daugiau dėmesio, aktyvumo ir kasdienės „treniruotės“.
Mayo klinikos tyrėjai iš Skotsdeilio, Arizonos valstijoje, nagrinėjo, kokie įpročiai gali būti susiję su mažesne su amžiumi susijusio atminties praradimo rizika. Pasak mokslininkų, ypač svarbų vaidmenį gali atlikti protiškai stimuliuojanti veikla ir socialinis aktyvumas. Kitaip tariant, smegenims naudinga ne tik poilsis, bet ir užduotys, kurios verčia mąstyti, mokytis, bendrauti bei prisitaikyti prie naujų situacijų.
Kodėl protinė veikla tokia svarbi
Tyrėjai pabrėžia, kad reguliari protinė veikla gali padėti atitolinti kognityvinių sutrikimų atsiradimą. Tai nereiškia, kad vien kompiuteris ar kryžiažodžiai visiškai apsaugos nuo atminties problemų, tačiau tokie įpročiai gali būti naudinga bendros smegenų sveikatos dalis. Smegenys, kaip ir raumenys, geriau išlaiko funkciją tada, kai yra naudojamos aktyviai ir įvairiai.
Prie protiškai stimuliuojančių veiklų priskiriamas naudojimasis kompiuteriu, skaitymas, mokymasis, rašymas, žaidimai, reikalaujantys strategijos ar dėmesio, taip pat užsiėmimai, kuriuose reikia planuoti, spręsti problemas ir apdoroti naują informaciją. Net šiuolaikinių mobiliųjų įrenginių naudojimas gali būti naudingas, jei jis nėra vien pasyvus naršymas, o reikalauja bendravimo, informacijos paieškos, mokymosi ar naujų įgūdžių.
Mokslininkų teigimu, tokia veikla siejama su mažesne su amžiumi susijusio atminties silpnėjimo rizika arba lėtesniu šių pokyčių pasireiškimu. Tai ypač aktualu vyresniame amžiuje, kai kasdienė rutina kartais susiaurėja, o naujų iššūkių ir socialinių kontaktų lieka mažiau.
Socialiniai ryšiai taip pat saugo smegenis
Kitas svarbus veiksnys – bendravimas. Socialinis aktyvumas nėra tik malonus laiko leidimas. Pokalbiai, susitikimai, dalyvavimas bendruomenės veikloje, bendri užsiėmimai ar net reguliarus ryšio palaikymas su artimaisiais skatina smegenis dirbti. Bendraujant reikia klausytis, reaguoti, prisiminti informaciją, suprasti emocijas ir prisitaikyti prie pašnekovo.
Dėl šios priežasties socialinė sąveika gali būti viena iš natūralių smegenų mankštos formų. Žmonės, kurie išlieka socialiai aktyvūs, dažnai turi daugiau progų mokytis, gauti naujos informacijos ir išlaikyti emocinį stabilumą. Vienatvė ir atsiskyrimas, priešingai, gali neigiamai veikti tiek psichologinę savijautą, tiek kognityvinę sveikatą.
Tai nereiškia, kad kiekvienas turi tapti itin aktyvus ar nuolat būti tarp žmonių. Svarbiausia – reguliarus, prasmingas kontaktas. Vienam tai gali būti susitikimai su draugais, kitam – savanorystė, trečiam – pokalbiai telefonu, klubai, kursai ar bendros veiklos su šeima.
Kognityviniai sutrikimai nėra tas pats, kas demencija
Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad kognityvinis silpnėjimas nebūtinai reiškia demenciją. Lengvi pažinimo sutrikimai gali pasireikšti tada, kai žmogus vis dar geba gyventi savarankiškai ir atlikti sudėtingas užduotis, tačiau kartais pastebi sunkumų, kurių anksčiau nebuvo. Pavyzdžiui, gali būti sunkiau suprasti sudėtingesnį tekstą, ilgiau prisiminti tam tikrą informaciją ar išlaikyti dėmesį.
Demencijos atveju sutrikimai paprastai būna ryškesni ir labiau trukdo kasdieniam gyvenimui. Žmogui gali reikėti išorinės pagalbos, nes sunkiau susitvarkyti su įprastomis užduotimis, orientuotis, planuoti ar priimti sprendimus. Todėl svarbu neskubėti kiekvieno atminties sutrikimo laikyti rimta liga, bet taip pat nereikėtų jų ignoruoti, jei pokyčiai kartojasi ir stiprėja.
Kaip buvo atliekamas tyrimas
Tyrime dalyvavo apie 2000 savanorių. Pradiniame etape jie pildė išsamias anketas apie savo gyvenimo būdą ir dalyvavimą skirtingose protinės veiklos formose. Mokslininkai domėjosi, kokia veikla žmonės užsiėmė nuo 50 iki 65 metų amžiaus ir po 66 metų.
Toks požiūris leido tyrėjams palyginti, kaip skirtingi įpročiai gali būti susiję su vėlesniais atminties ir kognityvinės funkcijos pokyčiais. Kitaip tariant, buvo vertinama ne tik tai, ką žmogus daro jau senatvėje, bet ir tai, ar vidutiniame amžiuje pradėti ar palaikyti įpročiai gali turėti ilgalaikės reikšmės smegenų sveikatai.
Kokie įpročiai gali padėti kasdien
Iš tyrimo išvadų galima išskirti kelias praktiškas kryptis. Pirma, verta reguliariai užsiimti veikla, kuri verčia smegenis dirbti. Tai gali būti skaitymas, naujos kalbos mokymasis, galvosūkiai, muzikos instrumentas, kompiuterio naudojimas, rašymas, rankdarbiai, strateginiai žaidimai ar kursai. Svarbiausia, kad veikla nebūtų visiškai automatinė – ji turėtų bent šiek tiek kelti iššūkį.
Antra, naudinga palaikyti socialinius ryšius. Net trumpi, bet reguliarūs pokalbiai gali būti svarbūs. Susitikimai su draugais, bendros veiklos, klubai, paskaitos, savanorystė ar šeimos tradicijos padeda išlaikyti protinį ir emocinį aktyvumą.
Trečia, verta nebijoti technologijų. Vyresniame amžiuje kompiuteris ar išmanusis telefonas gali būti ne tik pramoga, bet ir būdas mokytis, bendrauti, skaityti, tvarkyti informaciją ir palaikyti ryšį su pasauliu. Žinoma, svarbu ne vien pasyviai slinkti ekraną, o naudoti technologijas aktyviai ir prasmingai.
Svarbiausia – pradėti nelaukiant senatvės
Vienas svarbiausių dalykų, kurį primena tokie tyrimai, yra tai, kad smegenų sveikata rūpintis verta pradėti anksčiau, ne tik tada, kai atsiranda pirmieji ryškesni atminties sutrikimai. Įpročiai, palaikomi nuo vidutinio amžiaus, gali turėti reikšmės vėlesniam gyvenimui. Tačiau net ir vyresniame amžiuje pradėti nėra per vėlu – smegenims naudinga nauja veikla, bendravimas ir pastovus aktyvumas.
Atminties silpnėjimo riziką lemia daug veiksnių, įskaitant genetiką, sveikatą, miegą, fizinį aktyvumą, mitybą ir lėtines ligas. Todėl vien protinė veikla nėra stebuklinga apsauga. Vis dėlto tai yra paprastas ir daugeliui prieinamas būdas padėti smegenims išlikti aktyvesnėms.
Išvada
Mayo klinikos tyrėjų išvados rodo, kad protinis aktyvumas ir socialinis įsitraukimas gali būti susiję su mažesne su amžiumi susijusio atminties silpnėjimo rizika. Kompiuterio naudojimas, bendravimas, mokymasis ir kitos smegenis stimuliuojančios veiklos gali padėti atitolinti kognityvinių sutrikimų atsiradimą arba sumažinti jų riziką.
Paprasčiau tariant, smegenims reikia veiklos, žmonių ir naujų užduočių. Kuo dažniau jos gauna progų dirbti, mokytis ir bendrauti, tuo didesnė tikimybė, kad ilgiau išliks gyvybingos. Atminties sveikata prasideda ne nuo vieno stebuklingo pratimo, o nuo kasdienių įpročių, kurie palaiko protą aktyvų.
