Ne visi turime laiko kasdien vaikščioti po namus su laistytuvu, tikrinti lapus, purkšti, persodinti ir spėlioti, ar augalui ant palangės ne per šviesu. Per daugelį metų įsitikinau, kad kai kurie kambariniai augalai yra tikri kantrybės čempionai. Jie atleidžia užmirštą laistymą, sausą namų orą, ne pačią idealiausią vietą ir vis tiek sugeba atrodyti taip, lyg jais būtų rūpinamasi pagal vadovėlį. Jei norite žalumos namuose, bet nenorite tapti augalų „vergais“, šie penki pasirinkimai yra vieni geriausių.
Sansevjera – augalas tiems, kurie laisto tada, kai prisimena
Sansevjerą dažnai vadinu augalu, kuris labiau kenčia nuo per didelės meilės negu nuo užmaršumo. Jos standūs, vertikalūs lapai kaupia drėgmę, todėl trumpalaikė sausra jai visai nebaisi. Jeigu pamiršite palaistyti savaitę ar net ilgiau, sansevjera dažniausiai tik ramiai stovės savo vietoje.
Svarbiausia jos neperlaistyti. Aš visada patariu laistyti tik tada, kai žemė vazone gerai pradžiūsta. Ji tinka ir šviesesniam kambariui, ir kiek tamsesniam kampui, todėl labai praverčia ten, kur kiti augalai pradeda skursti.
Zamiokulkas – blizgūs lapai be didelių pastangų
Zamiokulkas yra vienas tų augalų, kurie atrodo prabangiai, bet elgiasi labai paprastai. Jo tamsiai žali, blizgūs lapai puikiai dera tiek moderniame bute, tiek biure, o priežiūros jam reikia minimaliai. Šis augalas turi požeminius gumbus, kuriuose kaupia vandenį, todėl užmirštas laistymas jam dažnai net naudingesnis nei per dažnas.
Iš savo patirties galiu pasakyti: jei žmogus skundžiasi, kad „visi augalai pas mane neišgyvena“, pirmiausia siūlau zamiokulką. Jam nereikia nuolatinio dėmesio, o graži forma išlieka ilgai.
Skindapas – greitai augantis ir labai atlaidus
Skindapas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori ne tik išgyvenančio, bet ir greitai augančio augalo. Jis leidžia ilgas svyrančias šakas, gražiai atrodo ant lentynos, spintos ar pakabinamame vazone. Jei kurį laiką pamiršite palaistyti, lapai gali šiek tiek suglebti, bet gavęs vandens augalas dažnai greitai atsigauna.
Man patinka, kad skindapą lengva dauginti. Nukirpus ūglį ir pamerkus į vandenį, jis gana greitai išleidžia šaknis. Tai augalas, kuris leidžia pasijusti geru augintoju net pradedančiajam.
Aspidistra – senamadiška, bet beveik nesunaikinama
Aspidistra gal ne visada patenka į madingiausių augalų sąrašus, bet aš ją labai vertinu. Ne veltui ji seniau augdavo koridoriuose, vėsesniuose kambariuose ir vietose, kur šviesos nebuvo daug. Tai tvirtas, lėtai augantis augalas, kuris nemėgsta tik vieno – nuolatinio šaknų mirkimo.
Jos lapai platūs, sodriai žali, suteikiantys namams ramesnės, klasikinės žalumos. Jei norite augalo, kuris nereikalautų šokinėti aplink jį kiekvieną savaitę, aspidistra tikrai verta dėmesio.
Chlorofitas – paprastas, gyvybingas ir greitai atsinaujinantis
Chlorofitas dažnai laikomas „močiutės augalu“, bet visai be reikalo nuvertinamas. Jis labai ištvermingas, greitai auga, išleidžia mažus augaliukus ant ilgų ūglių ir lengvai prisitaiko prie namų sąlygų. Jeigu kurį laiką negauna vandens, gali šiek tiek nuleisti lapus, tačiau dažniausiai greitai atsistato.
Aš chlorofitą mėgstu virtuvėse, šviesiuose kambariuose ir net vaikų kambariuose, nes jis atrodo lengvas, gaivus ir neužima daug priežiūros laiko.
Ką svarbu prisiminti, net renkantis nereiklius augalus
Nereiklus augalas nereiškia, kad jam nereikia nieko. Net ir patys ištvermingiausi kambariniai augalai geriausiai atrodo tada, kai gauna bent šiek tiek šviesos, tinkamą vazoną su skylutėmis ir nėra nuolat perlaistomi. Mano taisyklė paprasta: geriau palaukti dieną ar dvi, negu pilti vandenį į dar šlapią žemę.
Jei norite namuose daugiau žalumos, bet bijote, kad augalai neišgyvens, pradėkite nuo sansevjeros, zamiokulko, skindapo, aspidistros ar chlorofito. Tai augalai, kurie atleidžia klaidas, gražiai atrodo ir padeda suprasti, kad naminė gėlininkystė nebūtinai turi būti sudėtinga.
