Arbūzas daugeliui pirmiausia asocijuojasi su vasara, karščiu ir tuo maloniu jausmu, kai atsikandi šalto, sultingo gabalėlio. Dažnai apie jį galvojama labai paprastai: daug vandens, šiek tiek saldumo, mažai kalorijų ir puikus būdas atsigaivinti. Tačiau mokslininkai vis dažniau primena, kad arbūzas nėra tik „saldus vanduo“. Šiame vaisiuje yra vitaminų, antioksidantų ir natūralių junginių, kurie gali būti svarbūs širdies, kraujagyslių ir medžiagų apykaitos sveikatai.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariau valgo arbūzą, dažnai apskritai maitinasi kokybiškiau. Jie gauna daugiau skaidulų, kalio, magnio, vitaminų ir karotinoidų, o kartu suvartoja mažiau pridėtinio cukraus bei sočiųjų riebalų. Žinoma, pats arbūzas nėra stebuklingas vaistas, tačiau kaip kasdienės mitybos dalis jis gali būti kur kas vertingesnis, nei daugelis mano.
Arbūzas gali būti susijęs su geresne mitybos kokybe
Viename tyrime mokslininkai analizavo JAV Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo duomenis ir lygino žmones, kurie valgė arbūzą, su tais, kurie jo nevalgė. Paaiškėjo, kad tiek vaikai, tiek suaugusieji, įtraukiantys arbūzą į savo mitybą, dažniau turėjo geresnius bendros mitybos rodiklius.
Arbūzų mėgėjai gavo daugiau maistinių skaidulų, magnio, kalio, vitamino C, vitamino A, likopeno ir kitų karotinoidų. Tai svarbu, nes šios medžiagos dalyvauja įvairiuose organizmo procesuose: nuo imuninės sistemos palaikymo iki antioksidacinės apsaugos ir širdies bei kraujagyslių veiklos.
Dar vienas įdomus dalykas – arbūzą valgantys žmonės suvartojo mažiau pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų. Tai gali reikšti, kad arbūzas dažnai tampa sveikesniu saldaus užkandžio pasirinkimu. Vietoj saldumynų, sausainių ar kitų kaloringų desertų žmogus gali rinktis vaisių, kuris suteikia saldumo, bet kartu duoda ir vandens, vitaminų bei naudingų augalinių junginių.
Kodėl arbūzas domina širdies sveikatos tyrėjus
Mokslininkai arbūzu domisi ne tik dėl vitaminų. Viena svarbiausių priežasčių – jame esančios aminorūgštys L-citrulinas ir L-argininas. Šios medžiagos dalyvauja azoto oksido gamyboje. Azoto oksidas padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir išsiplėsti, o tai svarbu normaliai kraujotakai ir širdies bei kraujagyslių sistemos funkcijai.
Luizianos valstijos universitete atliktame klinikiniame tyrime buvo vertinama, ar arbūzų sultys gali padėti palaikyti kraujagyslių funkciją padidėjus cukraus kiekiui kraujyje. Tyrime dalyvavo 18 sveikų jaunų suaugusiųjų, kurie dvi savaites kasdien gėrė arbūzų sultis. Tai buvo nedidelis tyrimas, todėl jo rezultatų nereikėtų pervertinti, bet jis prisidėjo prie platesnio mokslinio susidomėjimo arbūzo poveikiu kraujagyslėms.
Tyrėjai pastebėjo požymių, kad arbūzų sultys gali padėti palaikyti kraujagyslių funkciją hiperglikemijos metu ir turėti įtakos širdies ritmo kintamumui. Kitaip tariant, arbūze esantys junginiai gali būti naudingi organizmui situacijose, kai kraujagyslėms tenka didesnis krūvis. Vis dėlto patys mokslininkai pabrėžia, kad reikia daugiau didesnių ir ilgesnių tyrimų.
Arbūzas – vienas turtingiausių natūralių L-citrulino šaltinių
Vienas iš arbūzo išskirtinumų yra tas, kad jis laikomas vienu turtingiausių natūralių L-citrulino šaltinių. Ši aminorūgštis organizme gali būti paverčiama L-argininu, o šis prisideda prie azoto oksido gamybos. Dėl šios priežasties arbūzas nagrinėjamas kaip vaisius, galintis palaikyti kraujotaką ir kraujagyslių elastingumą.
Kai kurios apžvalgos ir metaanalizės rodo, kad arbūzų vartojimas arba L-citrulino papildai gali būti susiję su tam tikrų kraujagyslių sveikatos rodiklių pagerėjimu, pavyzdžiui, su endotelio funkcija ar kraujagyslių elastingumu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad arbūzas nėra vaistas nuo širdies ligų ir neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo ar sveikos gyvensenos pagrindų.
Praktiškai tai reiškia labai paprastą dalyką: arbūzas gali būti naudingas pasirinkimas mityboje, ypač jei jis pakeičia mažiau vertingus saldumynus ar saldžius gėrimus. Bet tikėtis, kad vien keli arbūzo gabalėliai išspręs kraujospūdžio, širdies ar medžiagų apykaitos problemas, būtų per daug optimistiška.
Likopenas – dar viena priežastis valgyti arbūzą
Raudonasis arbūzas turi daug likopeno. Tai antioksidantas, kuris taip pat randamas pomidoruose ir kituose raudonuose vaisiuose bei daržovėse. Likopenas siejamas su oksidacinio streso mažinimu, o oksidacinis stresas yra vienas iš veiksnių, susijusių su lėtiniu uždegimu, kraujagyslių pažeidimu ir kai kurių ligų rizika.
Raudonos arbūzų veislės paprastai turi daugiau likopeno nei šviesesnės. Būtent dėl šios medžiagos arbūzas yra ne tik gražiai raudonas, bet ir vertingas kaip antioksidantų šaltinis. Kartu su vitaminu C ir kitais augaliniais junginiais likopenas prisideda prie bendros vaisiaus maistinės vertės.
Arbūzas padeda palaikyti skysčių balansą
Arbūzą sudaro apie 92 proc. vandens, todėl jis puikiai tinka karštomis dienomis arba po fizinio krūvio. Kai prakaituojame, organizmas netenka skysčių, todėl vandeningi vaisiai gali padėti papildyti skysčių kiekį. Žinoma, arbūzas nepakeičia paprasto vandens, bet gali būti skanus ir naudingas papildymas.
300 gramų arbūzo porcija turi apie 80 kalorijų, todėl tai gana lengvas užkandis. Tokioje porcijoje taip pat yra vitamino C ir vitamino B6. Vitaminas C svarbus imuninei sistemai, odai, kolageno gamybai ir antioksidacinei apsaugai, o vitaminas B6 dalyvauja energijos apykaitoje ir nervų sistemos veikloje.
Dėl didelio vandens kiekio arbūzas suteikia sotumo jausmą, nors nėra labai kaloringas. Tai gali būti naudinga žmonėms, kurie nori į mitybą įtraukti daugiau vaisių, bet vengia labai kaloringų užkandžių.
Kaip valgyti arbūzą, kad naudos būtų daugiau
Paprasčiausias būdas – valgyti arbūzą šviežią, supjaustytą gabalėliais. Tačiau jį galima panaudoti ir įvairiau. Arbūzas tinka salotoms su feta, mėtomis, agurkais ar rukola. Jį galima dėti į kokteilius, šaltas sriubas, desertus ar patiekti kaip gaivų garnyrą prie grilio patiekalų.
Svarbu tik nepersistengti su priedais. Jei arbūzas skandinamas cukraus sirupe, plaktoje grietinėlėje ar labai saldžiuose gėrimuose, jo nauda mažėja. Geriausia jį valgyti kuo natūralesnį arba derinti su baltymais ir sveikais riebalais, pavyzdžiui, su jogurtu, riešutais, sūriu ar sėklomis.
Žmonėms, kuriems reikia stebėti cukraus kiekį kraujyje, arbūzą verta valgyti saikingai ir stebėti individualią reakciją. Nors jis turi daug vandens ir nėra labai kaloringas, vis dėlto tai vaisius, turintis natūralių cukrų.
Arbūzas nėra stebuklas, bet jis vertesnis nei atrodo
Arbūzas ilgai buvo laikomas tiesiog maloniu vasaros skanėstu, tačiau tyrimai rodo, kad jis gali turėti daugiau naudos. Jame yra vandens, vitamino C, vitamino B6, likopeno, karotinoidų, L-citrulino ir kitų junginių, kurie gali prisidėti prie geresnės mitybos kokybės, hidratacijos ir širdies bei kraujagyslių funkcijos palaikymo.
Vis dėlto svarbiausia jį vertinti realistiškai. Arbūzas neišgydys ligų, nepakeis subalansuotos mitybos ir neatstos gydytojo rekomendacijų. Tačiau kaip paprastas, gaivus ir maistinėmis medžiagomis turtingas vaisius jis tikrai nusipelno daugiau pagarbos nei etiketės „tiesiog saldus vanduo“.
Karštą dieną keli arbūzo gabalėliai gali ne tik numalšinti troškulį, bet ir suteikti organizmui antioksidantų, vitaminų ir natūralių junginių, kuriuos mokslininkai vis dar aktyviai tyrinėja. Ir tai gera žinia visiems, kurie vasarą be arbūzo sunkiai įsivaizduoja.