Daugelis vairuotojų yra pastebėję keistą dalyką: važiuoji, tarkime, pagal automobilio spidometrą 90 km/val., o „Waze“, „Google Maps“ ar kita navigacija rodo 84–86 km/val. Iš pradžių atrodo, kad kažkas meluoja. Ir dažniausiai vairuotojas pagalvoja: „Na, automobilio spidometras turbūt rodo netiksliai, o navigacija juk pagal palydovą – ji tiksliau žino.“
Bet viskas ne taip paprasta. Tiek spidometras, tiek navigacija turi savo paklaidas. Tik jos atsiranda dėl visiškai skirtingų priežasčių. Vienas greitį skaičiuoja pagal ratus, kitas – pagal palydovinę padėtį. Ir priklausomai nuo situacijos, vienas gali būti patikimesnis už kitą.
Kodėl automobilio spidometras dažnai rodo daugiau
Pirmiausia verta suprasti vieną svarbų dalyką: automobilių spidometrai dažniausiai specialiai sureguliuoti taip, kad nerodytų mažiau nei realus greitis. Kitaip tariant, gamintojas nenori, kad važiuodami 100 km/val. iš tikrųjų lėktumėte 106 km/val. ir dėl to gautumėte baudą.
Todėl daugelyje automobilių spidometras turi nedidelę „atsargą“ ir rodo šiek tiek daugiau. Jei matote 90 km/val., realus greitis gali būti apie 85–88 km/val. Jei matote 130 km/val., realiai galite važiuoti keliais kilometrais per valandą lėčiau.
Tai nėra gedimas. Tai įprasta automobilio konstrukcijos logika. Spidometras turi būti saugus vairuotojui ir gamintojui. Geriau tegul jis šiek tiek pervertina greitį, negu parodo per mažai.
Kaip spidometras apskaičiuoja greitį
Automobilio spidometras greitį nustato pagal ratų sukimosi duomenis. Sistema žino, kaip greitai sukasi ratai, ir pagal tai apskaičiuoja, kokiu greičiu juda automobilis.
Skamba paprastai, bet čia atsiranda keli niuansai. Spidometras remiasi prielaida, kad ratai yra tam tikro dydžio. Jeigu padangos kitokio aukščio, labiau nudilusios, netinkamo slėgio arba pakeistos į ne gamintojo rekomenduojamo dydžio, spidometro rodmenys gali pasikeisti.
Pavyzdžiui, jei uždėsite didesnio skersmens ratus, automobilis per vieną rato apsisukimą nuvažiuos didesnį atstumą. Tokiu atveju spidometras gali rodyti mažiau, nei važiuojate iš tikrųjų. O jei ratai mažesni arba padangos labai nudilusios, spidometras gali rodyti daugiau.
Todėl padangų dydis čia nėra smulkmena. Jis tiesiogiai veikia greičio rodmenis.
Kada spidometras gali klysti labiau
Spidometras gali rodyti netiksliau, jei automobilis važiuoja su netinkamo dydžio padangomis, jei padangos labai nudilusios arba jų slėgis stipriai nukritęs. Pakrautas automobilis taip pat šiek tiek pakeičia padangų formą, nors įprastai ši įtaka nėra labai didelė.
Dar viena situacija – slydimas. Ant ledo, sniego, žvyro ar šlapio kelio ratai gali suktis greičiau, nei automobilis realiai juda. Tokiu atveju spidometras rodys greitį pagal ratų sukimąsi, bet pats automobilis gali judėti lėčiau.
Paprasčiausias pavyzdys – kai automobilis užklimpęs ir ratai sukasi vietoje. Spidometras gali rodyti greitį, nors automobilis faktiškai beveik nejuda. Žinoma, tai kraštutinis atvejis, bet principas aiškus: spidometras matuoja ratų sukimąsi, o ne tiesioginį judėjimą per žemės paviršių.
Kaip greitį skaičiuoja navigacija
Navigacija veikia kitaip. Ji naudoja GPS ir kitų palydovinių sistemų signalus. Įrenginys nustato jūsų buvimo vietą, po akimirkos vėl ją nustato ir pagal padėties pasikeitimą apskaičiuoja greitį.
Jei judate tiesiai, atviroje vietoje, pastoviu greičiu ir telefonas ar navigatorius gerai „mato“ palydovus, navigacijos rodomas greitis dažnai būna labai arti realaus. Todėl važiuojant greitkeliu, lygioje atviroje vietoje, navigacijos greitis gali atrodyti patikimesnis už spidometrą.
Būtent dėl to daugelis vairuotojų ja ir pasitiki. Jei automobilis rodo 100 km/val., o navigacija 94 km/val., labai tikėtina, kad tikras greitis bus arčiau navigacijos skaičiaus.
Bet tai galioja ne visada.
Kodėl navigacija kartais vėluoja
Navigacija greičio neskaičiuoja visiškai akimirksniu. Ji turi gauti signalus, juos apdoroti, palyginti vietos pokytį ir tik tada parodyti rezultatą. Todėl jos greičio rodmuo gali šiek tiek vėluoti.
Tai labai matosi, kai staigiai greitėjate arba stabdote. Spidometras iš karto reaguoja į ratų sukimąsi, o navigacija gali dar sekundę ar kelias rodyti ankstesnį greitį.
Pavyzdžiui, išvažiuojate iš gyvenvietės ir greitėjate nuo 50 iki 90 km/val. Automobilio spidometras jau rodo 90, o navigacija dar kurį laiką gali rodyti 75 ar 80. Arba atvirkščiai – stabdote prieš miestelį, spidometras jau nukrito iki 50, o navigacija dar trumpai rodo 60.
Todėl navigacijos greičiu nereikėtų aklai vadovautis ten, kur greitis greitai keičiasi: prieš radarus, gyvenvietėse, sankryžose ar staigiai stabdant.
Kur navigacija gali suklysti
Navigacija geriausiai veikia atviroje vietoje. Bet mieste, tarp aukštų pastatų, miške, kalvotose vietovėse, tuneliuose ar siauruose keliuose signalas gali būti prastesnis. Palydovų signalai gali atsispindėti nuo pastatų, medžių ar kitų kliūčių, todėl įrenginys gali netiksliai nustatyti padėtį.
Kartais tai matyti ir žemėlapyje: važiuojate keliu, o navigacija trumpam „permeta“ jus į gretimą gatvę, kiemą ar net lauką. Jei padėtis nustatoma su klaida, greitis taip pat gali būti apskaičiuotas netiksliai.
Dar vienas niuansas – telefonas kišenėje, daiktadėžėje ar po storesniu stiklu gali prasčiau priimti signalą. Jei navigacijai sunku tiksliai matyti palydovus, greičio rodmuo tampa mažiau patikimas.
Kada navigacija gali būti tikslesnė už spidometrą
Navigacija dažnai būna tikslesnė, kai važiuojate pastoviu greičiu, tiesiu keliu ir atviroje vietoje. Pavyzdžiui, autostradoje ar užmiesčio kelyje, kur nėra aukštų pastatų ir staigių posūkių.
Tokiu atveju GPS greitis gali parodyti realų automobilio judėjimo greitį žemės paviršiumi gana tiksliai. Dėl to daugelis vairuotojų pastebi, kad navigacija rodo keliais kilometrais per valandą mažiau nei automobilio spidometras. Ir dažnai tai būna arčiau tikrovės.
Tačiau svarbu suprasti: navigacija tiksliau rodo tada, kai sąlygos geros. Jei signalas blogas, ji gali suklysti daug labiau nei spidometras.
Kada spidometras patikimesnis už navigaciją
Spidometras patikimesnis ten, kur GPS signalas nestabilus arba greitis greitai kinta. Mieste, tunelyje, miške, tarp aukštų pastatų, staigiai greitėjant ar stabdant spidometras dažnai bus naudingesnis, nes jis reaguoja iškart.
Be to, vairuotojas privalo vadovautis automobilio prietaisais, o ne vien telefono programėle. Navigacija yra pagalbinė priemonė. Ji gali padėti suprasti realų greitį, bet ji nėra oficialus matavimo prietaisas.
Jei kalbame apie greičio matavimo kameras, čia išvis nereikėtų žaisti. Greičio matuoklis kelyje matuoja automobilio greitį savo sertifikuota įranga. Jei gausite baudą, nepadės pasiteisinimas, kad „Waze rodė mažiau“ arba „telefonas rodė kitaip“.
O kaip dėl greičio matuoklių keliuose
Keliuose naudojami greičio matavimo prietaisai yra skirti būtent greičiui matuoti. Jie tikrinami, kalibruojami ir naudojami pagal nustatytas taisykles. Tai nėra tas pats, kas telefono programėlė ar automobilio spidometras.
Todėl važiuojant pro radarą geriausia turėti atsargą. Jei leidžiama 90 km/val., neverta laikyti spidometro ties 100 vien todėl, kad navigacija rodo 94. Taip, dažnai gal ir pravažiuosite be problemų, bet tai jau žaidimas su riba.
Saugiausia laikytis spidometro rodmens taip, kad jis neviršytų leistino greičio. Jei spidometras rodo 90, realiai dažniausiai važiuosite šiek tiek lėčiau. Tai ir yra saugi gamintojo palikta paklaida.
Kodėl skirtumas tarp spidometro ir navigacijos gali būti 5–10 km/val.
Mažas skirtumas yra normalus. Jei važiuojant 90 km/val. automobilis rodo 90, o navigacija 84–87, tai nėra kažkas neįprasto. Jei važiuojant 130 spidometras rodo 130, o navigacija 122–126, tai irgi gali būti normalu.
Skirtumas didėja kartu su greičiu, nes spidometro paklaida dažnai yra procentinė. Kuo greičiau važiuojate, tuo daugiau kilometrų per valandą gali sudaryti tas skirtumas.
Bet jei skirtumas labai didelis, pavyzdžiui, spidometras rodo 100, o navigacija 80, verta pasitikrinti padangas, ratų dydį arba galimą techninę problemą. Taip pat įsitikinkite, kad navigacija gerai veikia ir signalas nėra sutrikęs.
Ar gali navigacija rodyti daugiau nei spidometras
Taip, gali, bet tai retesnė situacija. Taip gali nutikti, jei automobilyje sumontuoti didesni nei numatyta ratai. Tada automobilis per vieną rato apsisukimą nuvažiuoja daugiau, nei spidometro sistema „mano“, todėl realus greitis gali būti didesnis už rodomą.
Taip pat navigacija gali trumpam parodyti didesnį greitį dėl GPS šuolio ar signalo klaidos. Pavyzdžiui, įrenginys netiksliai nustato vieną padėtį, po sekundės kitą, ir sistema apskaičiuoja didesnį greitį, negu iš tikrųjų važiavote.
Todėl vienkartinis keistas navigacijos šuolis dar nereiškia, kad automobilio spidometras blogas. Reikia žiūrėti į pastovų skirtumą ilgesniame ruože.
Kaip paprastai pasitikrinti savo automobilio spidometrą
Paprasčiausias būdas – ramiu oru, atviroje vietoje, tiesiame užmiesčio kelyje važiuoti pastoviu greičiu ir palyginti spidometro bei navigacijos rodmenis. Geriausia tai daryti ne greitėjant ir ne stabdant, o keliasdešimt sekundžių laikant tą patį greitį.
Pabandykite prie 50, 90 ir 110 km/val. Pažiūrėkite, koks skirtumas. Jei jis visada panašus ir logiškas, viskas greičiausiai gerai. Jei skirtumas keistas, šokinėja arba labai didelis, verta patikrinti padangų dydį ir techninę būklę.
Dar geriau – naudoti kelias navigacijos programas ar įrenginius ir palyginti. Jei visos rodo panašiai, greičiausiai jų rodmuo atviroje vietoje gana patikimas.
Kuo vadovautis kasdien
Kasdien vairuojant geriausia naudoti abu šaltinius, bet suprasti jų paskirtį. Spidometras yra pagrindinis automobilio prietaisas. Jis greitai reaguoja ir dažniausiai rodo saugesnę reikšmę. Navigacija padeda suprasti apytikslį realų greitį, ypač važiuojant pastoviai užmiestyje.
Jei norite važiuoti ramiai ir be baudų, laikykitės spidometro. Jei norite suprasti, kiek jūsų spidometras „prideda“, galite pasitikrinti pagal navigaciją atviroje vietoje. Bet nereikia navigacijos paversti vieninteliu tiesos šaltiniu.
Ypač Lietuvoje, kur greičio kontrolės priemonių netrūksta, geriau turėti kelių kilometrų atsargą, negu vėliau aiškintis, kas ką rodė.
Išvada
Spidometras ir navigacija greitį matuoja skirtingai. Spidometras remiasi ratų sukimosi duomenimis ir dažniausiai specialiai rodo šiek tiek daugiau, kad vairuotojas neviršytų realaus greičio. Navigacija skaičiuoja greitį pagal palydovinę padėtį ir atviroje vietoje, važiuojant pastoviai, dažnai gali būti arčiau tikrojo greičio.
Tačiau navigacija gali vėluoti, klysti mieste, miške, tuneliuose, tarp aukštų pastatų ar esant prastam signalui. Spidometras gali klysti dėl padangų dydžio, nusidėvėjimo, slėgio ar ratų slydimo.
Paprasta taisyklė tokia: radarų ir kelio ženklų atžvilgiu saugiausia vadovautis spidometru, o navigaciją naudoti kaip papildomą orientyrą. Jei automobilio spidometras rodo keliais kilometrais daugiau nei navigacija, tai dažniausiai ne gedimas, o normali gamintojo palikta saugumo atsarga.
