Automobilis daugiau sunaudoja degalų, nors maršrutas nepasikeitė: patikrinkite šį rodmenį

Ryte tas pats kelias į darbą, tie patys šviesoforai, tas pats sustojimas prie parduotuvės pakeliui namo. Tačiau užsukus į degalinę ima atrodyti, kad kuro rodyklė leidžiasi greičiau nei įprastai. Pirmoji mintis dažniausiai būna paprasta: degalai pabrango, vadinasi, tiesiog labiau skauda piniginę.

Vis dėlto kartais pasikeičia ne kaina, o pats automobilio apetitas. Ir nebūtinai dėl rimto gedimo, kurį iškart išduotų lemputė prietaisų skydelyje ar keistas garsas. Vienas dažnai pamirštamas rodmuo gali tyliai didinti sąnaudas kiekvieną dieną – padangų slėgis.

Į padangas retas žiūri tol, kol jos akivaizdžiai nesubliūkšta arba neprasideda sezoninis keitimas. Tačiau automobilis gali važiuoti visai normaliai ir su per mažu slėgiu, tik kiekvienam ratų apsisukimui reikės daugiau pastangų. Vairuotojas to beveik nepajus, o degalų bake skirtumas po truputį kaupsis.

Rodmuo, kurį lengva atidėti kitam kartui

Padangų slėgis nėra pastovus skaičius visiems metams. Jis gali keistis dėl temperatūros svyravimų, ilgesnio stovėjimo, natūralaus oro praradimo ar nedidelio pažeidimo, kurio iš pirmo žvilgsnio nesimato. Todėl prieš kelis mėnesius tvarkingai pripūstos padangos šiandien jau nebūtinai turi tokį slėgį, kokio reikia.

Kai slėgio per mažai, padanga labiau deformuojasi ir jos pasipriešinimas riedėjimui padidėja. Paprastai tariant, varikliui tenka sunkiau stumti automobilį į priekį, nors maršrutas, vairavimo įpročiai ir net eismas atrodo nepakitę. Būtent dėl to žmogus ima įtarti variklį, purkštukus ar prastesnius degalus, nors pradėti verta nuo keturių ratų.

Rekomenduojamą slėgį reikia tikrinti ne pagal užrašą ant pačios padangos. Gamintojo nurodymai dažniausiai pateikiami lipduke prie vairuotojo durelių angos, degalų bako dangtelio vidinėje pusėje arba automobilio naudojimo instrukcijoje. Ten neretai būna atskiri duomenys važiuojant įprastai ir automobiliui esant pilnai pakrautam.

Kodėl tas pats kelias staiga ima kainuoti daugiau

Kuro sąnaudos retai padidėja dėl vienos vienintelės priežasties. Rudenį ir žiemą variklis ilgiau šyla, keliai būna šlapesni, dažniau veikia šildymas, langų pūtimas, žibintai. Vasarą daugiau energijos pasiima oro kondicionierius, o mieste automobilis ilgiau stovi spūstyse.

Tačiau per mažas padangų slėgis prie šių aplinkybių prisideda nuolat. Jis veikia ir važiuojant trumpą atstumą iki parduotuvės, ir leidžiantis į ilgesnę kelionę. Jei automobilis kasdien sukasi tais pačiais maršrutais, vairuotojas greitai pajunta, kad į degalinę tenka užsukti anksčiau, nors iš esmės nieko savo rutinoje nekeičia.

Dar viena apgaulinga detalė – padangos ne visuomet atrodo minkštos akiai. Šiuolaikinės jų sienelės gali paslėpti nedidelį slėgio trūkumą, ypač jei automobilis stovi ant lygaus pagrindo. Todėl pasitikėti vien žvilgsniu neverta: tikrą atsakymą duoda slėgio matuoklis, o ne įspūdis automobilių stovėjimo aikštelėje.

Automobilis daugiau sunaudoja degalų, nors maršrutas nepasikeitė: patikrinkite šį rodmenįNuotrauka: Pixabay / Engin_Akyurt

Vienam tai keli eurai, kitam – saugumo klausimas

Kasdien vienas važiuojantis žmogus gali ilgai nekreipti dėmesio į kiek didesnes sąnaudas. Tačiau šeimai, kuri savaitgaliais važiuoja pas artimuosius, veža vaikus į būrelius ar leidžiasi į keliones su pilna bagažine, netinkamas slėgis tampa labiau juntamas. Pakrauto automobilio padangoms tenka didesnė apkrova, todėl čia ypač svarbu laikytis gamintojo nurodymų.

Senjorui ar retai vairuojančiam žmogui problema dažnai prasideda kitaip: automobilis daug stovi kieme, o kelionės būna trumpos. Atrodo, kad juk jis beveik neeksploatuojamas, vadinasi, ir rūpintis nėra kuo. Tačiau stovėjimas neapsaugo nuo laipsniško oro praradimo, o trumpose kelionėse padidėjusios sąnaudos bei lėtesnis automobilio reagavimas gali pasijausti dar ryškiau.

Per mažas slėgis nėra vien pinigų degalams klausimas. Padangos gali dėvėtis netolygiai, automobilis gali prasčiau laikytis kelyje, o vairas atrodyti mažiau tikslus. Ypač nemalonu tai pajusti per stipresnį lietų, staigiau stabdant ar važiuojant užmiestyje, kai norisi, kad automobilis elgtųsi nuspėjamai.

Patikrinti užtrunka trumpiau nei spėlioti

Patikimiausia slėgį matuoti šaltose padangose – prieš ilgesnę kelionę arba automobiliui kurį laiką pastovėjus. Degalinėse dažnai galima rasti oro kompresorių, tačiau verta turėti ir paprastą savo matuoklį: jis leidžia ramiai pasitikrinti rodmenį namuose, ne tada, kai jau skubate.

Jeigu viena padanga nuolat praranda daugiau oro nei kitos, vien pripūtimu apsiriboti nereikėtų. Priežastis gali būti vožtuvas, ratlankio sandarumas ar į padangą įsmigęs smulkus svetimkūnis. Toks defektas iš pradžių atrodo menkas, bet ilgainiui gali virsti neplanuotu sustojimu pakelėje.

Žinoma, vien slėgio patikra neišspręs visų padidėjusių sąnaudų atvejų. Jei jis tinkamas, verta pagalvoti apie pasikeitusį orą, daugiau spūsčių, papildomą krovinį, stogo bagažinę ar automobilio techninę būklę. Tačiau pradėti nuo paprasčiausio ir greičiausiai patikrinamo dalyko yra kur kas protingiau, nei iškart ieškoti brangaus gedimo.

Kartais didesnės kuro sąnaudos prasideda ne po kapotu ir ne degalinės švieslentėje, o ten, kur automobilis kasdien remiasi į asfaltą. Gal prieš kitą pylimą verta ne spėlioti, o tiesiog pažvelgti, ką rodo padangų slėgio matuoklis?