Šiltuoju metų laiku užtenka vieno pasivaikščiojimo parke, sodyboje ar net kiemo pakraštyje, kad namo grįžtumėte ne vieni. Erkė gali įsikibti į drabužį, šuns kailį ar jau būti įsisiurbusi į odą. Pirmas noras dažnai būna kuo greičiau ja atsikratyti, bet būtent skubėjimas čia dažniausiai pridaro klaidų.
Viskas prasidėjo nuo mažo juodo taškelio ant rankovės
Rūta grįžo iš vakarinio pasivaikščiojimo su šunimi visai rami. Takas buvo pažįstamas, žolė neaukšta, į mišką jie net nebuvo užsukę. Ji nusivalė batus, nusegė šuniui pavadėlį ir jau ketino virti arbatą, kai ant megztinio rankovės pamatė mažą juodą tašką.
Iš pradžių pagalvojo, kad tai žemės trupinėlis.
Bet taškas pajudėjo.
Erkė lėtai ropojo audiniu, tarsi visai neskubėtų. Rūta instinktyviai norėjo ją suimti pirštais ir sutraiškyti, bet sustojo. Prisiminė veterinarės žodžius: su erkėmis geriau elgtis ramiai, ne paniškai.
Tą akimirką ji suprato vieną dalyką: erkė nėra tik nemalonus vabzdys, kurį norisi kuo greičiau pašalinti iš akių. Tai mažas pavojus, su kuriuo reikia elgtis atsargiai.
Kodėl nereikėtų erkės traiškyti pirštais
Pati blogiausia mintis – sutraiškyti erkę plikais pirštais. Tai atrodo greita ir paprasta, bet toks būdas nėra saugus.
Erkės gali pernešti įvairius ligų sukėlėjus, todėl traiškant ją pirštais galima susidurti su jos kūno skysčiais. Jei ant rankų yra smulkių įtrūkimų ar žaizdelių, rizika tampa dar nemalonesnė. Be to, sutraiškyta erkė nebetinka atpažinti, jei vėliau prireiktų parodyti ją gydytojui ar veterinarui.
Nereikėtų jos spausti ir kietu daiktu ant stalo, ypač virtuvėje ar vonioje, kur paviršiai vėliau liečiami rankomis. Jei taip jau nutiko, vietą būtina gerai nuvalyti ir dezinfekuoti.
Svarbiausia taisyklė paprasta: erkės nereikia traiškyti. Ją reikia saugiai izoliuoti arba sunaikinti taip, kad nereikėtų liestis su jos skysčiais.
Ar galima erkę nuleisti į tualetą?
Daug žmonių taip ir daro: įmeta erkę į tualetą, nuleidžia vandenį ir mano, kad istorija baigta. Kai kuriose rekomendacijose toks būdas minimas kaip galimas, jei erkė jau pašalinta ir jos nebereikia saugoti.
Tačiau yra priežasčių, kodėl geriau neskubėti to daryti.
Jei erkė buvo įsisiurbusi į žmogų ar augintinį, kartais verta ją kurį laiką išsaugoti sandariame indelyje arba bent jau nufotografuoti. Jeigu vėliau atsirastų bėrimas, karščiavimas, silpnumas, sąnarių skausmas ar keisti augintinio simptomai, gydytojui ar veterinarui gali būti naudinga žinoti, kokia erkė buvo rasta ir kada.
Tualetas šiuo atveju tiesiog uždaro galimybę ką nors patikrinti ar parodyti. Nuleidote – ir jos nebėra.
Todėl klausimas ne visada yra „ar galima“. Dažniau – „ar tikrai verta skubėti?“
1 būdas: įdėti erkę į alkoholį
Vienas patikimiausių būdų atsikratyti erkės – įdėti ją į nedidelį indą su alkoholiu. Tam tinka sandariai uždaromas stiklainėlis, mažas buteliukas ar kitas indelis.
Jei erkė ropojo ant drabužio ar jau buvo ištraukta iš odos, ją galima atsargiai paimti pincetu arba popieriaus gabalėliu ir įmesti į alkoholį. Indą uždarykite. Tai leidžia erkę sunaikinti be traiškymo ir be tiesioginio kontakto.
Jeigu neramu dėl įkandimo, indelį galima kurį laiką pasilikti. Ant jo verta užrašyti datą ir vietą, kur erkė buvo rasta: ant žmogaus, ant šuns, po pasivaikščiojimo parke ar sodyboje.
Tokios smulkmenos atrodo nereikšmingos tik tol, kol jų neprireikia.
2 būdas: sandarus indelis arba lipni juosta
Jei alkoholio po ranka nėra, erkę galima uždaryti į sandarų indelį arba tvirtai įklijuoti į lipnią juostą.
Lipni juosta tinka tada, kai erkė dar ropoja ir jos nereikia išsaugoti tyrimams. Uždėkite ją ant lipnios pusės, užlenkite juostą taip, kad erkė liktų viduje, ir išmeskite į šiukšliadėžę. Svarbu, kad ji negalėtų išropoti.
Sandarus indelis dar geresnis, jei erkė buvo įsisiurbusi. Ją galima įdėti gyvą arba negyvą, o vėliau, jei reikės, parodyti specialistui. Jei nenorite laikyti pačios erkės, bent jau padarykite aiškią nuotrauką ant šviesaus fono ir pasižymėkite datą.
Rūta po tos pirmos rastos erkės namuose pasidėjo mažą „erkių rinkinį“: pincetą, erkių traukiklį, dezinfekcinę priemonę, kelis mažus užsukamus indelius ir lipnią juostą. Skamba per daug, kol vieną vakarą to tikrai prireikia.
3 būdas: karštas vanduo, jei erkės saugoti nereikia
Jei erkė nebuvo įsisiurbusi arba esate tikri, kad jos nereikės saugoti, ją galima sunaikinti karštu vandeniu. Įmeskite erkę į nedidelį indą su ką tik užvirintu vandeniu ir palaukite.
Šis būdas paprastas, bet turi vieną trūkumą: po jo erkė nebus tokia tinkama atpažinti ar parodyti specialistui. Todėl jei buvo įkandimas, ypač vaikui, nėščiajai, jautresniam žmogui ar augintiniui, geriau rinktis sandarų indelį ir pasitarti su gydytoju ar veterinaru.
Karštas vanduo tinka tada, kai erkę radote ant drabužio, grindų ar šuns kailio, bet ji dar nebuvo įsisiurbusi.
Ko nedaryti, jei erkė dar įsisiurbusi
Labai svarbu atskirti dvi situacijas: erkė ropoja paviršiumi arba erkė jau įsisiurbusi į odą.
Jei erkė įsisiurbusi, jos nereikėtų tepti aliejumi, vazelinu, spiritu, kremu, nagų laku ar bandyti deginti. Tokie seni „liaudiški“ metodai gali uždelsti pašalinimą ir padidinti riziką, kad erkė į žaizdelę išskirs daugiau seilių ar turinio.
Įsisiurbusią erkę reikia ištraukti kuo greičiau ir kuo taisyklingiau: specialiu erkių traukikliu arba smulkiu pincetu, suimant kuo arčiau odos ir traukiant tolygiai, nespaudžiant kūno.
Ištraukus vietą reikia nuvalyti dezinfekuojančia priemone, o rankas nusiplauti. Jei erkės dalis liko odoje, nereikėtų paniškai draskyti žaizdelės. Geriau stebėti vietą ir, jei kyla abejonių, kreiptis į medikus.
Kada verta kreiptis į gydytoją ar veterinarą
Ne kiekvienas erkės įkandimas reiškia ligą, tačiau stebėti savijautą būtina.
Žmogui reikėtų kreiptis į gydytoją, jei po įkandimo atsiranda plintantis paraudimas, bėrimas, karščiavimas, galvos skausmas, raumenų ar sąnarių skausmai, silpnumas ar kiti neįprasti simptomai.
Augintinį būtina stebėti taip pat atidžiai. Jei šuo po erkės tampa vangus, praranda apetitą, pradeda karščiuoti, sunkiau vaikšto, šlapimas patamsėja ar elgesys staiga pasikeičia, reikia kreiptis į veterinarą.
Rūta po tos dienos kelias savaites vis žvilgtelėdavo į šunį atidžiau nei įprastai. Ar ėda? Ar nori eiti į lauką? Ar ne per daug miega? Ir nors viskas baigėsi gerai, ji suprato, kad ramybė ateina ne iš vilties, o iš pasiruošimo.
Mažas padaras, didelė pamoka
Erkė yra tokia maža, kad ją lengva nuvertinti. Bet būtent dėl to su ja reikia elgtis apgalvotai. Ne traiškyti, ne panikuoti, ne mesti bet kur, o ramiai pašalinti, izoliuoti ir prireikus išsaugoti informaciją.
Po pasivaikščiojimų verta apžiūrėti ne tik save, bet ir vaikus, šunis, drabužius, kuprines. Erkės mėgsta vietas prie ausų, kaklo, pažastų, kirkšnių, po antkakliu, tarp pirštų, plaukuotose kūno vietose.
Namuose pravartu turėti pincetą arba erkių traukiklį, mažą sandarų indelį, dezinfekcinę priemonę ir lipnią juostą. Tai neužima daug vietos, bet tą akimirką, kai ant rankovės pamatai judantį juodą tašką, labai norisi, kad viskas jau būtų po ranka.
Tą vakarą Rūta erkės nebetraiškė ir nenuleido jos iš karto į tualetą. Ji įdėjo ją į mažą indelį, pasižymėjo datą ir tik tada ramiai nusiplovė rankas.
Kartais geriausia apsauga prasideda ne nuo baimės, o nuo paprasto žinojimo, ką daryti pirmomis minutėmis.
