Islandija iš tolo atrodo kaip šalis, kurioje gyvenimas turėtų būti beveik pasakiškas. Vulkanai, kriokliai, juodi paplūdimiai, šiaurės pašvaistės, švarus oras ir toks gamtos grožis, kad net paprastas kelias į parduotuvę gali atrodyti kaip scena iš filmo. Socialiniuose tinkluose Islandija dažnai rodoma kaip vieta, kur žmogus pagaliau pabėga nuo triukšmo, miesto skubėjimo ir gyvena tarp kalnų, vėjo ir tylaus dangaus.
Tačiau žmonės, kurie į Islandiją atvyksta ne savaitei atostogų, o ilgam gyvenimui, greitai pamato kitą pusę. Tenka priprasti ne tik prie atšiauraus klimato, bet ir prie didžiulių kainų, uždarumo jausmo, sveikatos priežiūros iššūkių ir vienatvės, kuri saloje kartais jaučiama stipriau nei bet kur kitur.
Lenkė Agnieszka Jastrzębek į Islandiją atvyko prieš 12 metų pagal „Erasmus“ programą. Ji čia sutiko būsimą vyrą islandą, išmoko kalbą, pradėjo dirbti ir kurti gyvenimą. Tačiau, kaip ji pasakojo Lenkijos leidiniui „Interia“, realybė šioje šalyje gerokai sudėtingesnė nei gražūs kelionių kadrai.
Pirmas įspūdis: grynas oras ir tamsa iki vėlyvo ryto
Agnieszka prisimena, kad pirmą kartą į Islandiją atvyko sausį. Tai buvo ne švelnus susipažinimas su šalimi, o tikras šiaurietiškas krikštas.
– Kai pirmą kartą atvykau į Islandiją sausio mėnesį, pirmiausia mane nustebino grynas oras ir tamsa iki 11.30 valandos. Aš net gerai miegojau iki 10 valandos ryto, – pasakojo ji.
Islandijoje šviesa ir tamsa gyvena pagal visai kitą ritmą nei daugelyje Europos šalių. Žiemą dienos trumpos, rytai tamsūs, o saulė pakyla taip vėlai, kad organizmui reikia laiko suprasti, kada apskritai prasidėjo diena. Vasarą situacija apsiverčia: šviesu beveik visą parą, o miegui kartais reikia užtraukti storas užuolaidas ir įtikinti kūną, kad naktis vis dėlto atėjo.
Turistui tai gali atrodyti egzotiška. Gyvenant nuolat, šviesos režimas tampa ne nuotraukų fonu, o kasdienybės dalimi. Jis veikia miegą, energiją, nuotaiką ir darbą.
Islandai atviri, bet gyvenimas saloje vis tiek gali būti vienišas
Agnieszka sako, kad prisitaikyti jai padėjo darbas vietinėje kavinėje. Ten ji bendravo su islandais, mokėsi kalbos ir pamažu įsiliejo į aplinką. Ji pastebėjo, kad islandų bendravimas dažnai mažiau formalus nei kitose šalyse.
– Į universiteto profesorius kreipdavomės vardais, kaip dabar kreipiuosi į savo viršininką. Buvusį Islandijos prezidentą taip pat du kartus mačiau labai įprastose situacijose, – pasakojo ji.
Tokie dalykai gali maloniai nustebinti atvykėlį. Islandijoje visuomenė mažesnė, atstumai tarp pareigų ir kasdienio gyvenimo atrodo trumpesni, o oficialumo mažiau. Tačiau tai nereiškia, kad emigrantui lengva iš karto pasijusti savu.
Gyventi saloje reiškia būti toliau nuo šeimos, draugų, pažįstamos kultūros ir įprastos pagalbos. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip nuotykis. Vėliau, ypač sukūrus šeimą ar susilaukus vaikų, atstumas tampa labai realus.
Agnieszka pripažįsta, kad laikui bėgant vienatvės jausmas stiprėjo.
– Pats žinojimas, kad esame vos už kelių valandų skrydžio nuo kitų vietų, gali liūdinti, – sakė ji.
Tai paradoksas: techniškai Europa nėra taip toli, bet psichologiškai sala gali atrodyti labai atskirta. Kai reikia močiutės pagalbos prižiūrint vaiką, kai norisi spontaniškai aplankyti tėvus ar susitikti su sena drauge, kelių valandų skrydis jau nebėra smulkmena. Tai planas, išlaidos ir logistika.
Dideli atlyginimai nereiškia lengvo gyvenimo
Islandija dažnai minima kaip turtinga šalis. Atlyginimai čia išties gali atrodyti įspūdingi tiems, kurie juos lygina su Rytų ar Vidurio Europos pajamomis. Tačiau Agnieszka pabrėžia, kad vien atlyginimo dydis nieko nepasako, jei neįvertini pragyvenimo kainos.
– Islandija laikoma turtinga šalimi. Taip, atlyginimai dideli, bet pragyvenimo išlaidos dar didesnės, – sakė ji.
Nuoma, maistas, paslaugos, transportas, vaikų priežiūra, kasdienės smulkmenos – viskas kainuoja daug. Turistas gali nusistebėti brangia kava ar vakariene, bet vietiniam gyventojui tai nėra vienkartinis įspūdis. Tai kasdienis biudžetas.
Pasak Agnieszkos, socialiniuose tinkluose matomas Islandijos vaizdas dažnai labai nutolęs nuo realaus gyvenimo.
– Vidutinė šeima sunkiai taupo juodai dienai, o gyvenimas skolos su kreditine kortele nėra naujiena, – aiškino ji.
Tai svarbi detalė. Iš šalies atrodo: jei atlyginimai dideli, žmonės turėtų gyventi lengvai. Bet jei išlaidos auga dar greičiau, finansinis spaudimas niekur nedingsta. Jis tik atrodo kitaip.
Orai gali sugadinti bet kokį planą
Islandijoje žmogus greitai išmoksta, kad planai yra sąlyginiai. Ypač šalies šiaurėje, kur gyvena Agnieszka. Pūga, stiprus vėjas, uždaryti keliai, staigus orų pasikeitimas – visa tai gali akimirksniu pakeisti dienos eigą.
Galėjote planuoti išvyką, susitikimą ar kelionę į kitą miestą, bet gamta turi paskutinį žodį. Islandijoje tai nėra graži frazė, o praktinė taisyklė.
Vietiniai prie to prisitaikę. Jei diena saulėta, žmonės stengiasi ją išnaudoti. Eina į gamtą, važiuoja prie vandens, kalnų, karštųjų versmių, mėgaujasi tuo, ką tą dieną leidžia oras.
Tokioje šalyje žmogus išmoksta mažiau pykti ant dalykų, kurių negali kontroliuoti. Bet atvykėliui tai gali būti sunku. Ypač jei esi pripratęs, kad planas reiškia planą, o ne „jeigu neuždarys kelio“.
Sveikatos priežiūra – viena skaudžiausių temų
Viena iš sunkesnių Islandijos gyvenimo pusių, apie kurią Agnieszka kalba atvirai, yra sveikatos priežiūra. Pasak jos, sistemoje trūksta specialistų, o privačių paslaugų pasirinkimas nėra toks, kokio galėtų tikėtis žmogus, atvykęs iš didesnės Europos šalies.
– Sveikatos priežiūros įstaigų būklė apgailėtina, trūksta gydytojų specialistų, o privačių sveikatos priežiūros paslaugų praktiškai nėra, – sakė ji.
Tai gali būti netikėta tiems, kurie turtingą šalį automatiškai sieja su greita ir patogia medicina. Tačiau Islandija yra nedidelė, geografiškai izoliuota valstybė. Specialistų prieinamumas, atstumai ir sistemos apkrova gali tapti rimtu iššūkiu.
Gyvenant ten nuolat tai nėra teorinis klausimas. Jei reikia gydytojo, tyrimo, specialisto konsultacijos ar pagalbos vaikui, sistemos ribotumas pasijunta labai aiškiai.
Islandija išmoko vertinti paprastus dalykus
Nepaisant visų sunkumų, Agnieszka nesako, kad gyvenimas Islandijoje yra tik nusivylimas. Priešingai, ji pripažįsta, kad ši šalis ją daug ko išmokė.
Gyvenimas ten ugdo kantrybę. Reikia priimti orą, kuris keičia planus. Reikia susitaikyti su atstumais. Reikia mokytis gyventi be nuolatinės šeimos paramos šalia. Reikia vertinti saulėtą dieną, gerą pokalbį, ramų vakarą, galimybę išeiti į gamtą ir kvėpuoti oru, kuris iš tiesų atrodo švaresnis nei daug kur kitur.
Islandija gali būti sunki, bet ji taip pat labai stipriai moko paprastumo. Kai gamta tokia galinga, žmogus greitai supranta, kad ne viską kontroliuoja. Ir kartais tai ne tik vargina, bet ir išlaisvina.
Kam Islandija tinka, o kam gali būti per sunki?
Islandija gali patikti žmonėms, kurie mėgsta gamtą, tylą, atviras erdves ir geba gyventi lėčiau. Ji gali būti puiki tiems, kurie nebijo oro, moka planuoti biudžetą ir nesitiki didmiesčio patogumų.
Tačiau tiems, kuriems svarbus artimas ryšys su šeima, spontaniškos kelionės pas draugus, platus paslaugų pasirinkimas, švelnesnis klimatas ir didesnė socialinė aplinka, Islandija gali tapti sunkiu išbandymu.
Ypač emigrantams. Turistui Islandijos atšiaurumas atrodo romantiškas. Gyventojui jis tampa rutina. Ir ne kiekvienas tam pasiruošęs.
Prieš kraustantis reikia ne svajoti, o skaičiuoti
Agnieszka pataria tiems, kurie svarsto apie persikėlimą į Islandiją, neidealizuoti šalies. Gražūs vaizdai yra tik viena istorijos pusė. Kita pusė – brangus gyvenimas, izoliacija, sudėtingas klimatas, sveikatos priežiūros sistemos ypatumai ir didelis poreikis pačiam susikurti socialinį ratą.
Prieš kraustantis verta pasidomėti realiomis nuomos kainomis, maisto krepšelio išlaidomis, darbo sąlygomis, sveikatos priežiūra, vaikų ugdymu, transportu ir tuo, kaip jausitės gyvendami toli nuo artimųjų.
Islandija gali būti nuostabi šalis aplankyti. Ji gali būti įdomi ir gyventi. Bet ji nėra lengva. Ir tikrai nėra tokia paprasta, kaip atrodo nuotraukose su kriokliais, pašvaistėmis ir vienišu žmogumi prie kalnų.
Kartais už gražiausių peizažų slepiasi labai kasdieniški klausimai: kaip susimokėti nuomą, kur rasti gydytoją, kaip išgyventi tamsų sausį ir ką daryti, kai labai pasiilgsti namų.
Būtent todėl tikras gyvenimas Islandijoje prasideda tada, kai baigiasi atostogų nuotraukos.
