Vakarykštis kotletas nebūtinai keliauja į šiukšliadėžę. Jei jis po vakarienės buvo greitai atvėsintas, laikytas šaldytuve ir šiandien atrodo bei kvepia normaliai, jį dar galima pašildyti. Tačiau yra kelios ribos, kurių peržengus geriau nebevaidinti drąsuolio prie keptuvės.
Svarbiausia – ne kiek jam „dienų“, o kaip jis buvo laikytas
Didžiausia klaida – manyti, kad jeigu kotletas iškeptas vakar, jis savaime dar saugus. Iš tiesų svarbiausia, kiek laiko jis stovėjo kambario temperatūroje.
Jei kotletai po vakarienės buvo palikti ant stalo „iki ryto“, jų geriau nebešildyti. Net jei kvapas dar atrodo normalus, per kelias valandas šilumoje gali pradėti daugintis bakterijos. Maisto saugos rekomendacijose dažnai pabrėžiama, kad greitai gendantį maistą reikėtų padėti į šaldytuvą per maždaug 2 valandas, o laikyti jį šaldytuve – apie 3–4 dienas, jei jis buvo tinkamai atvėsintas ir uždarytas.
Kitaip tariant, vakarykštis kotletas yra visai kitas dalykas, jei jis:
- buvo įdėtas į šaldytuvą tą patį vakarą;
- laikytas uždengtame inde;
- nebuvo kelis kartus šildytas ir vėl vėsintas;
- neturi rūgštaus kvapo, gleivėtos tekstūros ar pakitusios spalvos.
Jei bent vienas iš šių punktų kelia abejonių, geriau nerizikuoti.
Kaip pašildyti, kad tai nebūtų tik „pašiltintas paviršius“
Kotletą reikia ne tik sušildyti iš išorės. Jis turi būti karštas ir viduje. Tai ypač svarbu mėsos patiekalams, nes mikrobangų krosnelė ar per silpna keptuvė kartais sušildo netolygiai.
Saugiausia šildyti tik tiek, kiek ketinate suvalgyti iš karto. Jei šildote keptuvėje, galima įpilti šlakelį vandens, uždengti dangčiu ir leisti kotletui gerai perkaisti. Orkaitėje ar karšto oro gruzdintuvėje taip pat svarbu ne tik apskrudinti paviršių, bet ir įsitikinti, kad vidus nebėra vėsus.
Maisto saugos specialistai rekomenduoja likučius pašildyti taip, kad jie būtų karšti visame tūryje, tai yra apie 74 °C vidaus temperatūra.
Kada kotletą jau geriau palikti ramybėje
Yra situacijų, kai šildymas nebeišgelbės. Jei kotletas ilgai stovėjo kambario temperatūroje, buvo kelis kartus šildytas, turi keistą kvapą, tapo lipnus, gleivėtas ar pakeitė spalvą, jo geriau nevalgyti.
Čia galioja paprasta taisyklė: jeigu reikia įkalbinėti save, kad „gal dar geras“, vadinasi, geriau ne.
O dėl katino – irgi ne visada gera mintis. Sugedęs ar įtartinas maistas augintiniui nėra saugesnis vien todėl, kad jis „ne žmogus“. Jei kotletas nebetinka jums, jis neturėtų tapti ir katino vakariene. Geriau išmesti, nei paskui turėti dvi problemas: vieną virtuvėje, kitą – pas veterinarą.
