Širdis kasdien dirba be pertraukos, todėl jai svarbu viskas: miegas, judėjimas, streso lygis, mityba, kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje ir net tai, ką geriame. Vienas paprasčiausių įpročių, galinčių papildyti sveikesnę kasdienybę, yra arbata.
Žinoma, vien puodelis arbatos neišspręs širdies problemų ir nepakeis gydytojo paskirtų vaistų. Tačiau tam tikros arbatos gali būti naudingos kaip bendros mitybos dalis: jos padeda gerti daugiau skysčių, gali pakeisti saldžius gėrimus, turi antioksidantų ir kai kuriais atvejais gali prisidėti prie geresnės kraujagyslių būklės.
Svarbiausia rinktis ne stebuklingą „širdies arbatą“, o tokius gėrimus, kurie tinka kasdien, nėra persaldinti ir dera su jūsų sveikatos būkle.
Žalioji arbata – viena dažniausiai minimų širdžiai palankių arbatų
Žalioji arbata dažnai minima kalbant apie širdžiai palankesnius gėrimus. Joje yra antioksidantų, ypač katechinų, kurie siejami su kraujagyslių apsauga ir uždegiminių procesų mažinimu organizme.
Ši arbata gali būti geras pasirinkimas žmonėms, kurie nori sumažinti saldžių gėrimų kiekį, bet vis dar nori šiek tiek tonizuojančio poveikio. Žaliojoje arbatoje yra kofeino, tačiau dažniausiai mažiau nei kavoje.
Ji ypač tinka ryte arba pirmoje dienos pusėje. Vakare jautresniems žmonėms žalioji arbata gali trukdyti užmigti, todėl geriau jos nevartoti prieš miegą.
Svarbu jos neplikyti verdančiu vandeniu. Per karštas vanduo gali suteikti kartumo. Geriau leisti vandeniui šiek tiek pravėsti ir plikyti kelias minutes.
Juodoji arbata – klasika, kuri gali būti geresnė už saldžius gėrimus
Juodoji arbata daugeliui yra kasdienis gėrimas. Ji stipresnė už žaliąją, turi daugiau kofeino ir ryškesnį skonį. Saikingai vartojama juodoji arbata gali būti širdžiai palankesnis pasirinkimas nei saldinti limonadai, energetiniai gėrimai ar nuolat geriama labai saldi kava.
Juodojoje arbatoje taip pat yra polifenolių — augalinių junginių, kurie gali būti naudingi kraujagyslėms. Tačiau nauda labai priklauso nuo to, kaip arbata geriama.
Jei į kiekvieną puodelį dedama daug cukraus, saldinto kondensuoto pieno ar riebių priedų, gėrimas tampa mažiau palankus sveikatai. Širdžiai geriausias variantas — nesaldinta arba tik labai lengvai pasaldinta arbata.
Žmonės, kurie turi aukštą kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų ar yra jautrūs kofeinui, turėtų stebėti, kaip jų organizmas reaguoja į stiprią juodąją arbatą.
Hibiskų arbata – ryškus gėrimas kraujospūdžiui stebintiems žmonėms
Hibiskų arbata išsiskiria sodria raudona spalva ir rūgštoku skoniu. Ji dažnai minima tarp gėrimų, kurie gali būti naudingi žmonėms, stebintiems kraujospūdį.
Ši arbata neturi kofeino, todėl kai kuriems žmonėms tinka ir vakare. Ji gali būti geriama karšta arba šalta, ypač vasarą. Hibiskų arbata maloniai gaivina, o dėl ryškaus skonio jai dažnai nereikia cukraus.
Vis dėlto su hibiskais reikėtų būti atsargiems tiems, kurie jau vartoja kraujospūdį mažinančius vaistus. Jei žmogaus kraujospūdis linkęs būti žemas arba gydytojas paskyrė vaistus, papildomas poveikis gali būti nepageidaujamas. Tokiais atvejais geriausia pasitarti su specialistu.
Gudobelių arbata – tradiciškai siejama su širdimi
Gudobelė liaudies medicinoje nuo seno siejama su širdies ir kraujagyslių sistema. Iš jos vaisių, žiedų ar lapų gaminamos arbatos ir ekstraktai. Gudobelių arbata dažnai vartojama kaip raminantis, širdžiai palankios kasdienybės gėrimas.
Ji gali būti aktuali žmonėms, kurie jaučia nervinę įtampą, nes stresas ir širdies darbas labai susiję. Kartais žmogui atrodo, kad jam „silpna širdis“, nors iš tikrųjų didelę dalį nemalonių pojūčių sukelia nerimas, įtampa, prastas miegas ar pervargimas.
Tačiau gudobelė nėra paprasta neutrali žolelė. Ji gali sąveikauti su kai kuriais širdies vaistais, kraujospūdį veikiančiais preparatais ar kitomis priemonėmis. Todėl žmonės, turintys širdies ligų arba vartojantys vaistus, neturėtų gudobelių vartoti dideliais kiekiais nepasitarę su gydytoju.
Ramunėlių arbata – ne tiesiogiai širdžiai, o ramybei
Ramunėlių arbata dažniausiai siejama su ramesniu miegu, virškinimu ir atsipalaidavimu. Ji nėra „širdies vaistas“, tačiau gali būti naudinga netiesiogiai — per streso mažinimą ir geresnį poilsį.
Širdžiai labai svarbus nervų sistemos balansas. Nuolatinė įtampa, prastas miegas ir nerimas gali didinti kraujospūdį, skatinti širdies plakimo pojūtį ir bloginti bendrą savijautą.
Puodelis ramunėlių arbatos vakare gali tapti paprastu ritualu, padedančiu sulėtinti tempą. Ji neturi kofeino, todėl dažnai tinka vakare, kai norisi atsisakyti kavos ar stiprios arbatos.
Atsargiau ramunėles turėtų vartoti žmonės, alergiški graižažiedžiams augalams.
Pipirmėčių arbata – kai reikia lengvumo, bet ne kofeino
Pipirmėčių arbata neturi kofeino, gaiviai kvepia ir dažnai padeda sukurti lengvumo pojūtį po valgio. Ji nėra tiesiogiai siejama su širdies stiprinimu, tačiau gali būti geras pasirinkimas tiems, kurie nori sumažinti kavos ar saldžių gėrimų kiekį.
Širdžiai palankioje mityboje svarbu ne tik tai, ką papildomai įtraukiame, bet ir tai, ką pakeičiame. Jei pipirmėčių arbata pakeičia saldintą gėrimą, vakarinę stiprią kavą ar nereikalingą užkandžiavimą, ji jau gali prisidėti prie geresnių įpročių.
Vis dėlto žmonėms, kuriuos vargina stiprus refliuksas ar rėmuo, pipirmėtė kartais gali netikti, nes kai kuriems ji atpalaiduoja virškinamojo trakto raumenis ir sustiprina nemalonius pojūčius.
Rooibos arbata – švelnus pasirinkimas be kofeino
Rooibos arbata gaminama iš Pietų Afrikoje augančio augalo. Ji natūraliai neturi kofeino, yra švelnaus, kiek salstelėjusio skonio, todėl gali būti geras pasirinkimas žmonėms, kurie nori atsisakyti vakarinės juodosios arbatos ar kavos.
Ši arbata turi antioksidantų ir dažnai patinka tiems, kurie nemėgsta kartumo. Dėl natūralaus salstelėjusio skonio ją lengviau gerti be cukraus.
Rooibos galima gerti tiek karštą, tiek atvėsintą. Ji tinka vakarui, nes paprastai netrikdo miego.
Erškėtuogių arbata – vitaminas C ir ryškus skonis
Erškėtuogių arbata vertinama dėl vitamino C ir rūgštoko, vaisinio skonio. Ji gali būti naudinga kaip šiltesnis gėrimas šaltuoju metų laiku arba kaip alternatyva saldžiai arbatai.
Nors vitaminas C pats savaime nėra stebuklinga priemonė širdžiai, pakankamas vaisių, uogų ir augalinių produktų kiekis mityboje siejamas su geresne bendra sveikata. Erškėtuogių arbata gali būti viena iš tokių augalinių kasdienybės dalių.
Svarbiausia jos nepaversti sirupu su keliais šaukšteliais cukraus. Jei norisi saldumo, geriau rinktis nedidelį kiekį medaus, bet ir jo nepadauginti.
Kokia arbata širdžiai netinka?
Ne visos arbatos automatiškai yra naudingos. Kai kurios gali būti netinkamos dėl kofeino, cukraus, papildų ar sąveikos su vaistais.
Širdžiai mažiau palankūs pasirinkimai:
- labai saldintos arbatos;
- arbatos gėrimai buteliuose su daug cukraus;
- stiprios kofeino turinčios arbatos vakare;
- lieknėjimo arbatos su vidurius laisvinančiais augalais;
- neaiškios sudėties žolelių mišiniai;
- arbatos su energizuojančiais priedais;
- dideli kiekiai žolelių arbatų vartojant širdies vaistus.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti arbatas, kurios žada „išvalyti kraujagysles“, „greitai sumažinti spaudimą“ ar „išgydyti širdį“. Tokie pažadai dažnai būna perdėti.
Jei žmogus serga širdies liga, turi aukštą kraujospūdį, vartoja kraują skystinančius, širdies ritmą ar spaudimą veikiančius vaistus, dėl reguliaraus žolelių arbatų vartojimo verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Cukrus gali sugadinti net geriausią arbatą
Arbata gali būti naudinga tik tada, jei ji netampa paslėptu cukraus šaltiniu. Jei į kiekvieną puodelį dedami du ar trys šaukšteliai cukraus, per dieną susidaro nemažas kiekis papildomų kalorijų ir greitai pasisavinamų angliavandenių.
Tai svarbu ne tik svoriui, bet ir cukraus kiekiui kraujyje, kraujagyslėms bei bendrai medžiagų apykaitai.
Jeigu sunku gerti nesaldintą arbatą, galima cukraus kiekį mažinti palaipsniui. Pavyzdžiui, vietoj dviejų šaukštelių dėti pusantro, vėliau vieną, tada pusę. Skonis po truputį prisitaiko.
Taip pat galima rinktis natūraliai aromatingas arbatas: hibiskų, rooibos, mėtų, erškėtuogių, cinamono ar vaisinių natūralių mišinių be pridėtinio cukraus.
Kiek arbatos galima gerti per dieną?
Daugumai žmonių keli puodeliai arbatos per dieną gali būti visiškai normalu. Tačiau kiekis priklauso nuo arbatos rūšies, kofeino, sveikatos būklės ir individualios reakcijos.
Žalioji ir juodoji arbata turi kofeino, todėl jų nereikėtų gerti neribotai. Jei atsiranda širdies plakimas, nerimas, drebulys, nemiga ar padidėjęs jautrumas, verta mažinti kiekį.
Žolelių arbatos dažnai neturi kofeino, bet tai nereiškia, kad jas galima vartoti be ribų. Kai kurie augalai turi biologiškai aktyvių medžiagų, todėl dideli kiekiai gali būti netinkami.
Saugiausias požiūris — įvairovė. Vieną dieną galima rinktis žaliąją arbatą, kitą — rooibos, vakare — ramunėlių ar mėtų. Taip organizmas negauna per daug vienos rūšies veikliųjų medžiagų.
Kaip paruošti arbatą, kad ji būtų naudingesnė?
Net gera arbata gali prarasti dalį privalumų, jei ruošiama netinkamai. Pirmiausia svarbu nepervirti ir neperplikyti kai kurių arbatų.
Žaliajai arbatai dažnai tinka ne verdantis, o šiek tiek pravėsęs vanduo. Juodąją arbatą galima plikyti karštesniu vandeniu, bet nereikėtų jos laikyti per ilgai, jei nenorite kartumo. Žolelių arbatos dažnai plikomos ilgiau, kad išsiskirtų daugiau skonio ir aromato.
Taip pat verta rinktis kokybišką arbatą be nereikalingų saldiklių, sintetinių aromatų ir neaiškių priedų. Jei perkate žolelių mišinius, perskaitykite sudėtį.
Arbata širdžiai palankiausia tada, kai geriama ramiai, be skubėjimo ir be perteklinio cukraus. Kartais pats ritualas — sustoti, atsisėsti, kelias minutes pabūti be telefono — gali būti ne mažiau svarbus nei pats gėrimas.
Arbata nepadės, jei visa kita kenkia širdžiai
Svarbu suprasti, kad arbata yra tik maža sveikos gyvensenos dalis. Ji negali kompensuoti nuolatinio miego trūkumo, rūkymo, nejudrumo, perteklinio alkoholio, labai sūraus maisto ar nuolatinio streso.
Širdžiai svarbiausia:
- reguliariai judėti;
- palaikyti normalų kraujospūdį;
- valgyti daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų ir žuvies;
- mažinti druskos ir pridėtinio cukraus kiekį;
- nerūkyti;
- riboti alkoholį;
- išsimiegoti;
- valdyti stresą;
- reguliariai tikrintis sveikatą.
Arbata gali būti malonus įprotis, kuris padeda laikytis šių principų. Pavyzdžiui, puodelis nesaldintos arbatos gali pakeisti saldų gėrimą, padėti vakare atsipalaiduoti arba tapti signalu kūnui, kad metas sulėtinti tempą.
Kada dėl širdies būtina kreiptis į gydytoją?
Jeigu jaučiate krūtinės skausmą, dusulį, stiprų širdies plakimą, alpimą, neįprastą silpnumą, spaudimą krūtinėje ar skausmą, plintantį į ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį, nereikėtų ieškoti arbatos. Tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba.
Jeigu kraujospūdis nuolat padidėjęs, taip pat svarbu kreiptis į gydytoją. Arbata gali būti papildomas įprotis, bet ne pagrindinis gydymas.
Taip pat gydytojo ar vaistininko verta klausti, jei vartojate širdies vaistus ir norite kasdien gerti stipresnes žolelių arbatas, pavyzdžiui, gudobelių ar kitus mišinius.
Išvada: geriausia arbata širdžiai yra ta, kuri padeda kurti sveikesnę kasdienybę
Ekspertai dažniausiai išskiria žaliąją, juodąją, hibiskų, gudobelių, ramunėlių, pipirmėčių, rooibos ir erškėtuogių arbatas kaip gėrimus, kurie gali būti naudingi širdžiai palankesnėje mityboje.
Tačiau svarbiausia ne ieškoti stebuklingo puodelio, o keisti bendrus įpročius. Nesaldinta arbata gali padėti mažinti cukraus kiekį mityboje, suteikti antioksidantų, pakeisti mažiau sveikus gėrimus ir tapti ramesnės dienos ritualu.
Žalioji ir juodoji arbata tinka tiems, kuriems reikia švelnaus tonuso. Hibiskų arbata gali būti įdomi kraujospūdį stebintiems žmonėms. Gudobelė tradiciškai siejama su širdimi, bet reikalauja atsargumo vartojant vaistus. Ramunėlės, mėtos ir rooibos labiau tinka vakarui, kai norisi ramybės be kofeino.
Geriausias pasirinkimas — arbata be perteklinio cukraus, geriama saikingai ir derinama su sveika mityba, judėjimu bei reguliaria sveikatos priežiūra.
Širdis mėgsta ne vieną stebuklingą produktą, o nuoseklumą. Ir jei puodelis arbatos padeda kasdien bent šiek tiek labiau pasirūpinti savimi, tai jau yra geras žingsnis.
