Algos diena daugeliui žmonių atrodo kaip mažas palengvėjimas. Sąskaitoje pagaliau atsiranda pinigų, galima apmokėti sąskaitas, nusipirkti tai, kas buvo atidėta, užsisakyti vakarienę, papildyti šaldytuvą ar bent trumpam pasijusti ramiau.
Tačiau būtent ši diena dažnai tampa didžiausių finansinių klaidų pradžia.
Asmeninių finansų specialistai pastebi, kad viena dažniausių klaidų yra labai paprasta: gavę algą žmonės pirmiausia pradeda leisti, o tik vėliau bando suprasti, kiek iš tikrųjų gali sau leisti. Kitaip tariant, pinigai paskirstomi ne pagal planą, o pagal nuotaiką.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nekalta. Juk žmogus dirbo visą mėnesį, pavargo, nusipelnė pasilepinti. Tačiau jei toks įprotis kartojasi kas mėnesį, atlyginimas išgaruoja greičiau, nei spėjama susivokti.
Pagrindinis suklupimas – gyventi pagal sąskaitos likutį
Didžiausia klaida yra manyti, kad jei pinigai yra sąskaitoje, juos galima leisti. Tai ypač pavojinga pirmomis dienomis po algos, kai sąskaitos likutis atrodo didžiausias.
Žmogus mato didesnę sumą ir psichologiškai jaučiasi saugiau. Tada lengviau pasakyti „taip“ pirkiniams, kuriuos dar prieš savaitę būtų atidėjęs. Nauji drabužiai, vakarienė mieste, elektronikos smulkmenos, grožio paslaugos, kelionės planas, prenumeratos, dovanos, spontaniški pirkiniai internetu — viskas atrodo labiau prieinama.
Tačiau sąskaitos likutis nėra tikroji laisvų pinigų suma. Iš jo dar reikės sumokėti nuomą ar paskolą, komunalinius mokesčius, draudimą, telefoną, internetą, maistą, transportą, vaikų išlaidas, vaistus, įmokas ir kitus įsipareigojimus.
Jeigu žmogus šių pinigų mintyse neatskiria, jis pradeda leisti ne tai, kas liko, o tai, kas dar tik turės būti panaudota būtiniems dalykams.
Būtent todėl mėnesio pradžioje pinigų atrodo daug, o mėnesio pabaigoje tenka klausti: „Kur jie dingo?“
Algos dienos euforija gali būti pavojinga
Gavus algą smegenys dažnai patiria palengvėjimą. Jei prieš tai pinigų trūko arba teko skaičiuoti paskutinius eurus, atlyginimas atrodo kaip išsigelbėjimas. Kartu atsiranda noras atsigriebti.
Žmogus galvoja: „Visą mėnesį taupiau, dabar galiu sau leisti.“ Problema ta, kad šis „sau leisti“ neretai prasideda dar prieš sumokant privalomas išlaidas ir atidedant pinigus ateičiai.
Tokios emocinės išlaidos ypač dažnos po įtempto mėnesio. Kai žmogus pavargęs, jis nori greito atlygio. Pirkinys tampa ne tik daiktu, bet ir paguoda. Vakarienė restorane tampa ne tik maistu, bet ir ženklu, kad „gyvenimas dar normalus“. Naujas telefonas, batai ar savaitgalio kelionė tampa būdu įrodyti sau, kad dirbama ne veltui.
Tai žmogiška. Tačiau finansiniu požiūriu pavojinga, jei nėra ribos.
Ekspertai dažnai pabrėžia: pasilepinti galima, bet tai turi būti suplanuota. Problema prasideda tada, kai algos dienos emocija perima biudžeto kontrolę.
Klaida – taupyti tai, kas liks
Kitas dažnas suklupimas yra taupymą palikti mėnesio pabaigai. Daugelis žmonių galvoja: „Pirmiausia apmokėsiu viską, pagyvensiu, o jei liks – atsidėsiu.“
Dažniausiai nelieka.
Ne todėl, kad žmogus būtinai uždirba per mažai. Dažnai pinigai tiesiog prisitaiko prie elgesio. Jei sąskaitoje yra daugiau, atsiranda daugiau priežasčių leisti. Vieną dieną kava mieste, kitą dieną akcija parduotuvėje, trečią — netikėtas pirkinys vaikui, ketvirtą — užsakytas maistas, penktą — smulkmena namams.
Mėnesio pabaigoje žmogus nuoširdžiai jaučia, kad taupyti nebuvo iš ko.
Todėl specialistai rekomenduoja priešingą principą: pirmiausia sumokėti sau. Tai reiškia, kad dalis pinigų santaupoms ar finansiniam rezervui turi būti atidedama iškart gavus algą, o ne tada, kai jau viskas išleista.
Net jei suma nedidelė, pats įprotis yra labai svarbus. 20, 30 ar 50 eurų, atidėti reguliariai, ilgainiui tampa ne tik pinigais, bet ir finansinės drausmės įrodymu.
Pinigai turi būti paskirstyti per pirmąsias 24 valandas
Vienas paprasčiausių būdų išvengti chaoso — algos dieną arba kitą dieną aiškiai paskirstyti pinigus.
Pirmiausia reikėtų atskirti būtinas išlaidas: būstą, komunalinius mokesčius, paskolas, maistą, transportą, draudimą ir kitus privalomus mokėjimus.
Tada reikėtų atsidėti pinigų santaupoms arba finansiniam rezervui. Tai gali būti atskira banko sąskaita, taupymo sąskaita ar kitas saugus būdas, svarbiausia — kad pinigai nebūtų maišomi su kasdienėmis išlaidomis.
Tik po to galima aiškiai matyti, kiek lieka laisvam leidimui: pramogoms, kavinėms, drabužiams, grožio paslaugoms, kelionėms ar kitiems norams.
Tokiu būdu žmogus nebeturi spėlioti. Jis žino, kiek gali išleisti be kaltės ir be baimės, kad mėnesio pabaigoje pritrūks būtiniausiems dalykams.
Kodėl viena sąskaita viskam – bloga idėja?
Daug žmonių visus pinigus laiko vienoje sąskaitoje. Į ją ateina alga, iš jos mokamos sąskaitos, iš jos perkamas maistas, iš jos atsiskaitoma už pramogas ir iš jos tikimasi sutaupyti.
Tai labai nepatogu, nes žmogus nuolat mato vieną bendrą sumą ir turi mintyse prisiminti, kiek dar laukia mokėjimų. O mintys dažnai apgauna.
Pavyzdžiui, sąskaitoje yra 1200 eurų. Atrodo nemažai. Tačiau jei po kelių dienų reikės sumokėti 450 eurų už paskolą ar nuomą, 180 eurų už komunalinius ir paslaugas, 300 eurų maistui, 100 eurų transportui ir dar dalį kitų įsipareigojimų, realiai laisvų pinigų lieka daug mažiau.
Viena sąskaita sukuria iliuziją, kad pinigų yra daugiau, nei iš tikrųjų galima leisti.
Todėl naudinga turėti bent kelias atskiras „kišenes“: kasdienėms išlaidoms, sąskaitoms, santaupoms ir pramogoms. Kai pinigai atskirti, daug lengviau suprasti, kur jie keliauja.
Lietuviams ypač pavojingos „mažos“ išlaidos
Didelės išlaidos paprastai pastebimos. Naujas telefonas, automobilio remontas, kelionė ar buitinės technikos pirkimas priverčia susimąstyti.
Tačiau didelė dalis pinigų dingsta ne per vieną didelį pirkinį, o per dešimtis mažų.
Kava degalinėje. Užkandis pakeliui. Maistas į namus. Dar viena prenumerata. Nuolaida, kurios „negalima praleisti“. Taksi vietoj viešojo transporto. Smulkūs pirkiniai vaikams. Kasdieniai apsipirkimai be sąrašo.
Atskiras pirkinys gali atrodyti nereikšmingas. Tačiau mėnesio pabaigoje tokios išlaidos gali sudaryti šimtus eurų.
Problema ta, kad mažos išlaidos nesukelia tokio pat psichologinio stabdžio kaip didelės. Išleisti 5 eurus lengva. Bet jei tai kartojasi kelis kartus per dieną, finansinis rezultatas tampa labai juntamas.
Todėl vienas naudingiausių įpročių — bent savaitę ar dvi sekti visas išlaidas. Daugelis žmonių nustemba pamatę, kur iš tikrųjų dingsta pinigai.
Spontaniški pirkiniai po algos – dar viena spąstų forma
Pirmos dienos po algos yra pavojingos ir dėl internetinės prekybos. Parduotuvės, reklamos, programėlės ir nuolaidų pranešimai labai gerai žino, kada žmonės linkę pirkti.
„Tik šiandien“, „paskutinė galimybė“, „minus 40 %“, „nemokamas pristatymas“ — tokie pasiūlymai veikia stipriausiai tada, kai sąskaitoje ką tik atsirado pinigų.
Tačiau nuolaida nėra sutaupymas, jei perkate daiktą, kurio jums nereikėjo.
Geras būdas apsisaugoti — 24 valandų taisyklė. Jei norite pirkti neplanuotą daiktą, palaukite bent parą. Jei po 24 valandų vis dar manote, kad pirkinys reikalingas ir telpa į biudžetą, tada sprendimas bus ramesnis.
Dažnai po dienos paaiškėja, kad noras buvo trumpalaikis.
Didelė klaida – ignoruoti nereguliarias išlaidas
Daug žmonių planuodami mėnesio biudžetą įvertina tik pasikartojančias išlaidas: būstą, komunalinius, maistą, transportą. Tačiau pamiršta nereguliarius mokėjimus.
Automobilio draudimas, techninė apžiūra, padangos, vaikų būreliai, dovanos, šventės, medicinos išlaidos, mokyklinės prekės, namų remontas, atostogos, drabužiai sezonui — šios išlaidos neatsiranda kiekvieną mėnesį, bet jos vis tiek ateina.
Jei žmogus joms nesiruošia, jos tampa „netikėtomis“, nors iš tikrųjų dažnai yra visiškai numatomos.
Todėl gavus algą verta atsidėti nedidelę sumą ne tik santaupoms, bet ir būsimoms nereguliarioms išlaidoms. Tai sumažina stresą, kai ateina laikas mokėti už draudimą ar pirkti vaikui mokyklines prekes.
Finansinis rezervas – ne prabanga, o būtinybė
Daugelis žmonių pradeda galvoti apie finansinį rezervą tik tada, kai jau atsitinka problema: sugenda automobilis, sumažėja pajamos, prireikia gydymo, netenkama darbo ar atsiranda kitos nenumatytos išlaidos.
Tačiau rezervas reikalingas būtent tam, kad tokios situacijos nesugriautų viso mėnesio ar kelių mėnesių biudžeto.
Ekspertai dažnai rekomenduoja turėti bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų rezervą. Tačiau jei tai atrodo nepasiekiama, galima pradėti nuo mažesnio tikslo: 300, 500 ar 1000 eurų.
Svarbiausia pradėti. Net nedidelis rezervas gali padėti išvengti brangių greitųjų paskolų, skolinimosi iš artimųjų ar kortelės limito naudojimo.
Finansinis rezervas suteikia ne tik pinigų, bet ir ramybės. Žmogus žino, kad vienas netikėtas įvykis jo neišmuš iš vėžių.
Kodėl algos dieną verta automatizuoti mokėjimus?
Viena geriausių finansinių priemonių — automatizavimas. Jei dalis pinigų iškart po algos automatiškai nukeliauja į santaupas, sąskaitoms ar investicijoms, mažiau reikia valios pastangų.
Valia yra ribota. Kai pinigai sąskaitoje, visada atsiras priežasčių juos panaudoti. O kai jie automatiškai pervedami į atskirą sąskaitą, žmogus greičiau pripranta gyventi iš likusios sumos.
Tai galima palyginti su mokesčiais: jei jie nuskaičiuojami automatiškai, žmogus jų nebelaiko laisvais pinigais. Taip pat turėtų veikti ir santaupos.
Automatinis pervedimas gali būti nedidelis, bet reguliarus. Svarbu, kad jis įvyktų iš karto po algos, o ne mėnesio pabaigoje.
Kaip atpažinti, kad darote šią klaidą?
Yra keli ženklai, rodantys, kad pinigai po algos leidžiami be aiškaus plano.
Pirmas ženklas — mėnesio pradžioje jaučiatės gana laisvai, bet mėnesio pabaigoje vėl tenka stipriai taupyti.
Antras — nežinote, kiek tiksliai per mėnesį išleidžiate maistui, pramogoms ar smulkiems pirkiniams.
Trečias — taupymui pinigų dažniausiai nelieka.
Ketvirtas — net nedidelės netikėtos išlaidos sukelia stresą.
Penktas — dažnai naudojate kredito kortelę ar skolinatės iki algos.
Šeštas — gavę algą pirmiausia perkate tai, ko norėjote, o tik vėliau galvojate apie įsipareigojimus.
Jeigu atpažįstate bent kelis iš šių požymių, verta keisti algos dienos įpročius.
Paprasta taisyklė: 50–30–20
Vienas populiariausių biudžeto principų yra 50–30–20 taisyklė. Ji nėra tobula visiems, bet gali būti geras pradžios taškas.
Pagal ją:
- apie 50 % pajamų skiriama būtinosioms išlaidoms;
- apie 30 % – norams ir gyvenimo kokybei;
- apie 20 % – santaupoms, rezervui, investicijoms ar skolų mažinimui.
Jei pajamos mažesnės arba būsto išlaidos labai didelės, proporcijos gali skirtis. Tačiau pati mintis naudinga: pinigai turi turėti paskirtį.
Net jei nepavyksta atsidėti 20 %, galima pradėti nuo 5 ar 10 %. Svarbiausia, kad santaupos nebūtų atsitiktinis likutis.
Ką daryti vos gavus algą?
Geriausias algoritmas labai paprastas.
Pirmiausia peržiūrėkite mėnesio privalomus mokėjimus. Tada atsidėkite pinigų jiems arba iškart apmokėkite. Po to perveskite numatytą sumą į santaupas ar finansinį rezervą. Tuomet nusistatykite sumą maistui, transportui ir kasdienėms išlaidoms. Galiausiai palikite aiškią sumą pramogoms ir norams.
Kai šis planas padarytas, galite leisti pinigus daug ramiau. Nebereikia jausti kaltės dėl kavos, vakarienės ar pirkinio, jei jis telpa į jūsų „laisvų pinigų“ dalį.
Finansinė disciplina nėra draudimas gyventi. Ji kaip tik leidžia mėgautis tuo, ką galite sau leisti, be nuolatinės baimės.
Išvada: klaida prasideda tada, kai alga neturi plano
Didžiausia finansinė klaida, kurią daug žmonių padaro vos gavę algą, yra paprasta: jie leidžia pinigus prieš juos paskirstydami. Sąskaitos likutis supainiojamas su laisvais pinigais, o taupymas atidedamas tam laikui, kai „kas nors liks“.
Dažniausiai nelieka.
Norint išvengti šio suklupimo, algos dieną reikėtų turėti aiškų planą: būtinos išlaidos, santaupos, rezervas, kasdieniai poreikiai ir tik tada norai. Kai pinigai gauna paskirtį, jie nustoja dingti nepastebimai.
Svarbiausia suprasti, kad finansinis saugumas kuriamas ne tada, kai žmogus pradeda uždirbti labai daug, o tada, kai pradeda sąmoningai valdyti tai, ką jau gauna.
Alga neturėtų būti starto signalas spontaniškam leidimui. Ji turėtų būti proga susidėlioti mėnesį taip, kad jo pabaigoje nereikėtų vėl skaičiuoti paskutinių eurų.
