Karštą vasaros dieną pirmas patarimas, kurį išgirstame, visada tas pats – gerkite daugiau vandens. Ir jis teisingas. Kai oro temperatūra kyla, organizmas greičiau netenka skysčių, daugiau prakaituojame, greičiau pavargstame, o troškulys gali užklupti net tada, kai atrodo, kad nieko ypatingo neveikėme. Tačiau yra viena detalė, apie kurią kalbama rečiau: per didelį karštį vien paprasto vandens kartais gali būti per mažai.
Problema atsiranda tada, kai žmogus gausiai prakaituoja, daug juda ar dirba fiziškai sunkų darbą, bet prarastus skysčius bando kompensuoti tik vandeniu. Su prakaitu iš organizmo pasišalina ne tik vanduo, bet ir mineralinės medžiagos, ypač natris. Jei tokiu metu geriama labai daug mažai mineralų turinčio vandens, organizme gali sutrikti druskų pusiausvyra. Tuomet vietoj palengvėjimo gali atsirasti pykinimas, galvos svaigimas, silpnumas ar galvos skausmas.
Tai nereiškia, kad per karščius vandens gerti nereikia. Priešingai – gerti būtina. Tačiau svarbu suprasti, kad esant dideliam karščiui, ypač sportuojant, ilgai būnant saulėje ar dirbant lauke, organizmui reikia ne tik skysčių, bet ir mineralų. Todėl kai kuriais atvejais vien vanduo iš čiaupo nebūtinai bus geriausias pasirinkimas visai dienai.
Sveikam žmogui karštą dieną gali prireikti daugiau skysčių nei įprastai. Dažnai minima, kad per aukštą temperatūrą gali tekti išgerti apie 3 litrus ar net daugiau, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo kūno svorio, fizinio aktyvumo, prakaitavimo, sveikatos būklės ir to, kiek laiko praleidžiama karštyje. Svarbiausia ne aklai vaikytis skaičiaus, o stebėti savijautą.
Jei žmogus jaučia stiprų troškulį, burnos džiūvimą, tamsų šlapimą, vangumą ar silpnumą, tai gali būti ženklas, kad skysčių trūksta. Tačiau jei per trumpą laiką išgeriama labai daug vandens, ypač aktyviai prakaituojant, ir kartu atsiranda pykinimas, galvos svaigimas ar neįprastas silpnumas, reikėtų pagalvoti ne tik apie dehidrataciją, bet ir apie mineralų trūkumą.
Kam per karščius vien vandens gali nepakakti?
Didžiausia rizika kyla tiems, kurie per karščius daug prakaituoja. Tai gali būti sportuojantys žmonės, bėgikai, dviratininkai, statybose ar laukuose dirbantys darbuotojai, sodininkai, žmonės, ilgai vaikštantys saulėje, taip pat tie, kurie karštą dieną aktyviai keliauja ar praleidžia daug laiko gamtoje. Tokiais atvejais organizmas netenka ne tik skysčių, bet ir druskų.
Būtent todėl po kelių valandų aktyvumo per karštį gali nebeužtekti tik vandens. Jei žmogus geria daug, bet vis tiek jaučiasi blogai, tai gali reikšti, kad organizmui reikia ir natrio bei kitų mineralų. Paprasčiau tariant, kūnui reikia ne vien „užpilti“ vandens, bet ir atkurti tai, kas buvo prarasta prakaituojant.
Vienas paprastas būdas – rinktis mineralinį vandenį, ypač jei diena labai karšta arba laukia fizinis krūvis. Taip pat gali tikti nesaldintos žolelių ar vaisių arbatos, o kartais – silpnai praskiestos sultys. Pavyzdžiui, galima maišyti vieną dalį sulčių su trimis dalimis vandens. Toks gėrimas nebus per saldus, bet suteiks šiek tiek skonio ir papildomų medžiagų.
Kai kuriais atvejais gali padėti ir paprastas triukas – į stiklinę vandens įberti mažą žiupsnelį druskos. Kad gėrimas būtų malonesnis, galima įdėti citrinos griežinėlį ar kelis mėtų lapelius. Vis dėlto su druska nereikėtų persistengti, ypač žmonėms, kurie turi aukštą kraujospūdį, širdies, inkstų ligų ar gydytojo nurodymą riboti druską. Tokiais atvejais dėl tinkamo skysčių ir druskų kiekio geriausia pasitarti su medikais.
Svarbu ir tai, kad skysčius gauname ne tik iš gėrimų. Vasarą labai padeda vandeningi maisto produktai – agurkai, pomidorai, arbūzai, melionai, braškės, salotos. Jie ne tik gaivina, bet ir padeda palaikyti skysčių balansą. Todėl karštą dieną sunkų, riebų maistą verta keisti lengvesniu, daugiau vandens turinčiu maistu.
Taip pat nereikėtų laukti, kol troškulys taps labai stiprus. Troškulys jau yra ženklas, kad organizmas prašo skysčių. Geriau gerti mažais kiekiais visos dienos metu. Stiklinė vandens ryte, butelis ant darbo stalo, keli gurkšniai prieš einant į lauką ir po grįžimo – tokie paprasti įpročiai gali labai padėti.
Gėrimų temperatūra taip pat svarbi. Labai šalti gėrimai per karštį atrodo viliojantys, bet jie ne visada yra geriausias pasirinkimas. Organizmui gali būti maloniau, kai gėrimas yra vėsus, bet ne ledinis. Per karšti gėrimai taip pat nėra patogiausias sprendimas, ypač jei žmogus jau jaučia perkaitimą.
Ypač atsargūs per karščius turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, nėščiosios, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys ir tie, kurie vartoja vaistus, galinčius veikti skysčių balansą. Šioms grupėms dehidratacija arba elektrolitų pusiausvyros sutrikimai gali pasireikšti greičiau ir būti pavojingesni.
Jei karštą dieną atsiranda stiprus galvos svaigimas, sumišimas, alpimas, labai stiprus silpnumas, vėmimas, krūtinės skausmas ar žmogus nustoja prakaituoti, nors jam labai karšta, tai jau gali būti rimtas signalas. Tokiais atvejais nereikėtų apsiriboti patarimais iš interneto – reikia ieškoti medicininės pagalbos.
Vanduo išlieka geriausias pagrindinis gėrimas per karščius, tačiau jis nėra vienintelis atsakymas į viską. Kai karšta, prakaituojame gausiau, o kartu netenkame ir mineralų. Todėl protingiausia vasaros strategija – gerti reguliariai, neperlenkti lazdos, stebėti savijautą ir pasirūpinti, kad organizmas gautų ne tik skysčių, bet ir tai, ką praranda kartu su prakaitu.
