Vokeliai su grynaisiais pinigais jau daugelį metų yra viena populiariausių vestuvių dovanų. Daugeliui jaunavedžių tai atrodo paprasta, praktiška ir patogu: svečiai neperka nereikalingų daiktų, o pora pati nusprendžia, kam panaudos gautus pinigus – kelionei, būstui, remontui ar naujo gyvenimo pradžiai.
Tačiau yra viena detalė, apie kurią per vestuves retai kas galvoja. Teisiškai pinigai vokelyje yra dovana, o dovanos Lietuvoje turi savo mokestines ir teisines taisykles.
Tai nereiškia, kad kiekvienas svečias, įdėjęs 100 ar 200 eurų į voką, sukuria jaunavedžiams problemą. Įprastos vestuvių dovanos dažniausiai nesukelia jokių mokestinių pasekmių. Vis dėlto didesnės sumos, ypač gautos iš ne artimų giminaičių arba įteiktos grynaisiais, gali tapti klausimu, į kurį verta atsakyti iš anksto.
Ar Lietuvoje reikia mokėti mokestį nuo vestuvių vokelių?
Atskiro „vestuvių dovanų mokesčio“ Lietuvoje nėra. Tačiau piniginė dovana gali būti laikoma gyventojo pajamomis, todėl kai kuriais atvejais jai gali būti taikomas gyventojų pajamų mokestis.
Svarbiausia yra ne tai, kad pinigai įteikti per vestuves, o tai, kas juos padovanojo ir kokia yra bendra per metus gautų dovanų vertė.
Jeigu jaunavedžiai gauna įprastus vokelius iš svečių, kuriuose yra nedidelės sumos, dažniausiai jokių papildomų formalumų neatsiranda. Tačiau jei vienas žmogus ar keli ne artimi asmenys padovanoja didesnes sumas, situacija jau gali būti kitokia.
Lietuvoje dovanos vertinamos pagal tai, ar jos gautos iš artimųjų, ar iš kitų asmenų.
Dovanos iš artimųjų: kada mokesčių nėra?
Palankiausios taisyklės taikomos dovanoms, gautoms iš artimiausių šeimos narių.
Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos dovanos, gautos iš:
- sutuoktinio;
- tėvų ir įtėvių;
- vaikų ir įvaikių;
- senelių;
- vaikaičių;
- brolių ir seserų.
Tai reiškia, kad jeigu tėvai, seneliai, brolis ar sesuo per vestuves jaunavedžiams padovanoja didesnę pinigų sumą, gyventojų pajamų mokesčio dėl tokios dovanos mokėti nereikia.
Tačiau čia svarbu nepamiršti kito dalyko – dovanojimo formos. Jei dovanojama didesnė suma, vien paprasto vokelio gali nepakakti, ypač jei vėliau reikės paaiškinti pinigų kilmę bankui, VMI ar notarui.
Kodėl dideles dovanas geriau daryti pavedimu?
Nors vestuvėse grynieji atrodo įprastai, didesnės dovanos turėtų būti įforminamos tvarkingiau.
Jeigu artimieji nori padovanoti didesnę sumą, saugiausia tai daryti bankiniu pavedimu, mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodant, kad tai dovana. Pavyzdžiui: „Vestuvių dovana“, „Dovana dukrai ir žentui“, „Dovana būstui“.
Toks pavedimas vėliau tampa aiškiu įrodymu, iš kur atsirado pinigai. Tai gali būti svarbu, jei jaunavedžiai planuoja įnešti pinigus į banko sąskaitą, pirkti būstą, imti paskolą ar sulaukti klausimų dėl pajamų kilmės.
Grynieji vokelyje romantiški, bet didelėms sumoms jie nėra patogiausias būdas. Kuo didesnė suma, tuo svarbiau turėti aiškų jos gavimo įrodymą.
Dovanos iš draugų, kolegų ir kitų svečių
Kitokia tvarka taikoma dovanoms, gautoms iš kitų asmenų – pavyzdžiui, draugų, kaimynų, bendradarbių, tolimesnių giminaičių ar kitų svečių, kurie nepatenka į artimiausių šeimos narių sąrašą.
Tokios dovanos neapmokestinamos, jeigu bendra jų vertė per mokestinį laikotarpį neviršija 2 500 eurų.
Jeigu iš kitų asmenų gautų dovanų vertė per metus viršija 2 500 eurų, apmokestinama tik viršijanti dalis. Ji gali būti apmokestinama 15 arba 20 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, priklausomai nuo bendro metinio pajamų dydžio.
Paprastai vieno svečio vokelis tokios ribos nepasiekia. Tačiau didelėse vestuvėse, kuriose dalyvauja daug ne artimų giminaičių, bendra suma gali būti reikšminga. Todėl jaunavedžiams verta bent apytiksliai žinoti, kokią pinigų dalį jie gavo iš artimųjų ir kokią – iš kitų svečių.
Kada dovaną reikia deklaruoti?
Jeigu iš kitų asmenų gautų dovanų vertė per metus viršija 2 500 eurų, tokios dovanos turi būti deklaruojamos metinėje gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje.
Deklaruojama ne visa gyvenimo šventė ir ne kiekvienas vokelis atskirai, o tos dovanos, kurios pagal taisykles patenka į deklaruotinų pajamų kategoriją.
Jeigu dovanos gautos iš artimiausių šeimos narių, jos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos nepriklausomai nuo vertės. Vis dėlto, jei suma didelė, verta turėti dokumentus, įrodančius, kas ir kiek padovanojo.
Praktikoje dažniausiai problemų kyla ne dėl paties mokesčio, o dėl to, kad žmogus vėliau negali aiškiai pagrįsti, iš kur atsirado didelė grynųjų pinigų suma.
5 000 eurų grynųjų riba: kodėl ji svarbi?
Lietuvoje galioja atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. atsiskaitymai ir kiti mokėjimai pagal sandorius grynaisiais pinigais gali būti atliekami tik tuo atveju, jeigu jie neviršija 5 000 eurų.
Tai aktualu ir dovanojimo atveju, nes dovanojimas taip pat yra sandoris.
Jeigu vienas žmogus nori padovanoti daugiau kaip 5 000 eurų, saugiausias kelias – naudoti bankinį pavedimą. Bandymas didelę sumą tiesiog perduoti vokelyje gali sukelti papildomų klausimų.
Svarbu ir tai, kad dirbtinai skaidyti mokėjimų, siekiant apeiti grynųjų pinigų ribojimą, negalima. Jeigu iš esmės tai viena didesnė dovana, jos dalijimas į kelis atskirus vokelius gali atrodyti įtartinai.
Kada reikalinga rašytinė ar notarinė dovanojimo sutartis?
Lietuvoje Civilinis kodeksas numato dovanojimo sutarties formos reikalavimus.
Jeigu dovanojama didesnė kaip 1 500 eurų suma, dovanojimo sutartis turi būti rašytinės formos.
Jeigu dovanojimo suma didesnė kaip 14 500 eurų, reikalinga notarinė dovanojimo sutarties forma.
Tai ypač svarbu, kai tėvai ar seneliai nori jaunavedžiams padovanoti didesnę sumą būstui, automobiliui ar kitam brangiam pirkiniui. Tokiu atveju nepakanka tiesiog pasakyti, kad „čia vestuvių dovana“. Geriau viską įforminti taip, kad vėliau nekiltų klausimų nei dėl pinigų kilmės, nei dėl sandorio galiojimo.
Ar bankas gali klausti, iš kur gauti vestuvių pinigai?
Taip, gali.
Jeigu jaunavedžiai po vestuvių į banko sąskaitą įneša didelę grynųjų pinigų sumą, bankas gali paprašyti paaiškinti pinigų kilmę. Tai nebūtinai reiškia, kad žmogus padarė ką nors neteisėto. Bankai privalo laikytis pinigų plovimo prevencijos taisyklių, todėl didesnės grynųjų operacijos natūraliai gali sulaukti papildomo dėmesio.
Tokiu atveju padeda aiškūs įrodymai: dovanojimo sutartys, pavedimai, svečių sąrašas, vestuvių aplinkybės, paaiškinimas, iš ko gautos didesnės sumos.
Jeigu visi pinigai buvo gauti mažais vokeliais iš daugybės svečių, tai paaiškinti įmanoma, tačiau dokumentų gali trūkti. Todėl didžiausias sumas geriau gauti pavedimu arba įforminti raštu.
Kokios klaidos dažniausios?
Dažniausia klaida – manyti, kad vestuvių dovanos apskritai niekada niekam nerūpi. Daugeliu atvejų mažos dovanos tikrai nesukels problemų, bet didelės sumos yra visai kita istorija.
Kita klaida – viską laikyti grynaisiais ir vėliau bandyti įnešti didelę sumą į sąskaitą be jokio paaiškinimo. Tokiu atveju klausimų gali kilti ne tik dėl mokesčių, bet ir dėl pinigų kilmės.
Trečia klaida – neatskirti artimųjų dovanų nuo kitų asmenų dovanų. Tėvų dovana ir draugo dovana mokesčių požiūriu nėra tas pats.
Dar viena svarbi klaida – manyti, kad jei pinigai buvo įteikti per vestuves, jie automatiškai tampa „asmenine šventės dovana“ ir nepatenka į jokias taisykles. Lietuvos įstatymai taip neskirsto. Vertinama dovanos vertė, dovanos davėjas, forma ir pinigų perdavimo būdas.
Kaip jaunavedžiams elgtis praktiškai?
Jeigu vestuvėse gaunate įprastus vokelius su nedidelėmis sumomis, dažniausiai pakanka juos tiesiog saugiai susidėti ir vėliau nuspręsti, kaip panaudosite pinigus.
Tačiau jeigu tėvai, seneliai ar kiti artimieji planuoja dovanoti didesnę sumą, verta iš anksto susitarti dėl pavedimo arba dovanojimo sutarties. Tai ne sugadina šventę, o apsaugo nuo nereikalingų klausimų ateityje.
Jeigu didesnę sumą dovanoja ne artimas giminaitis, reikia įvertinti 2 500 eurų ribą. Viršijanti dalis gali būti apmokestinama, todėl tokią dovaną gali tekti deklaruoti.
Jeigu dovanojama daugiau kaip 1 500 eurų, reikėtų pasirūpinti rašytine dovanojimo sutartimi. Jeigu suma didesnė kaip 14 500 eurų, būtina notarinė forma.
O jeigu kalbama apie grynuosius, būtina prisiminti 5 000 eurų ribą. Didesnėms sumoms saugiausias kelias yra bankinis pavedimas.
Vestuvių vokeliai su grynaisiais Lietuvoje dažniausiai nesukelia jokių problemų, jeigu kalbama apie įprastas svečių dovanas. Tačiau didesnės sumos jau turėtų būti vertinamos atsakingiau.
Svarbiausia žinoti kelias taisykles: dovanos iš artimųjų neapmokestinamos, dovanos iš kitų asmenų iki 2 500 eurų per metus taip pat neapmokestinamos, o viršijanti dalis gali būti apmokestinta GPM. Didesnėms dovanoms gali reikėti rašytinės arba notarinės sutarties, o grynaisiais pagal vieną sandorį negalima perduoti daugiau kaip 5 000 eurų.
Todėl geriausias patarimas jaunavedžiams paprastas: mažus vokelius priimkite ramiai, o dideles dovanas įforminkite tvarkingai.
Taip vestuvių dovana liks tuo, kuo ir turi būti – pagalba naujai pradžiai, o ne netikėta problema su mokesčiais.
