Europos Sąjunga ruošia smūgį vienai pavojingiausių dirbtinio intelekto sričių – vadinamosioms „nuoginimo programėlėms“, kurios iš paprastų žmogaus nuotraukų gali sukurti realistiškai atrodančius intymius vaizdus.
Iš pirmo žvilgsnio kai kam tai gali atrodyti kaip dar viena technologinė „pramoga“ ar interneto kvailystė. Tačiau iš tikrųjų kalbama apie labai rimtą privatumo, garbės, orumo ir seksualinio išnaudojimo problemą.
Europos Parlamentas pritarė Dirbtinio intelekto įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama uždrausti dirbtinio intelekto sistemas, galinčias kurti vaikų seksualinės prievartos medžiagą arba be žmogaus sutikimo generuoti intymius, seksualinio pobūdžio vaizdus, vaizdo įrašus ar garso įrašus, kuriuose atpažįstamas konkretus asmuo.
Kitaip tariant, programa, kuri paima jūsų, jūsų draugo, kolegės, mokytojos, bendraklasės, viešo asmens ar bet kurio kito žmogaus nuotrauką ir paverčia ją tariamai nuogu ar seksualiniu vaizdu, Europos Sąjungoje gali būti išstumta iš rinkos.
Tai nebe paprastas interneto pokštas.
Tai technologija, kuri gali sugriauti žmogaus reputaciją per kelias minutes.
Kas yra „nuoginimo programėlės“?
„Nuoginimo programėlėmis“ paprastai vadinamos dirbtinio intelekto sistemos, kurios analizuoja žmogaus nuotrauką ir sukuria netikrą, bet realistiškai atrodantį intymų vaizdą. Dažniausiai tokios priemonės naudojamos moterų nuotraukoms iškreipti, tačiau nukentėti gali bet kas.
Tokiam vaizdui sukurti kartais pakanka paprastos nuotraukos iš socialinių tinklų.
Žmogus gali būti apsirengęs, stovėti mokyklos renginyje, darbe, atostogose, šeimos šventėje ar tiesiog profilio nuotraukoje. Tačiau DI įrankis gali sugeneruoti vaizdą taip, lyg jis būtų nuogas arba dalyvautų seksualinio pobūdžio situacijoje.
Pavojingiausia tai, kad tokios nuotraukos gali atrodyti įtikinamai.
Auka gali nieko nežinoti, kol vaizdai jau būna išsiųsti kitiems, įkelti į uždaras grupes, panaudoti šantažui ar patyčioms.
ES nori uždrausti ne pačią nuogybę, o prievartinį jos klastojimą
Svarbu suprasti, kad kalbama ne apie teisėtą suaugusių žmonių turinį, sukurtą su sutikimu. Pataisos nukreiptos į dirbtinio intelekto sistemas, kurios kuria intymią medžiagą be žmogaus sutikimo.
Tai reiškia realistiškus atpažįstamo asmens intymių kūno dalių vaizdus arba aiškiai seksualinių veiksmų vaizdavimą, kai pats žmogus tam nepritarė.
Būtent sutikimas čia tampa esmine riba.
Jei žmogus nedavė sutikimo, tokio turinio kūrimas gali būti laikomas rimtu pažeidimu. Nesvarbu, kad vaizdas „netikras“. Žala gali būti visiškai tikra.
Tokie vaizdai gali būti naudojami patyčioms, kerštui, šantažui, reputacijos griovimui, seksualiniam priekabiavimui ar psichologiniam spaudimui.
Kodėl ši problema tapo tokia pavojinga?
Anksčiau realistiškas nuotraukų klastojimas reikalavo daug įgūdžių, laiko ir specialių programų. Dabar dirbtinis intelektas tai gali padaryti labai greitai ir labai paprastai.
Kai kurie įrankiai veikia vos keliais paspaudimais. Įkeliate nuotrauką, pasirenkate funkciją, ir sistema sugeneruoja netikrą intymų vaizdą.
Tai reiškia, kad pavojinga technologija tampa prieinama ne tik technologiškai pažengusiems žmonėms, bet ir paaugliams, patyčių organizatoriams, buvusiems partneriams, internetiniams persekiotojams ar sukčiams.
Būtent todėl tokios programėlės kelia didžiulį nerimą visoje Europoje.
Auka gali būti bet kas: moksleivė, studentė, mokytoja, politikė, žurnalistė, influencerė, darbuotoja, kaimynė ar visiškai privatus žmogus, kurio nuotrauka pateko į netinkamas rankas.
Vaikų apsauga – viena svarbiausių pataisų dalių
Europos Parlamento patvirtintose pataisose ypač pabrėžiamos DI sistemos, kurios gali kurti medžiagą, vaizduojančią vaikų seksualinę prievartą.
Tai viena pavojingiausių sričių, nes dirbtinis intelektas gali generuoti ne tik tikrų vaikų atvaizdų klastotes, bet ir sintetinius vaizdus, kurie vis tiek skatina seksualinio išnaudojimo turinio plitimą.
Tokios technologijos gali apsunkinti teisėsaugos darbą, nes tampa sunkiau atskirti tikrus vaizdus nuo sugeneruotų. Tačiau žala vis tiek išlieka milžiniška – tiek visuomenei, tiek vaikų saugumui, tiek kovai su seksualiniu išnaudojimu.
Todėl ES siekia aiškiai užkirsti kelią tokių sistemų patekimui į rinką.
Ar tokios programėlės bus visiškai pašalintos?
Pagal pataisas paslaugų teikėjai negalės pateikti tokių DI sistemų Europos Sąjungos rinkai, jei jos leidžia kurti vaikų seksualinės prievartos medžiagą arba intymius atpažįstamų asmenų vaizdus be sutikimo.
Tačiau yra svarbi išlyga.
Jei sistema turės tinkamas technines apsaugos priemones, kurios neleidžia sukurti tokio turinio, ji galės veikti. Kitaip tariant, pati technologija turės būti sukurta taip, kad vartotojai negalėtų jos panaudoti prievartiniam intymių vaizdų generavimui.
Tai reiškia, kad įmonėms neužteks pasakyti: „Mes nekalti, čia vartotojai taip naudoja.“
ES nori, kad atsakomybė būtų perkelta ir technologijų tiekėjams. Jei įrankis gali būti lengvai panaudotas žmonėms žeminti ar seksualiai išnaudoti, jis turės būti ribojamas arba apsaugotas.
Kada tai gali įsigalioti?
Pataisos yra Dirbtinio intelekto įstatymo pakeitimų dalis. Europos Parlamentas jas patvirtino, tačiau taisykles dar turi oficialiai patvirtinti ES Taryba, kad jos įsigaliotų.
Įmonėms numatomas pereinamasis laikotarpis, per kurį jos turės pritaikyti savo sistemas prie naujų reikalavimų. Tai reiškia, kad technologijų kūrėjams teks įdiegti apsaugas, filtrus, blokavimo mechanizmus ir kitas priemones, kurios užkirstų kelią piktnaudžiavimui.
Dauguma Dirbtinio intelekto įstatymo reikalavimų turėtų būti taikomi nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d., tačiau kai kuriems pakeitimams ir prievolėms numatyti atskiri terminai.
Vartotojams svarbiausia tai, kad ES aiškiai siunčia signalą: intymių vaizdų klastojimas be sutikimo nebus laikomas nekalta technologine pramoga.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Lietuvoje socialiniai tinklai, susirašinėjimo programėlės ir nuotraukų dalijimasis yra kasdienybė. Žmonės kelia asmenukes, šeimos nuotraukas, kelionių vaizdus, darbo akimirkas ir viešus profilio atvaizdus.
Kuo daugiau nuotraukų internete, tuo didesnė rizika, kad jos gali būti panaudotos netinkamai.
Ši grėsmė ypač aktuali paaugliams ir jaunimui. Mokyklų bendruomenėse, uždarose grupėse ar privačiuose pokalbiuose netikros intymios nuotraukos gali tapti patyčių, spaudimo ar šantažo įrankiu.
Auka gali būti priversta teisintis dėl vaizdo, kurio niekada nekūrė ir kuriame realiai niekada nebuvo.
Tai viena baisiausių šios technologijos savybių: žmogui tenka įrodinėti, kad tai netikra, nors jo reputacija jau būna pažeista.
„Bet juk tai netikra“ – pavojingiausias pasiteisinimas
Vienas dažniausių pasiteisinimų tokiose situacijose skamba taip: „Čia tik sugeneruota, nieko tikro nebuvo.“
Tačiau aukai tai menka paguoda.
Jei netikras vaizdas plinta tarp bendraklasių, bendradarbių, kaimynų ar internete, žala gali būti tokia pati kaip ir tikro intymaus turinio paviešinimo atveju. Žmogus gali patirti gėdą, nerimą, depresiją, reputacijos smūgį, darbo ar mokymosi problemų, socialinę izoliaciją.
Dar blogiau, kad internete tokį turinį labai sunku visiškai pašalinti. Net jei viena kopija ištrinama, kita gali būti išsaugota, persiųsta ar įkelta kitur.
Todėl įstatymų leidėjai vis aiškiau pripažįsta: netikras vaizdas nereiškia netikros žalos.
Ką tai reiškia technologijų bendrovėms?
Jei taisyklės įsigalios, DI įrankių kūrėjai turės rimtai peržiūrėti savo sistemas. Nebepakaks įrašyti atsakomybės atsisakymo smulkiu šriftu ar tik formaliai uždrausti neteisėtą naudojimą taisyklėse.
Įmonės turės diegti realias technines apsaugas.
Tai gali būti automatiniai filtrai, atpažinimo sistemos, draudžiamos užklausos, įkeltų vaizdų analizė, turinio blokavimas ir mechanizmai, neleidžiantys generuoti atpažįstamų žmonių intymių vaizdų be jų sutikimo.
Kitaip tariant, įmonė turės įrodyti, kad ji ne tik deklaruoja saugumą, bet ir techniškai riboja pavojingą funkcionalumą.
Kiti DI įstatymo pakeitimai
Kartu su „nuoginimo programėlių“ draudimu numatyti ir kiti Dirbtinio intelekto įstatymo pakeitimai.
Pavyzdžiui, siekiama sumažinti besidubliuojančius reikalavimus dirbtiniam intelektui mechaniniuose gaminiuose. Tokie gaminiai turėtų atitikti pramonės saugos reikalavimus, kartu išlaikant lygiavertį saugos lygį.
Taip pat tikslinamas „saugos komponento“ apibrėžimas. Tai reiškia, kad ne visiems gaminiams, turintiems DI funkcijų, automatiškai būtų taikomi didelės rizikos reikalavimai. Jei dirbtinis intelektas tik padeda vartotojui ar optimizuoja veikimą, bet jo gedimas nekelia pavojaus sveikatai ar saugai, sistema nebūtinai bus laikoma didelės rizikos.
Pataisose taip pat numatoma galimybė tvarkyti asmens duomenis, jei tai būtina siekiant nustatyti ir užkirsti kelią DI šališkumui, taikant atitinkamas apsaugos priemones. Tai gali būti svarbu tiek didelės, tiek mažesnės rizikos dirbtinio intelekto sistemoms.
Kodėl ES skuba reguliuoti DI?
Dirbtinis intelektas vystosi greičiau, nei daugelis įstatymų leidėjų spėja reaguoti. Įrankiai, kurie prieš kelerius metus atrodė kaip laboratoriniai eksperimentai, šiandien pasiekiami paprastiems vartotojams.
Tai atveria milžiniškas galimybes, bet kartu ir labai pavojingas spragas.
DI gali padėti medicinoje, pramonėje, švietime, transporte, vertime, kūryboje ir moksle. Tačiau jis taip pat gali būti naudojamas sukčiavimui, dezinformacijai, šantažui, seksualiniam išnaudojimui, patyčioms ir reputacijos naikinimui.
„Nuoginimo programėlės“ tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip technologija gali būti naudojama ne pažangai, o žmogaus orumui pažeisti.
Todėl ES siekia nustatyti ribą: inovacijos leidžiamos, bet ne tada, kai jos paverčia žmogaus kūną ir tapatybę prievartinio manipuliavimo objektu.
Ką daryti, jei jūsų nuotrauka buvo panaudota?
Jei žmogus sužino, kad jo nuotrauka buvo panaudota netikram intymiam vaizdui sukurti, svarbiausia nereaguoti vien iš panikos.
Reikėtų išsaugoti įrodymus: ekrano kopijas, nuorodas, vartotojų vardus, datą, platformą, susirašinėjimus. Tada verta kreiptis į platformą ir reikalauti pašalinti turinį. Jei turinys platinamas, ypač jei įtraukti nepilnamečiai, šantažas ar grasinimai, būtina kreiptis į teisėsaugą.
Taip pat verta pasitarti su teisininkais arba institucijomis, kurios dirba su asmens duomenų, privatumo ir elektroninių nusikaltimų klausimais.
Svarbiausia suprasti: kaltas yra ne žmogus, kurio nuotrauka buvo panaudota. Kaltas yra tas, kas be sutikimo sukūrė, platino ar naudojo intymią klastotę.
Interneto „žaidimas“ gali tapti nusikaltimu
Dar visai neseniai kai kurie žmonės į tokias programėles žiūrėjo kaip į „nekaltą pokštą“. Tačiau ES kryptis rodo, kad toks požiūris baigiasi.
Be sutikimo sukurti intymūs vaizdai nėra humoras. Tai skaitmeninė prievarta.
Jei tokia medžiaga plinta tarp mokinių, bendradarbių, socialiniuose tinkluose ar uždarose grupėse, ji gali sukelti ilgalaikių pasekmių. Nukentėjęs žmogus gali patirti psichologinį spaudimą, patyčias, grasinimus, reputacijos žalą ir baimę, kad turinys vėl išlįs ateityje.
Todėl Europos Sąjunga siunčia aiškią žinutę: dirbtinis intelektas negali būti naudojamas kaip ginklas prieš žmogaus kūną, privatumą ir orumą.
Nauja riba dirbtinio intelekto pasaulyje
DI technologijos kasdien tampa galingesnės. Jos gali kurti tekstus, balsus, vaizdus, muziką, vaizdo įrašus ir net visiškai realistiškas žmonių kopijas.
Tačiau kartu atsiranda būtinybė aiškiai pasakyti, kur baigiasi kūryba ir prasideda prievarta.
„Nuoginimo programėlių“ draudimas gali tapti viena svarbiausių ribų Europos skaitmeninėje politikoje. Jis parodo, kad žmogaus sutikimas nėra smulkmena, kurią galima apeiti algoritmu.
Jei asmuo nedavė leidimo, jo kūnas negali būti paverstas netikru seksualiniu turiniu vien todėl, kad technologija tai leidžia.
Tai svarbi žinia ir Lietuvai.
Nes kiekviena nuotrauka internete šiandien gali būti ne tik prisiminimas, bet ir rizika, jei ją paims netinkamos rankos.
O naujos ES taisyklės gali tapti bandymu pagaliau sustabdyti technologiją, kuri per ilgai buvo pristatoma kaip žaidimas, nors jos aukoms tai buvo tikras košmaras.
