Internete nepasislėpsite. Jau greitai ES galės tikrinti jūsų privačias žinutes

Europos Sąjungoje vėl skinasi kelią vienas prieštaringiausių pastarųjų metų technologijų reguliavimo projektų. Europos Parlamentas įveikė svarbią procedūrinę kliūtį, galinčią leisti tokioms bendrovėms kaip „WhatsApp“, „Google“ ir „Microsoft“ savanoriškai tikrinti vartotojų siunčiamas žinutes, nuotraukas bei vaizdo įrašus. Oficialiai teigiama, kad taip siekiama aptikti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, tačiau kritikai perspėja, jog kartu gali būti atvertos durys precedento neturinčiam privataus susirašinėjimo stebėjimui. Didžiausią nerimą kelia tai, kad turinys galėtų būti analizuojamas dar prieš jį apsaugant ištisiniu šifravimu.

Kol kas vartotojų telefonuose niekas staiga nepasikeis, o naujos taisyklės dar nėra galutinai patvirtintos. Vis dėlto Europos Parlamento sprendimas reiškia, kad laikinos išimties iš ES duomenų apsaugos taisyklių pratęsimas vėl realiai svarstomas. Pagal siūlomą modelį interneto platformoms būtų leidžiama savanoriškai ieškoti privačiame turinyje galimų nusikaltimų požymių. Jei reglamentas sulauktų galutinio pritarimo, jis galėtų galioti iki 2028 metų balandžio.

„WhatsApp“ ir kitos platformos galėtų tikrinti privačias žinutes

Speciali taisyklė būtų taikoma susirašinėjimo ir interneto paslaugų bendrovėms, tarp jų „WhatsApp“, „Google“, „Microsoft“ ir kitoms didžiosioms platformoms. Jos galėtų savo sistemose ieškoti žinomo neteisėto turinio bei galimų viliojimo ar seksualinės prievartos prieš vaikus požymių. Panaši laikina išimtis jau buvo taikoma anksčiau, tačiau jos galiojimas baigėsi balandį. Dabar ES institucijos sprendžia, ar tokia galimybė turėtų būti grąžinta ir pratęsta dar beveik dvejiems metams.

Šalininkai tikina, kad be tokios išimties technologijų bendrovės netektų svarbių priemonių aptikti ir pašalinti ypač pavojingą turinį. Jų teigimu, platformose kasdien perduodami milžiniški duomenų kiekiai, todėl vien vartotojų pranešimų ar policijos tyrimų nepakanka. Kritikai atsako, kad masinis tikrinimas gali paliesti milijonų niekuo nenusikaltusių žmonių pokalbius. Baiminamasi, jog vaikų apsaugai sukurta technologija ateityje galėtų būti panaudota ir kur kas platesniam komunikacijos stebėjimui.

Didžiausia grėsmė slypi ne pačiame šifravime

Siūlomos taisyklės formaliai nereikalauja nulaužti ištisinio šifravimo, kuriuo apsaugoti „WhatsApp“, „Signal“ ir kitų programėlių pokalbiai. Vietoje to svarstomas vadinamasis kliento pusės nuskaitymas. Tokiu atveju nuotrauka, vaizdo įrašas ar žinutė būtų patikrinami pačiame telefone arba kompiuteryje dar prieš juos užšifruojant ir išsiunčiant gavėjui. Kritikai tvirtina, kad vartotojui skirtumas būtų menkas – nors šifravimas techniškai liktų, siunčiamas turinys vis tiek būtų išanalizuojamas.

Būtent šis mechanizmas kelia didžiausią privatumo ekspertų ir skaitmeninių teisių gynėjų nerimą. Jų manymu, į telefoną įdiegta automatinė tikrinimo sistema iš esmės sukurtų nuolatinį stebėjimo įrankį. Net jeigu iš pradžių jis ieškotų tik konkrečios rūšies neteisėto turinio, vėliau tikrinamų kategorijų sąrašas teoriškai galėtų būti išplėstas. Be to, automatizuotos sistemos nėra neklystančios, todėl teisėtos šeimos nuotraukos ar nekalti pokalbiai galėtų būti klaidingai pažymėti kaip įtartini.

Įtartiną turinį turėtų tikrinti žmogus

Europos Parlamentas siekia įtraukti papildomų saugiklių, kurie turėtų sumažinti klaidingų pranešimų skaičių. Pagal aptariamas nuostatas automatinės sistemos pažymėtas turinys neturėtų būti iš karto perduodamas policijai ar kitoms institucijoms. Pirmiausia jį turėtų įvertinti žmogus ir patikrinti, ar sistema nesuklydo. Taip pat siūloma neleisti skenuoti turinio, kuris jau yra apsaugotas ištisiniu šifravimu, tačiau tai vis tiek paliktų galimybę tikrinti duomenis prieš šifravimo momentą.

Kritikai abejoja, ar tokie saugikliai iš tikrųjų apsaugotų vartotojų privatumą. Neaišku, kas konkrečiai peržiūrėtų pažymėtus failus, kur jie būtų saugomi ir kiek žmonių galėtų juos pasiekti. Taip pat kyla klausimas, ar privatūs vaizdai ir žinutės nebūtų siunčiami į išorines sistemas vien tam, kad būtų patikrinti. Net ir trumpalaikis tokių duomenų saugojimas galėtų tapti patraukliu taikiniu programišiams.

Telegram žinutėsNuotrauka: Melinda Nagy / Shutterstock.com

Balsavimą lydi kaltinimai dėl skubos ir spaudimo

Europos Parlamento sprendimas sukėlė aštrią dalies parlamentarų ir politinių frakcijų reakciją. Kritikai teigia, kad klausimas į darbotvarkę buvo grąžintas taikant neįprastai skubią procedūrą ir nepaliekant pakankamai laiko išsamiai diskusijai. Anksčiau daug parlamentarų prieštaravo tam, kad laikinoji išimtis būtų tiesiog pratęsta be esminių pakeitimų. Vis dėlto šį kartą pratęsimą bandžiusių sustabdyti parlamentarų balsų nepakako.

Ginčas tapo dar aštresnis todėl, kad vadinamoji „pokalbių kontrolė“ jau ne pirmus metus skaldo ES institucijas. Viena pusė ragina suteikti platformoms daugiau galimybių kovoti su nusikaltimais prieš vaikus, kita perspėja apie privataus susirašinėjimo pabaigą. Abi stovyklos kaltina viena kitą kraštutinumais: vieni esą ignoruoja vaikų saugumą, kiti – pamatines piliečių teises. Galutinio kompromiso kol kas nėra.

Kas dabar nutiks „WhatsApp“ ir „Signal“ naudotojams?

Šiuo metu „WhatsApp“, „Signal“ ir kitų programėlių naudotojams niekas iš karto nesikeičia. Europos Parlamento sprendimas dar nereiškia, kad telefonuose jau pradedamos automatiškai tikrinti visos žinutės. Pirmiausia savo poziciją turi pateikti Europos Komisija, o galutiniam tekstui dar reikės ES valstybių narių pritarimo. Derybose taisyklės gali būti pakeistos, susiaurintos arba apskritai įstrigti.

Vis dėlto kryptis jau aiški – ES neatsisako planų nustatyti, kada ir kaip platformos galėtų analizuoti privatų vartotojų turinį. Lygiagrečiai vyksta derybos dėl nuolatinio reglamento, kuris ateityje galėtų pakeisti laikinąją išimtį. Jei Parlamentas ir valstybės narės susitars, nauja sistema gali tapti ne trumpalaike priemone, o nuolatine Europos skaitmeninės erdvės dalimi. Tuomet klausimas būtų nebe tai, ar privatūs pokalbiai gali būti tikrinami, o kur tiksliai būtų nubrėžta tokio tikrinimo riba.

Kol kas vartotojai gali ir toliau naudotis savo programėlėmis kaip įprastai, tačiau privatumo kova Briuselyje tik įsibėgėja. Sprendimas, priimtas prisidengiant kova su sunkiais nusikaltimais, gali nulemti, kaip ateityje bus vertinama kiekvieno europiečio teisė į slaptą ir saugų susirašinėjimą. Viena neatsargi nuostata gali pakeisti pačią ištisinio šifravimo prasmę. O kai stebėjimo technologija jau bus įdiegta milijonuose telefonų, ją pašalinti gali būti gerokai sunkiau, nei dabar žada politikai.