Lietuvą užgriuvusi kaitra daugeliui atrodo kaip ilgai laukta vasara: paplūdimiai, ežerai, kelionės, šaltas vanduo, atviri langai ir noras kuo daugiau laiko praleisti lauke. Tačiau kartu tai yra ir dienos, kai viena neatsargi klaida gali baigtis labai skaudžiai.
Kai oro temperatūra šokteli iki 30 ar daugiau laipsnių, pavojus kyla ne tik tiems, kurie „blogai jaučiasi per karščius“. Karštis gali paveikti ir sveikus žmones, jei jie per ilgai būna tiesioginėje saulėje, dirba fizinį darbą, sportuoja, per mažai geria vandens ar bando atsigaivinti vandenyje neįvertinę rizikos.
Lietuvos medikai ir gelbėtojai karštomis dienomis ragina gyventojus elgtis atsakingai. Tokiomis oro sąlygomis dažniau pasitaiko iškvietimų dėl perkaitimo, šilumos ar saulės smūgio, lėtinių ligų paūmėjimo, taip pat nelaimių prie vandens telkinių. Tai nėra gąsdinimas dėl gąsdinimo. Tai priminimas, kad per kaitrą žmogaus organizmas gali palūžti greičiau, nei pats žmogus spėja suprasti, kas vyksta.
Pavojingiausias laikas – vidurdienis ir kelios valandos po jo
Karščiausiu paros metu, maždaug nuo 11 iki 16 valandos, saulės reikėtų vengti labiausiai. Tai laikas, kai nereikėtų planuoti intensyvaus fizinio darbo lauke, ilgų pasivaikščiojimų, sporto, daržo darbų ar kelionių be pavėsio ir vandens.
Jeigu įmanoma, šiuo metu geriausia būti patalpose arba pavėsyje. Jei namuose labai karšta, verta ieškoti vėsesnės vietos: prekybos centro, bibliotekos, bendruomenės patalpų ar kitos erdvės, kur galima bent trumpam atsivėsinti. Karštą dieną visuomenės sveikatos specialistai taip pat rekomenduoja būti patalpose su ventiliatoriais ar oro kondicionieriais, o jei tokių nėra – planuoti laiką vėsesnėse viešose erdvėse.
Vandenį reikia gerti reguliariai, nelaukiant stipraus troškulio. Troškulys jau yra signalas, kad organizmui trūksta skysčių. Geriausia rinktis paprastą geriamąjį vandenį arba negazuotą mineralinį vandenį. Per kaitrą reikėtų atsargiai elgtis su alkoholiu, labai saldžiais gėrimais ir dideliais kiekiais kofeino – jie gali prisidėti prie skysčių netekimo ir pabloginti savijautą.
Drabužiai turėtų būti lengvi, laisvi, šviesūs. Galvos apdangalas, akiniai nuo saulės, vandens buteliukas ir pavėsis tokiomis dienomis nėra smulkmenos. Tai elementari apsauga.
Ypač svarbu pasirūpinti rizikos grupėmis. Karštis labiausiai pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, sergantiems širdies, kraujagyslių, kvėpavimo takų ar kitomis lėtinėmis ligomis. Jei turite vienus gyvenančių tėvų, senelių, kaimynų ar pažįstamų, per kaitrą verta jiems paskambinti. Paklausti, ar turi vandens, ar namuose ne per karšta, ar nereikia pagalbos. Kartais toks skambutis gali būti daug svarbesnis, nei atrodo.
Automobilis per karštį gali tapti mirtinais spąstais
Vienas pavojingiausių karščio scenarijų – uždarytas automobilis. Vaikų ir augintinių negalima palikti automobilyje net kelioms minutėms. Net jei langas šiek tiek pravertas. Net jei „tik trumpam“. Net jei atrodo, kad dar spėsite greitai nubėgti į parduotuvę.
Saulėje stovinčio automobilio salonas įkaista labai greitai. Vaiko ar gyvūno organizmas perkaista daug greičiau nei suaugusio žmogaus, todėl kelios minutės gali tapti lemtingos. Tai ta situacija, kurioje negali būti jokio „nieko nenutiks“.
Jeigu matote automobilyje paliktą vaiką ar gyvūną ir situacija atrodo pavojinga, nereikėtų praeiti pro šalį. Reikia įvertinti būklę, bandyti surasti vairuotoją, kreiptis į aplinkinius, o kilus realiai grėsmei – skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112.
Perkaitimo požymiai gali būti labai įvairūs: stiprus silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, galvos skausmas, sutrikusi orientacija, mieguistumas, karšta oda, dažnas pulsas, dusulys, sąmonės praradimas ar traukuliai. Jei žmogus pasijuto blogai, jį reikia perkelti į pavėsį arba vėsesnę patalpą, duoti vandens, vėsinti kūną ir stebėti būklę. Jei simptomai sunkūs – delsti negalima, reikia kviesti pagalbą numeriu 112.
Lengvesniais atvejais, kai žmogus jaučia silpnumą, galvos skausmą ar pykinimą, bet būklė gerėja pailsėjus pavėsyje ir atsigeriant vandens, vis tiek verta stebėti savijautą. Jei būklė blogėja arba kyla abejonių, geriau kreiptis į medikus, šeimos gydytoją ar skubią pagalbą, o ne laukti, kol „praeis savaime“.
Vanduo gelbsti nuo karščio, bet gali tapti tragedijos vieta
Per kaitrą žmonės masiškai traukia prie ežerų, upių, tvenkinių, karjerų ir jūros. Vanduo atrodo kaip greičiausias išsigelbėjimas nuo karščio, tačiau būtent prie vandens telkinių vasarą įvyksta daug skaudžių nelaimių.
Įkaitus saulėje negalima staiga šokti į šaltą vandenį. Staigus temperatūros pokytis gali sukelti kūno šoką, mėšlungį, dusulį ar širdies veiklos sutrikimus. Į vandenį reikia bristi pamažu, leidžiant kūnui prisitaikyti.
Ypač pavojinga šokti į vandenį galva nežinomoje vietoje. Net jei telkinys atrodo pažįstamas, dugnas gali būti pasikeitęs, vandens lygis – nukritęs, o po vandeniu gali būti akmenų, šakų, metalo ar kitų kliūčių. Vienas šuolis gali baigtis stuburo trauma, neįgalumu arba mirtimi.
Maudytis apsvaigus nuo alkoholio yra viena pavojingiausių vasaros klaidų. Alkoholis blogina reakciją, koordinaciją, rizikos vertinimą ir gali sukurti klaidingą drąsos jausmą. Žmogus gali pervertinti savo jėgas, nuplaukti per toli, neįvertinti srovės ar nebesugebėti grįžti į krantą.
Vaikai prie vandens turi būti nuolat prižiūrimi. Ne „kažkur netoliese“, ne „akies krašteliu“, ne „kol pažiūrėsiu telefoną“. Vaikas gali įkristi į vandenį tyliai ir labai greitai. Todėl suaugusieji turi būti šalia, o ne tik tame pačiame paplūdimyje.
Plaukiant valtimi, irklente, vandens dviračiu, katamaranu ar kita vandens transporto priemone būtina pasirūpinti gelbėjimosi liemenėmis. Vaikams jos turėtų būti ne formalumas, o privaloma apsauga. Net gerai plaukiantis žmogus gali patekti į situaciją, kai liemenė išgelbsti gyvybę.
Karštis ir vanduo gali sukurti apgaulingą saugumo jausmą. Atrodo, kad viskas paprasta: nusimaudysiu, atsigaivinsiu, pailsėsiu. Tačiau per kaitrą organizmas pavargsta greičiau, reakcija lėtėja, o neapgalvoti sprendimai tampa pavojingesni.
Todėl medikų ir gelbėtojų žinia paprasta: per karštį nereikia vaidinti stipresnių už gamtą. Reikia sulėtinti tempą, gerti vandenį, vengti tiesioginės saulės, saugoti vaikus, senjorus ir augintinius, atsakingai elgtis prie vandens ir neignoruoti pirmųjų perkaitimo požymių.
Vienas neapgalvotas veiksmas per kaitrą gali pakeisti ne tik jūsų dieną, bet ir visą gyvenimą. O kartais atsakingiausias sprendimas yra pats paprasčiausias: likti pavėsyje, atsisakyti rizikos ir pasirūpinti tuo, kas šalia.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
