Europa dūsta nuo karščio: atšaukiami renginiai, ligoninės perpildytos, o temperatūra kai kur artėja prie 40 laipsnių

Europa išgyvena vieną pavojingiausių šios vasaros karščio bangų. Kai kuriose šalyse temperatūra jau perkopė 35 laipsnius, o sinoptikai perspėja, kad Vidurio ir Rytų Europoje karščio pikas dar gali būti priešakyje. Tai nebėra tik nemalonus vasariškas diskomfortas — karštis pradėjo trikdyti kasdienį gyvenimą, sveikatos apsaugos sistemą, transportą, mokyklas ir didžiuosius renginius.

Vakaruose situacija jau tapo kritinė. Prancūzijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse skelbiami aukšto lygio perspėjimai, o medikai praneša apie išaugusį iškvietimų skaičių, dehidrataciją, perkaitimus ir širdies veiklos sutrikimus. Kai kur pacientai gydomi koridoriuose, o greitosios pagalbos tarnybos dirba ties galimybių riba.

Didžiausią pavojų karštis kelia vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, lėtinėmis ligomis sergantiesiems, nėščiosioms ir tiems, kurie dirba lauke. Tačiau ši karščio banga parodė ir kitą skaudžią tiesą: net sveiki žmonės gali patekti į pavojų, jei pervertina savo jėgas, per mažai geria vandens, ilgai būna saulėje arba bando atsigaivinti nesaugiai.

Ligoninės ir gelbėjimo tarnybos nebeslepia: krūvis milžiniškas

Paryžiuje karštis sukėlė tokį spaudimą sveikatos sistemai, kad valdžia ėmėsi papildomų ribojimų. Prancūzijos sostinėje savaitgaliui uždrausta viešose vietose vartoti išsinešimui pirktą alkoholį, nes medikai baiminasi dar didesnio dehidratacijos, nelaimingų atsitikimų ir širdies sustojimų šuolio. Skubios pagalbos tarnybos sulaukia tūkstančių iškvietimų per dieną, o kai kuriose ligoninėse pacientai gydomi net koridoriuose.

Panaši įtampa jaučiama ir Jungtinėje Karalystėje. Dėl ekstremalaus karščio dalis ligoninių susidūrė su įrangos ir patalpų vėsinimo problemomis, buvo atšaukti šimtai vizitų, o kai kurios įstaigos paskelbė kritinius incidentus. Tai parodė, kad net modernios sveikatos sistemos nėra iki galo pasiruošusios ilgesnėms ir intensyvesnėms karščio bangoms.

Ispanijoje padėtis dar tragiškesnė. Šalies mirtingumo stebėsenos duomenimis, vos per kelias dienas daugiau nei 200 mirčių galėjo būti susijusios su karščiu. Tokie skaičiai rodo, kad ekstremali temperatūra veikia tyliai, bet labai pavojingai. Ne visada tai būna staigus saulės smūgis gatvėje — dažnai pavojus kyla namuose, prastai vėdinamose patalpose, naktį, kai organizmas nebespėja atsigauti po dienos kaitros.

Ypač skaudūs atvejai siejami su vaikais ir perkaitusiais automobiliais. Karščio bangų metu uždarytas automobilis per labai trumpą laiką gali virsti mirtinu spąstu. Net keliolika minučių gali būti pavojingos, todėl specialistai primena: vaikų, gyvūnų ar vyresnių žmonių automobilyje negalima palikti net „trumpam“.

Atšaukiami renginiai, uždaromos mokyklos, stabdomas įprastas gyvenimas

Karštis smogia ne tik ligoninėms. Daugelyje Europos miestų atšaukiami arba atidedami masiniai renginiai, festivaliai ir eitynės po atviru dangumi. Paryžiuje dėl rizikos sveikatai atšauktas „Pride“ paradas ir muzikos festivalis „Solidays“, nes valdžia ir medikai nenori dar labiau apkrauti jau įtemptos skubios pagalbos sistemos.

Nyderlanduose, Vokietijoje ir kitose šalyse taip pat atšaukiami koncertai bei lauko renginiai. Organizatoriams tenka rinktis tarp finansinių nuostolių ir žmonių saugumo, o per tokią kaitrą sprendimas dažnai tampa akivaizdus: minios, alkoholis, ilgas stovėjimas saulėje ir ribotas pavėsis gali baigtis masiniais perkaitimais.

Mokyklos kai kuriose vietovėse uždaromos arba trumpina pamokas. Vaikams karštis ypač pavojingas, nes jų organizmas greičiau perkaista, o senesni mokyklų pastatai dažnai neturi tinkamo vėsinimo. Kai klasėse temperatūra tampa sunkiai pakeliama, mokymasis virsta nebe ugdymu, o ištvermės testu.

Transportas taip pat kenčia. Per karščius geležinkelio bėgiai ir keliai įkaista, traukiniai kai kur priversti važiuoti lėčiau, o keliautojams rekomenduojama vengti nebūtinų kelionių. Tai dar kartą parodo, kad ekstremali kaitra nėra vien meteorologinis reiškinys. Ji paliečia viską — nuo ligoninės priimamojo iki mokyklos klasės, nuo miesto aikštės iki geležinkelio stoties.

Kodėl Europa taip įkaista ir ką privalo daryti gyventojai?

Mokslininkai šią karščio bangą sieja su vadinamuoju karščio kupolu. Tai situacija, kai virš regiono įsitvirtina stipri aukšto slėgio sistema, tarsi užrakinanti karštą oro masę vietoje. Šiuo atveju į Europą plūstelėjo labai karštas ir sausas oras iš Šiaurės Afrikos, o atmosferos sąlygos neleido jam greitai pasitraukti.

Tokioje situacijoje žemė, miestai, asfaltas, pastatai ir betoninės konstrukcijos dieną įkaista, o naktį atvėsta labai lėtai. Dėl to pavojingos tampa ne tik dienos, bet ir naktys. Jei naktį temperatūra nenukrenta pakankamai žemai, žmogaus organizmas negauna galimybės atsistatyti, o perkaitimo rizika didėja kiekvieną parą.

Miesto gyventojams tai ypač aktualu. Didmiesčiai veikia kaip šilumos salos: asfaltas, stiklas, metalas ir betonas kaupia karštį, o žalumos ir pavėsio dažnai trūksta. Todėl temperatūra mieste gali būti gerokai sunkiau pakeliama nei kaimo vietovėse.

Per tokią kaitrą svarbiausia ne herojiškai „pakentėti“, o keisti dienos ritmą. Reikėtų vengti buvimo lauke karščiausiu metu, gerti vandenį reguliariai, atsisakyti alkoholio arba jį riboti, dėvėti lengvus drabužius, ieškoti pavėsio, naudoti galvos apdangalą ir stebėti vyresnius artimuosius bei kaimynus. Jei žmogus gyvena vienas, karščio bangos metu verta jam paskambinti ar užsukti pasiteirauti, ar viskas gerai.

Namų langus dieną geriau laikyti uždarytus ir uždengtus, o vėdinti anksti ryte, vėlai vakare arba naktį, kai lauke vėsiau. Ventiliatorius gali padėti, bet jei patalpoje labai karšta, jis tik judina įkaitusį orą. Tokiu atveju svarbu ieškoti vėsesnės vietos — bibliotekos, prekybos centro, bendruomenės patalpų ar kitos viešos erdvės su kondicionavimu.

Perkaitimo požymių ignoruoti negalima. Jei atsiranda stiprus silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, sumišimas, labai greitas pulsas, karšta sausa oda ar žmogus nebereaguoja į aplinką, reikia nedelsiant kviesti medikus. Tokiais atvejais laukti, kol „praeis savaime“, pavojinga.

Europa šią savaitę pamato, kad karštis gali būti toks pat rimtas pavojus kaip audros ar potvyniai. Jis ne visada atrodo dramatiškai — nėra griūvančių stogų ar lūžtančių medžių. Tačiau ligoninių koridoriai, atšaukti renginiai ir mirčių statistika rodo, kad ekstremali kaitra yra tyli, bet labai reali grėsmė.

Ir kol karščio banga slenka į rytus, pagrindinis patarimas paprastas: neignoruokite perspėjimų. Jei valdžia ragina vengti kelionių, atidėti renginius ar likti pavėsyje, tai nėra perdėtas atsargumas. Per +35 ar +40 laipsnių net viena klaida gali kainuoti sveikatą.