Karštomis dienomis šilumos smūgio rizika didėja ne tik dėl saulės ar aukštos oro temperatūros. Kai kuriems žmonėms pavojų gali padidinti ir vartojami vaistai, nes jie veikia skysčių kiekį organizme, kraujospūdį arba prakaitavimą. Ypač atidūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės: galvos svaigimas, sumišimas, galvos skausmas ar sumažėjęs prakaitavimas gali būti ženklai, kurių negalima ignoruoti.
Kodėl karštis pavojingesnis vartojantiems tam tikrus vaistus?
Šilumos smūgis yra sunkiausia su karščiu susijusi būklė. Ji išsivysto tada, kai kūnas perkaista ir nebegali pakankamai greitai atvėsti. Tokiu atveju kūno temperatūra gali pakilti iki pavojingo lygio, dažnai virš 40 laipsnių Celsijaus.
Geriatrijos specialistas dr. Ronanas Factora aiškina, kad šiltuoju metų laiku daliai žmonių padidėja galvos svaigimo, alpimo ir kritimų rizika. Tai ypač aktualu vyresniame amžiuje, kai organizmui sunkiau prisitaikyti prie karščio.
Viena iš priežasčių – senstant žmogui gali būti sunkiau pajusti troškulį. Kartu organizme natūraliai mažėja vandens kiekis, todėl dehidratacijos tikimybė tampa didesnė. Jei žmogus dar vartoja vaistus, kurie skatina skysčių pasišalinimą arba veikia kraujospūdį, rizika dar labiau išauga.
Tarp tokių vaistų minimi diuretikai, pavyzdžiui, furosemidas, taip pat kai kurie kraujospūdį veikiantys vaistai. Jie gali sumažinti skysčių perteklių organizme, tačiau karštą dieną tai gali tapti problema, jei žmogus geria per mažai vandens arba ilgai būna saulėje.
Dar viena svarbi aplinkybė – prakaitavimas. Prakaitas yra vienas pagrindinių būdų, kaip kūnas vėsinasi. Tačiau kai kurie vaistai gali trikdyti šį mechanizmą. Pavyzdžiui, oksibutininas ar tolterodinas, skiriami esant hiperaktyviai šlapimo pūslei, gali mažinti organizmo gebėjimą prakaituoti.
Pasak dr. Factoros, jei žmogus negali pakankamai prakaituoti, jis praranda dalį natūralaus gebėjimo kontroliuoti kūno temperatūrą. Būtent todėl karštyje gali atsirasti galvos svaigimas, silpnumas, alpimas, o sunkesniais atvejais – šilumos smūgis.
Kokie vaistai gali kelti didesnę riziką?
Vasaros karščių metu ypač svarbu žinoti, kad kai kurie vaistai gali paveikti organizmo atsaką į aukštą temperatūrą. Tai nereiškia, kad juos reikia savavališkai nutraukti. Priešingai – vaistų vartojimo keisti be gydytojo patarimo nereikėtų. Tačiau žinoti galimą riziką svarbu, ypač jei planuojama ilgiau būti lauke.
Didesnė šilumos smūgio rizika siejama su vaistais ir medžiagomis, kurios gali didinti dehidratacijos tikimybę, mažinti prakaitavimą arba trikdyti kūno temperatūros reguliavimą.
Tarp jų minimi:
- diuretikai;
- beta blokatoriai;
- kalcio kanalų blokatoriai;
- kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai;
- vaistai nuo padidėjusios prostatos, pavyzdžiui, tamsulozinas;
- anticholinerginiai vaistai;
- antihistamininiai vaistai;
- antipsichoziniai vaistai;
- benzodiazepinai;
- selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai;
- tricikliai antidepresantai;
- litis;
- vidurius laisvinantys vaistai;
- amfetaminai.
Atskiras pavojus susijęs su ortostatine hipotenzija. Tai būklė, kai kraujotaka į smegenis trumpam sumažėja žmogui atsistojus iš gulimos ar sėdimos padėties. Tokiu atveju gali apsvaigti galva, žmogus gali netekti pusiausvyros ar nukristi.
Vyresnio amžiaus žmonėms tokie kritimai gali būti itin pavojingi, nes padidėja lūžių ir kitų rimtų traumų rizika. Todėl karštą dieną, ypač vartojant kraujospūdį veikiančius vaistus, svarbu keltis lėtai, neskubėti ir stebėti savijautą.
Keturi simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį
Dr. Factora išskiria keturis simptomus, kurie karštu oru turėtų kelti susirūpinimą, ypač jei žmogus vartoja vaistus arba priklauso rizikos grupei.
Pirmasis simptomas – galvos svaigimas keičiant padėtį. Jei atsistojus ar atsisėdus ima suktis galva, tai gali būti kraujospūdžio kritimo, dehidratacijos ar organizmo perkaitimo ženklas.
Antrasis – galvos skausmas. Jis gali pasireikšti esant įvairioms su karščiu susijusioms būklėms: nuo lengvesnio perkaitimo iki šilumos smūgio. Jei galvos skausmas stiprėja, atsiranda silpnumas, pykinimas ar sąmonės sutrikimas, delsti negalima.
Trečiasis – sumišimas. Tai vienas pavojingiausių požymių, nes jis rodo, kad karštis gali veikti smegenų funkciją. Žmogus gali kalbėti nerišliai, nesiorientuoti, elgtis neįprastai, būti suirzęs ar net agresyvus. Tokį elgesį lengva klaidingai palaikyti nuovargiu, dirglumu ar „blogu charakteriu“, tačiau karštą dieną tai gali būti rimtas signalas.
Ketvirtasis – sumažėjęs prakaitavimas. Jei kūnas neprakaituoja tada, kai turėtų, jis gali nebesugebėti atvėsti. Tai ypač pavojinga klasikinio šilumos smūgio atveju, kai oda gali būti sausa, karšta, paraudusi arba blyškesnė nei įprastai.
Šilumos smūgio požymiai gali būti ir kiti: aukšta kūno temperatūra, neryškus matymas, alpimas, greitas širdies plakimas, greitas paviršutiniškas kvėpavimas, pykinimas, vėmimas, silpnumas, nerišli kalba ar sąmonės sutrikimai.
Jei žmogui pasireiškia šilumos smūgio simptomai, reikia nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Tai nėra būklė, kurią reikėtų „pralaukti“.
Šilumos smūgis gali išsivystyti skirtingai
Skiriami du pagrindiniai šilumos smūgio tipai.
Klasikinis šilumos smūgis išsivysto tada, kai aplinkos karštis viršija organizmo gebėjimą atvėsti. Tai gali nutikti namuose, automobilyje, lauke ar bet kurioje kitoje karštoje aplinkoje. Dažniausiai jis paveikia mažus vaikus ir vyresnius nei 65 metų žmones.
Kitas tipas – šilumos smūgis fizinio krūvio metu. Jis atsiranda, kai fizinis aktyvumas sukuria daugiau šilumos, nei kūnas gali pakelti. Tokia būklė dažniau pasitaiko jauniems, aktyviems žmonėms, sportuojantiems ar dirbantiems karštyje, tačiau gali išsivystyti ir ne ekstremaliomis sąlygomis.
Rizika didesnė žemės ūkio darbuotojams, statybininkams, ugniagesiams, kariškiams, sportininkams ir visiems, kurie karštą dieną intensyviai juda. Ji taip pat padidėja, jei žmogus gyvena vienas, neturi galimybės atvėsinti patalpų, serga širdies ir kraujagyslių ligomis, yra dehidratuotas, nėščia arba turi infekciją.
Kūdikiams ir vaikams karštis taip pat itin pavojingas. Net trumpas buvimas uždarytame automobilyje gali sukelti gyvybei pavojingą perkaitimą.
Kaip sumažinti riziką karštą dieną?
Karštu oru svarbiausia stebėti kūno signalus ir neleisti organizmui perkaisti. Paprasčiausia priemonė – gerti pakankamai skysčių. Vienas iš požymių, kad jų trūksta, yra tamsesnė šlapimo spalva. Šlapimas turėtų būti šviesios, skaidrios gelsvos spalvos.
Būnant saulėje verta dėvėti galvos apdangalą, rinktis pavėsį ir reguliariai daryti pertraukas. Jei įmanoma, karščiausią dienos dalį reikėtų praleisti vėsesnėje, gerai vėdinamoje patalpoje.
Taip pat svarbu vengti staigių kūno padėties pokyčių, ypač jei vartojami kraujospūdį veikiantys vaistai. Atsistoti reikėtų lėtai, o pajutus svaigimą – atsisėsti arba atsigulti.
Žmonės, vartojantys kelis vaistus, ypač vyresniame amžiuje, turėtų būti atidesni karščių metu. Jei kyla abejonių, ar konkretūs vaistai gali didinti perkaitimo riziką, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Šilumos smūgis gali pažeisti gyvybiškai svarbius organus, sukelti sąmonės sutrikimą, šoką, inkstų, širdies, plaučių ar kepenų pažeidimus. Todėl karštomis dienomis svarbiausia ne ištvermė, o savalaikė reakcija: pastebėjus pavojingus simptomus, geriau kreiptis pagalbos per anksti negu per vėlai.
