Vasarą daugelis žmonių traukia į miškus rinkti mėlynių, aviečių, gervuogių ar kitų uogų. Atrodo, kas gali būti sveikiau už saują ką tik nuskintų miško gėrybių? Tačiau medikai perspėja, kad už neplautų uogų gali slypėti pavojus, apie kurį daugelis net nesusimąsto. Kalbama apie echinokoko kaspinuočio kiaušinėlius, kurie į žmogaus organizmą gali patekti su neplautais vaisiais, užterštu vandeniu ar net per kontaktą su užsikrėtusiu gyvūnu.
Pavojingiausia tai, kad infekcija ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų. Žmogus gali gyventi įprastai, nieko nejausti ir net neįtarti, kad organizme vystosi rimta parazitinė liga. Pirmieji požymiai kartais pasirodo tik po 10–15 metų, kai pažeidimai jau būna dideli, o liga gali būti supainiota net su vėžiu.
Kaip galima užsikrėsti?
Echinokoko kaspinuočio kiaušinėlius aplinkoje dažniausiai platina laukiniai gyvūnai, ypač lapės. Užsikrėtusio gyvūno išmatose gali būti daugybė parazito kiaušinėlių, kurie patenka ant žemės, žolės, miško uogų, daržovių ar į vandenį. Iš ten jie gali patekti ir į žmogaus organizmą.
Daugelis mano, kad pavojus kyla tik valgant neplautas mėlynes ar avietes, tačiau tai nėra vienintelis kelias. Užsikrėsti galima ir geriant nevirintą ar nefiltruotą vandenį iš gamtos, kramtant žolės stiebelius, liečiant užterštą dirvožemį ar kontaktuojant su gyvūnu, ant kurio kailio gali būti parazito kiaušinėlių.
Rizika padidėja ir tada, kai žmogus dažnai būna vietose, kur lankosi laukiniai gyvūnai. Tai gali būti ne tik miškas, bet ir sodybos, sodai, pievos ar kiemai, į kuriuos užklysta lapės. Specialistai perspėja, kad parazito kiaušinėliai gali išlikti aplinkoje, todėl svarbi ne vien maisto, bet ir rankų bei augintinių higiena.
Kodėl pavojus toks klastingas?
Echinokokozė yra viena klastingiausių parazitinių ligų, nes ji vystosi labai lėtai. Žmogus užsikrečia prarijęs parazito kiaušinėlių, tačiau pirmieji simptomai gali atsirasti tik po daugelio metų. Per tą laiką liga dažniausiai pažeidžia kepenis, kur formuojasi į naviką panašūs dariniai.
Būtent dėl to echinokokozė kartais supainiojama su onkologine liga. Žmogus kreipiasi į gydytojus dėl skausmo, gelta primenančių simptomų, padidėjusių kepenų ar kitų nusiskundimų, o tyrimai parodo darinius, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip augliai. Tik atlikus išsamesnius tyrimus paaiškėja, kad priežastis – parazitinė infekcija.
Pažengusiais atvejais liga gali plisti į kitus organus. Jei pažeidžiami plaučiai, gali atsirasti kosulys ir dusulys. Jei parazitiniai pažeidimai pasiekia smegenis, galimi neurologiniai simptomai, sąmonės sutrikimai ar epilepsijos priepuoliai. Kaulų pažeidimai gali sukelti stiprius skausmus ir net patologinius lūžius.
Kodėl serga ne vienas žmogus, o visa šeima?
Ši liga pavojinga dar ir dėl to, kad rizika dažnai būna bendra visai šeimai. Jei šeima kartu renka uogas, valgo jas neplautas, geria vandenį iš neaiškių šaltinių ar turi augintinius, kurie laisvai laksto gamtoje, parazito kiaušinėlių gali praryti ne vienas žmogus.
Būtent todėl specialistai kartais kalba apie šeimyninius užsikrėtimo atvejus. Vienas žmogus gali susirgti anksčiau, kitas – daug vėliau, nes liga vystosi lėtai ir ilgą laiką lieka nepastebėta. Tai ypač pavojinga vaikams, kurie miške ar sode dažniau valgo uogas tiesiai nuo krūmo, liečia gyvūnus, žolę, žemę ir ne visada iškart nusiplauna rankas.
Todėl frazė „po 10–15 metų jie gali tapti pacientais“ skamba šiurpiai, bet ji atspindi pačią ligos esmę: užsikrėtimas įvyksta dabar, o pasekmės gali pasirodyti tik po daugelio metų.
Ar pavojingos tik miško uogos?
Ne. Miško uogos dažnai minimos todėl, kad jos auga arti žemės ir gali būti užterštos laukinių gyvūnų išmatomis. Tačiau parazito kiaušinėliai gali patekti ir ant daržo gėrybių, žolės, grybų ar kitų gamtoje renkamų produktų. Pavojus ypač padidėja, jei produktai valgomi neplauti.
Taip pat svarbu nepamiršti augintinių. Šunys ir katės, lakstantys lauke, gali kontaktuoti su užteršta žeme, graužikais ar laukinių gyvūnų išmatomis. Parazito kiaušinėliai gali patekti ant kailio, o žmogus gali užsikrėsti glostydamas gyvūną ir po to nenusiplovęs rankų.
Dėl to reguliari augintinių dehelmintizacija, rankų plovimas ir atsargumas po buvimo gamtoje yra ne smulkmena, o labai svarbi prevencijos dalis.
Kokie simptomai turėtų kelti įtarimą?
Echinokokozė ilgai gali būti visiškai tyli. Kai simptomai pagaliau atsiranda, jie dažnai būna nespecifiniai. Žmogus gali jausti silpnumą, spaudimą ar skausmą dešinėje pilvo pusėje, gali atsirasti gelta, pykinimas, pilvo pūtimas, kepenų padidėjimas ar kiti virškinimo sutrikimai.
Jei liga pažeidžia kitus organus, simptomai priklauso nuo pažeidimo vietos. Plaučių atveju gali varginti kosulys, dusulys ar krūtinės skausmas. Smegenų pažeidimai gali pasireikšti galvos skausmais, priepuoliais, sąmonės sutrikimais ar kitais neurologiniais požymiais.
Tokie simptomai nebūtinai reiškia echinokokozę, tačiau jie yra priežastis kreiptis į gydytoją. Ypač jei žmogus dažnai renka miško gėrybes, gyvena kaime, turi laisvai lakstančių augintinių ar dažnai kontaktuoja su gamta.
Kodėl negalima numoti ranka į higieną?
Prevencija šiuo atveju yra svarbiausia. Liga gydoma sunkiai, ilgai, o kai kuriais atvejais gydymas gali trukti daugelį metų ar net visą gyvenimą. Todėl daug paprasčiau yra sumažinti užsikrėtimo riziką kasdieniais įpročiais.
Miško uogas, grybus, vaisius ir daržoves būtina kruopščiai plauti. Ypač svarbu nevalgyti uogų tiesiai nuo krūmo, kad ir kaip viliojančiai jos atrodytų. Vaikus reikėtų nuo mažens mokyti, kad miške nuskinta uoga pirmiausia turi būti nuplauta.
Taip pat nereikėtų gerti vandens iš neaiškių šaltinių, upelių, ežerų ar balų, jei jis nėra virintas ar filtruotas. Po darbo sode, žaidimų lauke, grybavimo ar uogavimo būtina plauti rankas. Augintinius reikia reguliariai nukirminti, o po kontakto su jais, ypač jei jie laksto lauke, taip pat verta laikytis higienos.
Svarbiausios taisyklės, kurias verta prisiminti
Miško uogų nereikėtų valgyti neplautų, net jei jos atrodo švarios. Parazito kiaušinėliai yra nematomi plika akimi, todėl vien pagal uogos išvaizdą pavojų įvertinti neįmanoma. Tas pats galioja ir vaikams – jiems būtina paaiškinti, kad uogos iš miško ar sodo turi būti plaunamos.
Po kontakto su žeme, žole, gyvūnais ar miško gėrybėmis reikia kruopščiai nusiplauti rankas. Jei turite šunį ar katę, kurie vaikšto lauke, pasirūpinkite reguliaria dehelmintizacija ir neleiskite jiems laižyti veido, ypač vaikams.
Sode ar sodyboje verta atkreipti dėmesį, ar teritorijoje nesilanko lapės. Jei taip, higienos taisyklės tampa dar svarbesnės, o vaikams reikėtų neleisti žaisti vietose, kur gali būti laukinių gyvūnų išmatų.
Maža klaida gali turėti ilgų pasekmių
Neplauta uoga iš miško daugeliui atrodo kaip nekaltas vasaros malonumas. Tačiau būtent tokios smulkmenos kartais tampa rimtų sveikatos problemų pradžia. Echinokokozė nėra liga, kuri pasireiškia kitą dieną po užsikrėtimo. Ji gali tylėti metų metus, o tada smogti tada, kai žmogus seniai pamiršęs, kaip ir kada galėjo užsikrėsti.
Todėl gydytojų perspėjimas paprastas: uogas, vaisius ir daržoves plaukite kruopščiai, rankas plaukite dažnai, vandens iš gamtos šaltinių negerkite neapdoroto, o augintinius reguliariai nukirminkite. Tai nėra perdėtas atsargumas. Tai paprastas būdas apsaugoti save ir savo šeimą nuo infekcijos, kurios pasekmės gali paaiškėti tik po daugelio metų.
Šaltinis: portal.abczdrowie.pl
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
