Kodėl karštą dieną automobilio oro kondicionieriaus įjungimas visu galingumu yra klaida

Vasarą saulėje palikto automobilio salonas gali įkaisti taip stipriai, kad įsėdus norisi iš karto įjungti oro kondicionierių visu pajėgumu. Tačiau toks sprendimas ne visada padeda saloną atvėsinti greičiau. Netinkamai naudojama klimato kontrolės sistema gali veikti neefektyviai, didinti degalų arba elektros energijos sąnaudas ir be reikalo apkrauti jos komponentus.

Norint automobilį atvėsinti greitai ir patogiai, svarbu ne tik pasirinkti tinkamą temperatūrą, bet ir teisingai naudoti oro recirkuliacijos režimą, ventiliatoriaus greitį bei ortakių kryptį.

Pirmiausia išleiskite įkaitusį orą

Viena dažniausių klaidų – įsėdus į stipriai įkaitusį automobilį iš karto uždaryti visas duris ir įjungti oro kondicionierių didžiausiu pajėgumu. Tokiu atveju sistemai tenka vėsinti salone susikaupusį karštą orą, todėl norimai temperatūrai pasiekti prireikia daugiau laiko.

Prieš pradedant kelionę verta minutei ar dviem atidaryti automobilio dureles arba langus. Įkaitęs oras greitai pasišalins, o salono temperatūra sumažės natūraliai. Dar veiksmingiau trumpam atidaryti priešingose automobilio pusėse esančias duris, kad susidarytų oro srautas.

Pradėjus važiuoti langus galima kelioms minutėms palikti pravirus, tuo pačiu metu įjungiant oro kondicionierių. Kai didžioji dalis karšto oro pasišalina, langus reikėtų uždaryti ir leisti sistemai toliau vėsinti saloną.

Oro recirkuliaciją naudokite tinkamu metu

Oro recirkuliacijos mygtukas paprastai žymimas automobilio kontūru su viduje esančia lenkta rodykle. Įjungus šį režimą sistema vėsina salone jau esantį orą, o ne nuolat traukia karštą orą iš lauko.

Karštos kelionės pradžioje recirkuliacija yra naudinga, nes oro kondicionieriui lengviau pakartotinai vėsinti jau šiek tiek atvėsusį salono orą. Dėl to norima temperatūra pasiekiama greičiau, o sistema nepatiria tokios didelės apkrovos.

Vis dėlto recirkuliacijos nereikėtų palikti įjungtos visą kelionę. Ilgiau važiuojant uždarame salone oras gali tapti tvankus, padidėti anglies dioksido koncentracija, todėl vairuotojas ir keleiviai gali greičiau pavargti ar pajusti mieguistumą.

Kai salone tampa pakankamai vėsu, recirkuliaciją verta išjungti arba pasirinkti automatinį klimato kontrolės režimą. Tuomet sistema pati reguliuos, kiek oro įtraukti iš lauko ir kiek jo naudoti pakartotinai.

Nenukreipkite ledinio oro tiesiai į įkaitusį stiklą

Įkaitusiame automobilyje vairuotojai dažnai nukreipia stipriausią šalto oro srautą tiesiai į priekinį stiklą. Tačiau labai staigus temperatūros pokytis nėra pageidautinas, ypač jei stiklas jau turi nedidelį įdaužimą ar mikroįtrūkimą.

Saulėje stipriai įkaitusį stiklą pradėjus intensyviai vėsinti vienoje vietoje, skirtingos jo dalys gali trauktis nevienodu greičiu. Dėl susidariusio įtempio esamas pažeidimas gali padidėti ir virsti ilgesniu įtrūkimu.

Kelionės pradžioje oro srautą geriau nukreipti į salono vidurį, kojų zoną arba aukštyn, bet ne tiesiai į vieną priekinio stiklo vietą. Ventiliatoriaus greitį galima didinti palaipsniui, o salonui šiek tiek atvėsus pasirinkti automatinį oro paskirstymo režimą.

Labai šaltas oras, nukreiptas tiesiai į veidą ar kūną, taip pat gali sukelti nemalonų akių sausumą, raumenų įtampą ar bendrą diskomfortą. Todėl ortakius patartina pasukti taip, kad vėsa salone pasiskirstytų tolygiai.

Šiluma automobilyje

Žemiausia temperatūra ne visada reiškia greitesnį vėsinimą

Dar viena paplitusi klaida – įsitikinimas, kad pasirinkus žemiausią galimą temperatūrą, dažniausiai žymimą „Lo“, automobilio salonas būtinai atvės greičiau. Daugelyje šiuolaikinių automobilių klimato kontrolės sistema ir taip pradžioje veikia intensyviai, jei salono temperatūra gerokai viršija nustatytą.

Pasirinkus, pavyzdžiui, 21 ar 22 laipsnius ir įjungus automatinį režimą, sistema pati parenka ventiliatoriaus greitį, oro paskirstymą ir kompresoriaus apkrovą. Priartėjusi prie nustatytos temperatūros ji sumažina veikimo intensyvumą ir toliau palaiko komfortiškas sąlygas.

„Lo“ režimas gali būti naudingas trumpam, kai norima kuo stipresnio vėsinimo, tačiau jį palikus ilgesniam laikui salone gali pasidaryti pernelyg šalta, o sistema ilgiau veiks didesne apkrova. Tai gali padidinti degalų sąnaudas automobiliuose su vidaus degimo varikliu arba sumažinti elektromobilio nuvažiuojamą atstumą.

Efektyviausia iš karto pasirinkti tokią temperatūrą, kurią norėsite palaikyti visos kelionės metu. Daugeliui žmonių komfortiška salono temperatūra vasarą yra maždaug 21–23 laipsniai, tačiau ją verta pritaikyti pagal savijautą ir lauko sąlygas.

Kaip teisingai atvėsinti automobilį

Saulėje įkaitusį automobilį geriausia vėsinti nuosekliai. Iš pradžių atidarykite dureles arba langus ir išleiskite karštą orą. Pradėję važiuoti įjunkite oro kondicionierių, kelioms minutėms pasirinkite recirkuliacijos režimą ir nukreipkite oro srautą ne tiesiai į stiklą ar veidą, o į salono erdvę.

Kai automobilio viduje taps vėsiau, uždarykite langus, išjunkite nuolatinę recirkuliaciją ir nustatykite norimą temperatūrą. Jeigu automobilyje yra automatinė klimato kontrolė, verta naudoti būtent šį režimą – sistema pati reguliuos ventiliatoriaus darbą ir oro paskirstymą.

Taip salonas bus atvėsintas ne tik greičiau, bet ir tolygiau. Be to, sumažės bereikalinga klimato kontrolės sistemos apkrova, o kelionė bus patogesnė tiek vairuotojui, tiek keleiviams.