Lemputė vėl perdegė? Kalta gali būti ne ji – štai kaip saugiai pakeisti ir rasti tikrąją priežastį

Lemputės keitimas atrodo vienas paprasčiausių darbų namuose, tačiau ir čia pasitaiko klaidų. Nauja lemputė gali netikti šviestuvui, būti įsukta per stipriai arba veikti uždarame gaubte, kuriame kaupiasi šiluma. Jeigu lemputės tame pačiame šviestuve perdega nuolat, problema gali slypėti jau ne pačiose lemputėse, o lizde, šviestuve, šviesos reguliatoriuje ar elektros instaliacijoje.

Šiuolaikinės LED lemputės turėtų tarnauti gerokai ilgiau už senąsias kaitrines. Todėl kelis mėnesius ar net trumpiau veikianti lemputė nėra normalus reiškinys, ypač jei problema kartojasi toje pačioje vietoje. Tokiu atveju neužtenka dar kartą nusipirkti naują – pirmiausia verta išsiaiškinti, kodėl senoji sugedo.

Prieš keisdami lemputę pirmiausia išjunkite elektrą

Vien išjungti šviesą sieniniu jungikliu ne visada pakanka, ypač jei šviestuvas valdomas keliais jungikliais arba kyla abejonių dėl instaliacijos. Saugiausia elektros skydelyje išjungti automatinį jungiklį, atsakingą už konkrečią apšvietimo grandinę. Jeigu keičiate stalinės ar grindinės lempos lemputę, prietaisą ištraukite iš elektros lizdo.

Palaukite, kol senoji lemputė visiškai atvės. Kaitrinės ir halogeninės lemputės gali būti labai karštos, tačiau po ilgesnio veikimo įkaista ir dalis LED lempučių. Nelieskite jų šlapiomis rankomis, nestovėkite ant nestabilios kėdės ir nenaudokite metalinių kopėčių šalia atvirų elektros dalių. Aukštai esančiam šviestuvui pasiekti rinkitės stabilias buitines kopėčias ir, jei įmanoma, paprašykite kito žmogaus jas prilaikyti.

Prieš išimdami seną lemputę galite ją nufotografuoti. Nuotraukoje turėtų matytis lemputės forma, cokolis, įtampa ir galia. Tai padės parduotuvėje pasirinkti tokį patį arba tinkamą pakaitalą.

Kaip teisingai išimti seną lemputę?

Įprastos srieginės E27 arba mažesnės E14 lemputės atsukamos prieš laikrodžio rodyklę. Lemputę laikykite už tvirčiausios korpuso dalies, tačiau nespauskite stiklo. Jeigu ji nejuda, nenaudokite didelės jėgos – nuo stipraus spaudimo stiklas gali sudužti, o metalinis cokolis likti lizde.

GU10 tipo lemputę paprastai reikia švelniai paspausti į vidų, pasukti prieš laikrodžio rodyklę ir ištraukti. Dviejų kontaktų lemputės dažniausiai ištraukiamos tiesiai, tačiau jų taip pat negalima laužti į šonus. Jeigu nežinote, koks tvirtinimo būdas naudojamas, apžiūrėkite naujos lemputės pakuotę arba šviestuvo instrukciją.

Sudužus lemputei, nelieskite likusių stiklo ir metalinių dalių plikomis rankomis. Išjunkite atitinkamą automatinį jungiklį elektros skydelyje, surinkite stiklo šukes ir įsitikinkite, kad grandinėje nėra įtampos. Internete kartais siūloma likusį cokolį išsukti bulve ar kitais buitiniais daiktais, tačiau toks būdas nėra saugus. Jeigu metalinė dalis liko įstrigusi, geriau kreiptis į elektriką.

Nauja lemputė turi tikti ne tik pagal dydį

Pirmiausia patikrinkite cokolio tipą. Dažniausiai namuose naudojami E27, E14 ir GU10 cokoliai, tačiau gali pasitaikyti G9, GU5.3 ir kitų variantų. Lemputė turi į lizdą įsidėti tiksliai – ji negali klibėti, būti kreiva ar reikalauti didelės jėgos.

Taip pat patikrinkite ant šviestuvo nurodytą didžiausią leistiną galią. Negalima naudoti lemputės, kurios faktinė galia viršija šviestuvo gamintojo nurodytą ribą. Tai ypač aktualu keičiant kaitrines arba halogenines lemputes, nes jos išskiria daug šilumos. LED lemputės paprastai naudoja mažiau elektros, todėl vertinkite tikrąją galią vatais, o ne ant pakuotės nurodytą palyginimą su sena kaitrine lempute.

Pavyzdžiui, ant LED lemputės gali būti parašyta, kad ji šviečia kaip 60 vatų kaitrinė, nors iš tikrųjų naudoja tik 8 ar 9 vatus. Šviestuvo galios ribai svarbi būtent faktinė LED lemputės galia.

Naują srieginę lemputę sukite pagal laikrodžio rodyklę, kol ji stabiliai priglus. Veržti visa jėga nereikia. Per stipriai įsukta lemputė gali pažeisti lizdo kontaktą, deformuoti cokolį arba vėliau sunkiai išsisukti.

Perdegusi lemputė

Dažniausia perdegimo priežastis – per didelė šiluma

LED lemputės nemėgsta aukštos temperatūros. Nors jos išskiria mažiau šilumos nei kaitrinės, jų viduje yra elektroninių komponentų, kuriems reikalingas aušinimas. Jeigu lemputė sumontuota mažame, visiškai uždarame gaubte, šiluma negali pasišalinti ir elektronika dėvisi greičiau.

Tokiam šviestuvui reikėtų rinktis lemputę, kurios pakuotėje nurodyta, kad ji tinkama naudoti uždaruose šviestuvuose. Ne kiekviena LED lemputė tam pritaikyta. Ypač greitai gali sugesti galingos ir labai ryškios lemputės, įsuktos į mažą sandarų gaubtą.

Šiluma gali kauptis ir dėl dulkių, netinkamos šviestuvo konstrukcijos ar per didelės lemputės galios. Jeigu išjungta ir atvėsusi lemputė ar jos cokolis būna patamsėję, deformuoti arba skleidžia svilėsių kvapą, šviestuvo naudoti nereikėtų, kol jo nepatikrins specialistas.

Lemputę gali sugadinti netinkamas šviesos reguliatorius

Jeigu šviestuvas valdomas šviesos reguliatoriumi, jame turi būti naudojama reguliuojamo ryškumo LED lemputė. Paprasta LED lemputė su reguliatoriumi gali mirgėti, skleisti garsą, netolygiai šviesti arba greitai sugesti.

Tačiau vien užrašo „dimmable“ ant pakuotės ne visada pakanka. Senas reguliatorius, anksčiau naudotas su kaitrinėmis lemputėmis, gali netikti mažos galios LED apšvietimui. Skirtingi reguliatoriai turi minimalią apkrovą ir veikia ne su visomis LED lempučių konstrukcijomis.

Apie nesuderinamumą gali įspėti mirgėjimas sumažinus ryškumą, lemputės neišsijungimas iki galo, zvimbimas arba netikėtas užgesimas. Jeigu tai kartojasi su keliomis kokybiškomis lemputėmis, vertėtų tikrinti ne jas, o reguliatorių.

Prastas kontaktas lizde taip pat trumpina lemputės tarnavimo laiką

Atsilaisvinęs, oksiduotas arba apdegęs kontaktas gali sukelti nestabilų elektros tiekimą ir papildomą kaitimą. Kartais lemputė tai šviečia, tai užgęsta, pradeda mirgėti pajudinus šviestuvą arba veikia tik ją stipriau prisukus.

Tokio lizdo savarankiškai lankstyti, grandyti ar taisyti esant įtampai negalima. Net išjungus šviesos jungiklį kai kurios šviestuvo dalys dėl neteisingo pajungimo gali likti pavojingos. Jeigu lizdas kliba, yra pajuodęs, sutrūkinėjęs ar skleidžia svilėsių kvapą, reikia išjungti grandinę elektros skydelyje ir kviesti elektriką.

Pavojingu ženklu laikomas ir neįprastas šviestuvo kaitimas. LED lemputės korpusas gali būti šiltas, tačiau pats lizdas, laidai ar lubų apdaila neturi kaisti, ruduoti ar lydytis.

Įtampos svyravimai ir dažnas junginėjimas

Lemputės tarnavimo laiką gali trumpinti įtampos šuoliai. Jie gali atsirasti dėl problemų elektros tinkle, netvarkingos namų instaliacijos arba didelės galios prietaisų įjungimo. Jeigu lemputės vienu metu perdega keliuose kambariuose, šviesa pastebimai tai pritemsta, tai paryškėja, problemą turėtų įvertinti elektrikas.

Dažnas įjungimas ir išjungimas taip pat gali trumpinti kai kurių lempučių tarnavimo laiką. Tai ypač pastebima koridoriuose, laiptinėse, sandėliukuose ir kitose vietose, kur apšvietimą valdo judesio jutiklis. Netinkamai nustatytas jutiklis gali lemputę įjungti kelioms sekundėms ir netrukus vėl išjungti, o šis ciklas kartojamas daugybę kartų.

Tokiose vietose verta rinktis lemputes, kurių pakuotėje nurodytas didelis įjungimo ciklų skaičius. Judesio jutiklio veikimo laiką taip pat galima pailginti, kad apšvietimas nebūtų nuolat junginėjamas.

Drėgmė ir vibracija – dažnai pamirštamos priežastys

Vonios kambaryje, lauke, rūsyje ar nešildomame garaže lemputę gali veikti drėgmė ir temperatūros svyravimai. Tokiose vietose turi būti naudojamas aplinkai tinkamas šviestuvas su reikiama apsauga. Paprasta atvira lemputė šalia dušo, lauke po stogeliu ar drėgname rūsyje gali sugesti greičiau ir kelti pavojų.

Vibracija aktuali šviestuvams prie dažnai trankomų durų, vartų, dirbtuvių įrangos ar kitų judančių konstrukcijų. Ji gali atlaisvinti lemputę lizde ir pažeisti jos vidinius komponentus.

Kaip suprasti, ar kalta lemputė, ar šviestuvas?

Paprasčiausias patikrinimas – į sugedusios lemputės vietą įsukti tinkamo tipo, žinomai veikiančią lemputę. Jeigu ji veikia normaliai, tikėtina, kad senoji tiesiog sugedo. Jeigu ir nauja lemputė mirga, gęsta, kaista ar greitai perdega, problema gali būti šviestuve arba elektros grandinėje.

Sugedusią lemputę galima atsargiai išbandyti kitame tinkamame šviestuve, tačiau to nereikėtų daryti, jeigu ji patamsėjusi, įtrūkusi, deformuota ar skleidžia degėsių kvapą. Tokios lemputės daugiau nejunkite.

Jeigu problema visada pasireiškia tik viename šviestuve, pirmiausia įtarkite netinkamą gaubtą, prastą kontaktą, perkaitimą arba nesuderinamą reguliatorių. Jeigu lemputės genda skirtinguose kambariuose, verta patikrinti elektros tiekimą ir instaliaciją.

Kada būtina kviesti elektriką?

Nedelskite kreiptis į specialistą, jeigu lemputės tame pačiame šviestuve nuolat perdega, nors naudojate tinkamą jų tipą ir galią. Elektriko patikros reikia ir tuomet, kai šviestuvas mirga, zvimbia, kibirkščiuoja, neįprastai kaista arba skleidžia svilėsių kvapą.

Išjunkite elektros grandinę ir šviestuvo nebenaudokite, jeigu matote pajuodusį lizdą, apsilydžiusį plastiką, apdegusius laidus ar spalvą pakeitusias lubas. Taip pat pavojinga, jei įjungus šviesą suveikia automatinis jungiklis elektros skydelyje.

Vienkartinis lemputės perdegimas dažniausiai reiškia natūralią jos naudojimo pabaigą. Tačiau nuolat pasikartojantis gedimas yra ženklas, kad vien lemputės pakeitimas problemos neišspręs.

Redakcinė faktų patikros pastaba, ne straipsnio dalis: saugos principai patikrinti pagal „Electrical Safety First“ rekomendacijas.