Telefonas netyla nuo nepažįstamų numerių? Šią klaidą darote dažnai

Dar visai neseniai labiausiai bijota, kad vagis gali ištraukti piniginę autobuse ar pavogti rankinę gatvėje. Dabar nusikaltėliui kartais net nereikia prie žmogaus priartėti. Pakanka telefono skambučio, kelių įtikinamai ištartų sakinių ir skubos jausmo, kad auka pati atskleistų prisijungimo duomenis, patvirtintų mokėjimą ar pervestų santaupas į tariamai „saugią“ sąskaitą.

Nepageidaujami skambučiai nebūtinai reiškia, kad kažkas nusitaikė būtent į jus. Numeriai gali būti renkami iš viešų skelbimų, senų klientų duomenų bazių, registracijos formų, konkursų, socialinių tinklų ar automatiškai generuojami kompiuterinėmis sistemomis. Sukčiai gali skambinti tūkstančiams žmonių, tikėdamiesi, kad bent vienas išsigąs, patikės pažadu apie prizą arba sutriks išgirdęs tariamo banko darbuotojo balsą.

Vis dėlto nuolat pasikartojančių skambučių nereikėtų tiesiog kantriai kentėti. Telefoną galima nustatyti taip, kad dalis įtartinų skambučių būtų pažymėti arba automatiškai nutildyti, tačiau vien technologijų nepakanka. Patikimiausia apsauga prasideda nuo kelių paprastų įpročių, neleidžiančių nepažįstamam žmogui telefonu perimti pokalbio kontrolės.

Ar verta iš karto keisti telefono numerį?

Pirmoji mintis, kuri šauna į galvą nuolat sulaukiant įkyrių skambučių, yra numerio keitimas. Kartais tai iš tiesų gali padėti, ypač jei senasis numeris daugelį metų buvo skelbiamas viešai, naudojamas skelbimuose ar pateko į daugybę abejotinų registracijos formų. Tačiau numerio keitimas nėra stebuklingas jungiklis, po kurio visi sukčiai staiga pradingsta.

Naują numerį reikės pranešti šeimai, draugams, darbdaviui, gydymo įstaigoms, paslaugų teikėjams ir kitoms organizacijoms. Kažkas žinutės nepamatys, kažkas išsaugos neteisingai, o kai kuriuose profiliuose senasis kontaktas liks dar ilgai. Be to, ir naujas numeris gali patekti į rinkodaros sąrašus, nutekėti iš prastai apsaugotos duomenų bazės arba būti atsitiktinai sugeneruotas automatinių skambinimo sistemų.

Todėl numerio keitimas turėtų būti ne pirmas, o kraštutinis žingsnis. Jis gali būti prasmingas, jeigu skambučiai tapo asmeniški, grasinantys, susiję su persekiojimu arba sena paskyra, kurios neįmanoma apsaugoti kitais būdais. Įprasto reklaminio brukalo ar automatinių sukčių skambučių atveju dažniausiai daugiau naudos duoda blokavimo funkcijos ir atsargesnis elgesys.

Ar saugiausia apskritai neatsiliepti?

Neatsiliepti į nežinomus numerius atrodo labai paprastas sprendimas, tačiau jis tinka ne visiems. Darbo reikalais skambinantis žmogus, kurjeris, gydymo įstaiga, meistras ar naujas klientas taip pat gali naudoti numerį, kurio neturite kontaktuose. Kartais artimas žmogus pameta telefoną ir paskambina iš svetimo aparato. Vadinasi, kiekvieną nežinomą numerį laikyti sukčiumi būtų nepatogu ir nepraktiška.

Atsiliepti galima, tačiau pokalbį pradėkite neutraliai. Nebūtina iš karto sakyti savo vardo, pavardės ar patvirtinti, kad skambinantysis pataikė ten, kur norėjo. Paprastas „klausau“ leidžia pirmiausia išgirsti, kas skambina ir ko nori. Jei žmogus prisistato banko, policijos, mobiliojo ryšio bendrovės, pašto ar kitos įstaigos darbuotoju, paprašykite aiškiai nurodyti vardą, skyrių ir skambučio priežastį, bet patys neatskleiskite jokių duomenų.

Tikra organizacija neturėtų prieštarauti, jei pasakysite, kad perskambinsite oficialiu numeriu. Pokalbį nutraukite, susiraskite numerį sutartyje, banko kortelės kitoje pusėje, oficialioje programėlėje ar įstaigos svetainėje ir paskambinkite patys. Nesinaudokite numeriu, kurį nepažįstamas asmuo padiktavo pokalbio metu ar atsiuntė žinute, nes tai gali būti tos pačios apgaulės dalis.

Niekada nepasitikėkite vien numeriu ekrane

Telefono ekrane matomas lietuviškas numeris dar neįrodo, kad žmogus iš tikrųjų skambina iš Lietuvos ar iš nurodytos įstaigos. Technologijos leidžia suklastoti rodomą numerį, todėl sukčius gali atrodyti skambinantis iš banko, įmonės ar net numerio, panašaus į jūsų pažįstamo kontaktą.

Dėl šios priežasties pavojinga nusiraminti vien pamačius pažįstamą miesto kodą ar lietuvišką prefiksą. Skambučio turinys yra svarbesnis už numerį. Jeigu skambinantysis skubina, gąsdina, prašo patvirtinti operaciją, įdiegti programėlę, pasakyti kodą ar pervesti pinigus, elkitės taip, lyg numeris būtų visiškai nepatikimas.

Sukčiai dažnai sąmoningai neleidžia žmogui sustoti ir pagalvoti. Jie tvirtina, kad sąskaita tuoj bus ištuštinta, artimasis pateko į nelaimę, baigiasi pasiūlymo laikas arba būtina nedelsiant „apsaugoti“ pinigus. Būtent skuba yra vienas ryškiausių pavojaus ženklų. Tikras banko ar valstybės įstaigos darbuotojas neturėtų versti jūsų panikuoti ir telefonu atlikti negrįžtamų veiksmų.

Sukčių skambutis - štai ką daryti

Įjunkite telefone esančią apsaugą nuo brukalo

Daugelyje šiuolaikinių telefonų jau yra įdiegtos skambinančiojo atpažinimo ir brukalo filtravimo funkcijos. Nustatymuose galima rasti skambučių apsaugą, nepageidaujamų numerių filtravimą, įtariamų brukalo skambučių žymėjimą ar nežinomų numerių nutildymą. Funkcijų pavadinimai priklauso nuo telefono gamintojo ir operacinės sistemos, tačiau jų verta ieškoti telefono programėlės nustatymuose.

Kai kurios sistemos ekrane parodo perspėjimą, kad numeris anksčiau buvo siejamas su reklama ar galimu sukčiavimu. Kitos leidžia tokius skambučius iš karto nukreipti į balso paštą arba visai nerodyti garsinio signalo. Vis dėlto automatinis filtras gali suklysti, todėl svarbaus skambučio iš nežinomo numerio kartais galima nepastebėti.

Jeigu naudojate numerį darbui, skelbimams ar klientų skambučiams, geriau nepradėti nuo visiško nežinomų numerių blokavimo. Tokiu atveju naudingesnis gali būti įspėjimų rodymas ir pavienių įkyrių numerių blokavimas po skambučio. Telefono istorijoje paprastai pakanka pasirinkti numerį ir paspausti blokavimo arba pranešimo apie brukalą komandą.

Ar verta diegti numerius atpažįstančias programėles?

Trečiųjų šalių programėlės gali palyginti gaunamą numerį su vartotojų pažymėtų skambučių duomenų bazėmis ir parodyti, kad skambutis gali būti reklaminis, automatinis ar įtartinas. Tai patogu, kai nepageidaujamų skambučių sulaukiama labai daug, tačiau tokios programėlės nėra neklystančios.

Duomenų bazėse gali būti pasenusių arba neteisingų žymų. Numeris, kurį anksčiau naudojo įmonė, vėliau gali būti perduotas paprastam žmogui. Taip pat svarbu įvertinti pačios programėlės prašomus leidimus. Jei ji nori pasiekti kontaktus, skambučių istoriją ar kitus duomenis, prieš diegdami perskaitykite privatumo sąlygas ir pagalvokite, ar tokia prieiga tikrai būtina.

Programėlės rodomą įrašą reikėtų laikyti užuomina, o ne teismo nuosprendžiu. Žyma „galimas sukčius“ yra pakankama priežastis elgtis atsargiai, tačiau žyma „įmonė“ dar nereiškia, kad skambinantis žmogus sąžiningas. Galutinį sprendimą vis tiek reikia grįsti pokalbio turiniu ir tuo, ko jūsų prašoma.

Kodėl nereikėtų skambinti atgal po vieno trumpo signalo?

Kartais telefonas suskamba vieną ar du kartus ir nustoja, žmogui net nespėjus atsiliepti. Smalsumas skatina iš karto perskambinti, tačiau būtent to gali būti siekiama. Tokie skambučiai kartais naudojami norint patikrinti, ar numeris aktyvus ir ar jo savininkas reaguoja.

Perskambinęs žmogus gali patekti į automatinę liniją, mokamą numerį ar ilgą pokalbį, kurio tikslas yra kuo ilgiau išlaikyti ryšį. Net jei papildomų mokesčių nėra, perskambinimas gali parodyti, kad šiuo numeriu naudojasi tikras ir smalsus žmogus. Tuomet numeris gali būti dažniau įtraukiamas į reklaminių ar apgaulingų skambučių sąrašus.

Jeigu skambutis buvo svarbus, skambinantysis paprastai paskambins dar kartą, parašys žinutę arba paliks balso pranešimą. Ypač atsargiai vertinkite trumpus skambučius iš nežinomų užsienio numerių. Nepažįstamų numerių perskambinimas vien iš smalsumo retai atneša ką nors naudingo.

Kokių duomenų negalima sakyti telefonu?

Nepažįstamam skambinančiajam niekada neatskleiskite interneto banko prisijungimo duomenų, mokėjimo kortelės PIN kodo, viso kortelės numerio su saugos kodu, programėlėje gauto patvirtinimo kodo ar vienkartinio slaptažodžio. Taip pat nevykdykite prašymo įdiegti nuotolinio valdymo programą, įjungti ekrano bendrinimą ar leisti kitam žmogui prisijungti prie jūsų telefono ar kompiuterio.

Sukčius gali žinoti jūsų vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar net dalį banko kortelės informacijos. Tai nereiškia, kad jis yra tikras darbuotojas. Tokie duomenys gali būti rasti viešuose šaltiniuose, nutekėjusiose duomenų bazėse ar surinkti iš ankstesnių pokalbių. Dažnai nusikaltėlis pateikia kelis teisingus faktus tam, kad užsitarnautų pasitikėjimą, o tada paprašo trūkstamos informacijos.

Ypač svarbu skaityti telefone ar banko programėlėje rodomą patvirtinimo tekstą. Jei ekrane rašoma, kad tvirtinate mokėjimą, sutartį ar naujo įrenginio prijungimą, joks telefonu kalbantis „specialistas“ neturėtų įtikinti, kad tai tik sąskaitos apsauga. Patvirtinimo mygtukas reiškia tai, kas parašyta ekrane, o ne tai, ką tuo metu pasakoja nepažįstamas balsas.

Ką daryti, jei skambinantysis grasina arba mini artimąjį?

Vienas seniausių, bet vis dar veikiančių sukčiavimo metodų yra pasakojimas apie į nelaimę patekusį vaiką, anūką, sutuoktinį ar kitą artimą žmogų. Skambinantysis gali tvirtinti, kad įvyko avarija, reikia skubiai sumokėti gydytojui, advokatui ar nukentėjusiajam. Kartais fone net girdimas verkiantis balsas ar tariamas pareigūnas.

Tokiu atveju pokalbį nutraukite ir patys paskambinkite artimajam į jo įprastą numerį. Jei jis neatsiliepia, susisiekite su kitu šeimos nariu. Neleiskite skambinančiajam įtikinti, kad negalima padėti ragelio ar kam nors pranešti. Draudimas tikrinti informaciją yra labai rimtas apgaulės ženklas.

Šeimoje verta iš anksto susitarti dėl slapto klausimo ar žodžio, kurį būtų sunku atspėti pašaliniam žmogui. Tai gali padėti situacijoje, kai balsas skamba panašiai į artimojo arba skambinantysis žino šeimos narių vardus. Tobulėjant balso imitavimo technologijoms vien balso atpažinimo gali nebeužtekti.

Kaip sumažinti savo numerio plitimą?

Telefono numerį pateikite tik ten, kur jis iš tikrųjų reikalingas. Viešuose skelbimuose, konkursuose ir registracijos formose pagalvokite, ar negalima naudoti atskiro numerio arba bendrauti per platformos vidinę žinučių sistemą. Jeigu svetainė prašo telefono numerio be aiškios priežasties, verta suabejoti, kam jis bus naudojamas.

Skelbdami numerį internete turėkite omenyje, kad jį gali nuskaityti automatinės programos. Net ištrynus skelbimą informacija gali likti kitose duomenų bazėse. Žmonėms, kurie dažnai parduoda daiktus, teikia paslaugas ar viešai reklamuoja veiklą, gali būti patogu turėti atskirą darbo numerį. Tuomet asmeninis numeris lieka žinomas tik artimiausiems žmonėms.

Taip pat venkite viešai skelbti per daug informacijos, kuri vėliau gali būti panaudota įtikinamam melui sukurti. Sukčius, žinantis jūsų darbovietę, šeimos narių vardus ir neseniai aplankytą vietą, skambės gerokai patikimiau nei visiškai nepasiruošęs nepažįstamasis.

Ką daryti supratus, kad jau pateikėte informaciją?

Jei pokalbio metu atskleidėte tik vardą ar patvirtinote, kad numeris aktyvus, panikuoti nereikia, tačiau artimiausiu metu būkite pasiruošę dažnesniems bandymams. Sukčiai gali paskambinti dar kartą ir pasinaudoti ankstesnio pokalbio detalėmis, kad atrodytų patikimesni.

Jeigu atskleidėte banko prisijungimo informaciją, mokėjimo kortelės duomenis, patvirtinote operaciją arba įdiegėte nepažįstamojo nurodytą programą, veikti reikia nedelsiant. Nutraukite pokalbį, susisiekite su banku oficialiu numeriu, užblokuokite kortelę ar paskyrą ir pakeiskite slaptažodžius naudodami kitą, patikimą įrenginį. Jei kitam žmogui suteikėte nuotolinę prieigą, atjunkite įrenginį nuo interneto ir pašalinkite įtartiną programą.

Išsaugokite skambinusio numerį, žinutes, mokėjimų informaciją ir kitus įrodymus. Gėda šioje situacijoje tik padeda nusikaltėliams, nes dėl jos žmonės delsia pranešti bankui, policijai ar artimiesiems. Sukčiavimo schemos kuriamos profesionaliai ir sąmoningai spaudžia silpniausias žmogaus vietas, todėl svarbiausia ne kaltinti save, o kuo greičiau apriboti žalą.

Paprasčiausia taisyklė, kuri išgelbsti nuo daugybės apgavysčių

Telefonu neturėtų būti priimami skubūs finansiniai sprendimai, kuriuos inicijavo nepažįstamas skambinantysis. Nesvarbu, ar žmogus prisistato bankininku, policininku, telekomunikacijų specialistu, investicijų konsultantu, gydytoju ar net jūsų vadovu. Nutraukti pokalbį ir patikrinti informaciją kitu kanalu nėra nemandagu – tai normalus saugumo veiksmas.

Geriausias atsakymas į spaudimą yra paprastas: „Telefonu jokių veiksmų neatlieku. Pats susisieksiu su įstaiga.“ Po šio sakinio nebereikia ginčytis, teisintis ar klausytis dar dešimties minučių tariamų paaiškinimų. Padėkite ragelį.

Technologijos gali pažymėti įtartiną numerį ir užblokuoti dalį brukalo, tačiau jos neapsaugos nuo kiekvieno naujo numerio ar itin įtikinamo balso. Patikimiausias filtras vis dar yra akimirka, kai žmogus atsisako skubėti. Sukčiai labiausiai bijo ne išmaniųjų programėlių, o jūsų sprendimo ramiai padėti ragelį ir viską patikrinti patiems.