Piniginės laukia didžiausias pokytis per dešimtmečius: pirmieji bandymai – jau kitąmet

Mokėjimas telefonu šiandien nieko nestebina, tačiau Europoje rengiamas sprendimas gali pakeisti ne tik tai, kaip atsiskaitome parduotuvėse. Naujoji sistema turėtų veikti visoje euro zonoje, leisti pervesti pinigus net neturint interneto ryšio ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio bendrovių valdomos mokėjimų infrastruktūros.

Kalbama apie skaitmeninį eurą – naują centrinio banko pinigų formą, kuri būtų naudojama greta banknotų ir monetų. Birželį Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas pritarė savo pozicijai dėl projekto, tačiau tai dar nereiškia, kad skaitmeninis euras jau galutinai patvirtintas. Dėl galutinių taisyklių dar turės susitarti Europos Parlamentas ir ES Taryba, o sprendimą, ar išleisti skaitmeninį eurą, vėliau priims Europos Centrinis Bankas.

Jeigu teisės aktai bus priimti 2026 metais, pirmasis platesnis bandomasis etapas galėtų prasidėti 2027-aisiais. Europos Centrinis Bankas šiuo metu siekia būti pasirengęs galimam skaitmeninio euro išleidimui 2029 metais, tačiau ši data nėra pažadas ar oficiali įvedimo diena.

Tai nebus nei kriptovaliuta, nei dar viena banko programėlė

Skaitmeninis euras savo verte nesiskirs nuo įprasto euro. Vienas skaitmeninis euras visada bus vertas vieno euro, o jį išleistų Europos Centrinis Bankas ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai. Tuo jis iš esmės skirtųsi nuo bitkoino ir kitų kriptovaliutų, kurių kainos gali labai svyruoti ir kurių neleidžia centrinis bankas.

Vartotojai skaitmeninį eurą greičiausiai pasiektų per savo banką arba kitą įgaliotą mokėjimo paslaugų teikėją. Atsiskaityti būtų galima telefonu, specialia programėle ar fizine kortele. Sistema būtų skirta mokėjimams parduotuvėse ir internete, sąskaitoms apmokėti bei pinigams kitam žmogui pervesti.

Svarbiausia naujovė būtų ta, kad žmogus laikytų ne komercinio banko sukurtus elektroninius pinigus, o skaitmeninę centrinio banko valiutą. Šiandien banko sąskaitoje matomi eurai iš esmės yra žmogaus reikalavimas komerciniam bankui. Skaitmeninis euras būtų tiesioginis centrinio banko įsipareigojimas, panašiai kaip grynieji pinigai, tik naudojamas elektroniniu būdu.

Tačiau vartotojui kasdienis atsiskaitymas neturėtų tapti sudėtingesnis. Siekiama, kad skaitmeninio euro paslaugos būtų integruojamos į jau naudojamas bankų programėles ir mokėjimo priemones. Žmogui nebūtinai reikėtų mokytis naudotis visiškai nauja sistema ar atsidaryti sąskaitą tiesiogiai Europos Centriniame Banke.

ECB / Ewa Studio / Shutterstock.com

Veiktų net dingus internetui

Vienas svarbiausių planuojamų skaitmeninio euro privalumų – galimybė atsiskaityti neprisijungus prie interneto. Tam tikra pinigų suma galėtų būti saugoma telefone arba fizinėje mokėjimo kortelėje ir perduodama kitam įrenginiui tiesioginio ryšio būdu.

Tai galėtų būti naudinga sutrikus mobiliajam ryšiui, kilus techninėms problemoms ar atsidūrus vietoje, kur interneto signalas silpnas. Neprisijungus atliktas mokėjimas savo veikimo principu būtų artimesnis grynųjų pinigų perdavimui iš rankų į rankas nei įprastam kortelės atsiskaitymui.

Europos Centrinis Bankas taip pat pabrėžia privatumo klausimą. Atliekant mokėjimus neprisijungus, operacijos duomenys turėtų likti tik mokėtojo ir gavėjo įrenginiuose. Internete atliekamiems mokėjimams būtų taikomos pinigų plovimo prevencijos ir kitos šiuo metu finansų sektoriuje galiojančios taisyklės.

Vis dėlto skaitmeninis euras nebūtų visiškai anoniminė valiuta. Naudojantis internetiniais mokėjimais bankai ir kiti paslaugų teikėjai turėtų atlikti klientų patikrinimus. Todėl teiginiai, kad sistema leis valstybei slapta stebėti kiekvieną pirkinį, yra pernelyg supaprastinti, tačiau diskusijos apie privatumą ir duomenų apsaugą tikrai nesibaigs.

Grynieji liks, bet laikomai sumai gali būti nustatytos ribos

Europos institucijos kartoja, kad skaitmeninis euras turėtų papildyti grynuosius pinigus, o ne juos pakeisti. Žmonės ir toliau galėtų naudoti banknotus, monetas, įprastas mokėjimo korteles bei bankų programėles. Skaitmeninis euras būtų dar vienas pasirinkimas, o ne vienintelis leidžiamas atsiskaitymo būdas.

Tikėtina, kad skaitmeninėje piniginėje bus ribojama didžiausia laikoma suma. Viešose diskusijose ir poveikio vertinimuose dažnai minima iki 3000 eurų riba, tačiau galutinis limitas dar nėra nustatytas. Jis būtų reikalingas tam, kad žmonės masiškai neperkeltų santaupų iš komercinių bankų sąskaitų į skaitmeninį eurą ir nesukeltų problemų bankų finansavimui.

Skaitmeninis euras greičiausiai taip pat nemokėtų palūkanų. Jis būtų skirtas kasdieniams mokėjimams, o ne ilgalaikiam taupymui ar investavimui. Jeigu piniginėje esančios sumos nepakaktų pirkiniui, sistema galėtų automatiškai paimti trūkstamus pinigus iš susietos banko sąskaitos. Panašiai būtų galima nustatyti, kad limitą viršijanti suma būtų automatiškai pervedama atgal į banką.

Paprastiems vartotojams pagrindinės paslaugos turėtų būti nemokamos. Tačiau bankams ir prekybininkams reikės pritaikyti savo sistemas, terminalus ir programėles. Tai bus vienas sudėtingiausių projekto etapų, nes naujoji valiuta turės vienodai veikti skirtingose euro zonos valstybėse ir įvairių bendrovių įrenginiuose.

Skaitmeninis euras

Kodėl Europai jo taip reikia?

Skaitmeninis euras kuriamas ne vien dėl patogumo. Didelė dalis elektroninių mokėjimų Europoje priklauso nuo ne Europoje įsikūrusių kortelių sistemų ir technologijų bendrovių. Tai reiškia, kad strategiškai svarbi mokėjimų infrastruktūra iš dalies kontroliuojama už euro zonos ribų.

Nuosava viešoji skaitmeninių mokėjimų priemonė suteiktų Europai daugiau savarankiškumo. Ji galėtų veikti visoje euro zonoje, sumažinti rinkos susiskaldymą ir suteikti europietišką alternatyvą tarptautinėms kortelių sistemoms. Europos Centrinis Bankas tiesiai nurodo, kad toks sprendimas padėtų mažinti priklausomybę nuo užsienio mokėjimo schemų ir stiprinti ekonominį saugumą.

Vis dėlto vartotojai neturėtų tikėtis, kad vieną rytą jų banko programėlėje netikėtai atsiras skaitmeniniai eurai. Pirmiausia turi būti užbaigtas ES teisėkūros procesas, išbandyta infrastruktūra, susitarta dėl privatumo, laikymo ribų ir atsakomybės, o bankai bei prekybininkai turės pritaikyti savo sistemas.

Pagal dabartinį planą 2027 metais galėtų prasidėti bandomasis etapas, o realus skaitmeninio euro išleidimas anksčiausiai tikėtinas apie 2029 metus. Net ir tada grynieji bei dabartinės bankų kortelės niekur staiga nedings. Tačiau jeigu projektas bus įgyvendintas, europiečių piniginėse pirmą kartą atsiras elektroniniai pinigai, už kuriuos tiesiogiai atsakys centrinis bankas.