Per pusmetį – 1 375 pranešimai apie žalingą turinį internete: RRT įspėja dėl vaikams kylančių rizikų

Per pirmuosius šešis 2026 metų mėnesius Ryšių reguliavimo tarnyba gavo 1 375 pranešimus apie draudžiamą ar nepilnamečiams žalingą turinį internete. 154 pranešimai buvo susiję su vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdais, dar 128 – su kibernetinėmis patyčiomis.

Lietuvos gyventojai ir organizacijos interneto karštajai linijai „Švarus internetas“ šiemet ir toliau aktyviai praneša apie internete aptinkamą neteisėtą bei vaikams žalingą turinį.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį gauti 1 375 pranešimai. Palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, kai buvo gauti 1 457 pranešimai, bendras jų skaičius išliko panašus.

RRT specialistams didžiausią susirūpinimą kelia vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdai, patyčios internete ir naujos rizikos, susijusios su vis dažnesniu dirbtinio intelekto naudojimu.

Antrąjį ketvirtį pranešimų vėl padaugėjo

Vien per balandį, gegužę ir birželį RRT gavo 768 pranešimus apie draudžiamą arba nepilnamečiams neigiamą poveikį galintį daryti turinį.

Tai buvo 35 proc. mažiau nei per tą patį 2025 metų ketvirtį, kai gauti 1 155 pranešimai. Vis dėlto, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, pranešimų skaičius padidėjo 27 procentais.

RRT pirmininkės Jūratės Šovienės teigimu, didelis pranešimų skaičius rodo, kad pavojai skaitmeninėje erdvėje nemažėja.

„Dirbtinis intelektas tampa įrankiu, galinčiu šias rizikas dar labiau sustiprinti. Visgi nuoseklus institucijų, interneto platformų ir visuomenės bendradarbiavimas bei augantis gyventojų sąmoningumas prisideda prie saugesnės interneto aplinkos“, – sako J. Šovienė.

Beveik pusė pranešimų buvo pagrįsti

RRT specialistai nustatė, kad 648 per pirmąjį pusmetį gauti pranešimai buvo pagrįsti ir dėl juose nurodyto turinio buvo galima imtis konkrečių veiksmų.

Tai sudarė 47 proc. visų gautų pranešimų. Kitais atvejais turinys galėjo nepažeisti teisės aktų, būti jau pašalintas, neprieinamas arba apie jį galėjo būti pranešta pakartotinai.

Daugiausia – 179 pagrįsti pranešimai – buvo perduoti skirtingų šalių interneto paslaugų teikėjams, svetainių savininkams ir socialinių tinklų valdytojams. Jų paprašyta kuo skubiau pašalinti nustatytą draudžiamą turinį.

Dar 207 pranešimai buvo pasikartojantys. Juose gyventojai pranešė apie tą patį turinį, dėl kurio RRT ar jos partneriai jau buvo pradėję veiksmus.

154 pranešimai buvo susiję su vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdais

Per pirmąjį 2026 metų pusmetį RRT gavo 154 pranešimus apie internete aptiktus vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus.

Ši medžiaga buvo saugiai perduota kitų valstybių interneto karštosioms linijoms, priklausančioms tarptautinei INHOPE asociacijai. Tokiu būdu informacija pasiekia tos šalies, kurioje saugomas turinys, atsakingas institucijas ir paslaugų teikėjus.

Apie tokią medžiagą svarbu pranešti, tačiau jos nereikėtų atsisiųsti, persiųsti kitiems žmonėms ar bandyti savarankiškai rinkti įrodymų. Pranešimui paprastai pakanka pateikti interneto adresą ir kitą saugiai užfiksuotą informaciją apie vietą, kurioje turinys buvo pastebėtas.

Statistika

Gauti 128 pranešimai apie kibernetines patyčias

Per šešis mėnesius RRT taip pat gavo 128 su patyčiomis internete susijusius pranešimus. Išnagrinėjus pateiktą informaciją, 68 atvejai pasitvirtino.

Kibernetinės patyčios gali vykti socialiniuose tinkluose, susirašinėjimo programėlėse, žaidimų platformose ar uždarose grupėse. Tai gali būti žeminantys komentarai, grasinimai, tyčinis vaiko pašalinimas iš grupių, melagingos informacijos skleidimas ar asmeninių nuotraukų platinimas be sutikimo.

Internete paskelbtas žeminantis turinys gali greitai pasiekti didelę auditoriją ir būti kartojamas net tada, kai pirminė publikacija jau pašalinta. Dėl to vaikui gali būti sunku nuo patyčių atsitraukti net grįžus namo iš mokyklos.

RRT pabrėžia, kad vaikams internete kyla ir daugiau pavojų: jie gali susidurti su smurtiniu ar savižalą skatinančiu turiniu, bandymais užmegzti netinkamą kontaktą, sukčiavimu, dezinformacija bei manipuliatyviais algoritmais.

Dalį atvejų tirs policija ir kitos institucijos

Per pirmąjį pusmetį 56 pranešimus RRT perdavė Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Šiais atvejais buvo įtariamas kibernetinis incidentas arba internetinis sukčiavimas.

Dar 25 pranešimai perduoti Lietuvos policijai, nes buvo nustatytas Lietuvos tarnybinėse stotyse patalpintas galimai draudžiamas turinys.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai persiųsti 27 pranešimai. Juose pateikta informacija galėjo daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams.

RRT taip pat bendradarbiauja su užsienio institucijomis, tarptautinėmis karštosiomis linijomis, socialinių tinklų valdytojais ir interneto svetainių administratoriais. Toks bendradarbiavimas ypač svarbus, kai žalingas turinys patalpintas už Lietuvos ribų.

Dirbtinis intelektas kelia naujų klausimų

RRT atkreipia dėmesį, kad vaikams vis dažniau naudojant generatyvinio dirbtinio intelekto programas atsiranda ne tik naujų galimybių, bet ir rizikų.

Vaikai tokias priemones naudoja mokymuisi ir informacijai surasti, tačiau taip pat gali su jomis bendrauti ar ieškoti emocinės paramos. Dėl to gali kilti pernelyg stipraus emocinio prisirišimo, priklausomybės ar asmeninės informacijos atskleidimo rizika.

Klausimų kelia ir tai, kaip dirbtinio intelekto paslaugos naudoja įvestus duomenis bei kokius atsakymus pateikia emocinių ar psichologinių sunkumų patiriantiems vaikams.

Be to, dirbtinio intelekto priemonėmis galima kurti tikroviškai atrodančius netikrus vaizdus, garso įrašus ar vaizdo medžiagą. Tokios priemonės gali būti naudojamos apgaulėms, patyčioms ir žmogaus reputacijai pakenkti.

Ką svarbu aptarti su vaiku?

RRT ragina tėvus ir globėjus domėtis ne vien tuo, kiek laiko vaikas praleidžia prie ekrano. Ne mažiau svarbu žinoti, kokiomis programėlėmis ir platformomis jis naudojasi, su kuo bendrauja ir kokį turinį mato.

Pokalbis neturėtų prasidėti tik tada, kai jau įvyko nemalonus incidentas. Vaikui svarbu iš anksto žinoti, kad susidūręs su grasinimais, spaudimu, patyčiomis ar netinkamu suaugusiojo elgesiu jis gali kreiptis pagalbos ir dėl to nebus kaltinamas.

Taip pat verta paklausti, kaip vaikas jaučiasi po laiko, praleisto internete. Nerimas, liūdesys, staigus noras slėpti ekraną ar baimė atidaryti žinutes gali būti ženklai, kad skaitmeninėje aplinkoje vyksta kažkas nemalonaus.

Svarbu paaiškinti, kad nereikėtų siųsti nepažįstamiems žmonėms asmeninių nuotraukų, slaptažodžių, adreso, mokyklos pavadinimo ar kitos privačios informacijos. Vaikas taip pat turėtų žinoti, kaip užblokuoti nepageidaujamą vartotoją ir pranešti apie jo elgesį platformos administratoriams.

Kada kreiptis į „Švarų internetą“?

RRT interneto karštajai linijai galima pranešti apie pornografinį, vaikų seksualinio išnaudojimo, smurtinį ir patyčių turinį. Taip pat priimami pranešimai apie rasinę ar tautinę nesantaiką kurstančią informaciją, internetinį sukčiavimą bei kitus skaitmeninio saugumo incidentus.

Pranešimą galima pateikti svetainėje svarusinternetas.lt. Gautą informaciją įvertina specialistai, o nustačius galimą pažeidimą ji perduodama atsakingai institucijai, interneto platformai ar kitos šalies karštajai linijai.

Kilus tiesioginiam pavojui vaikui, grasinant smurtu ar vykstant galimam nusikaltimui, reikėtų neapsiriboti pranešimu interneto karštajai linijai ir nedelsiant kreiptis į policiją telefonu 112.

RRT kartu su partneriais taip pat vykdo skaitmeninio raštingumo iniciatyvas. Viena jų – projektas „Nė vienas nėra pamirštas“, padedantis gyventojams stiprinti skaitmeninius įgūdžius ir saugiau naudotis elektroninėmis paslaugomis.