Keičiate ratus patys? 120 Nm tinka ne kiekvienam automobiliui – štai kur rasti tikslų skaičių

Sezoninį ratų komplektą pasikeisti namuose nėra sudėtinga, tačiau vien stipriai užveržti varžtus nepakanka. Per silpnai priveržtas ratas gali pradėti klibėti, o panaudojus per daug jėgos galima pažeisti sriegį, smeiges ar patį ratlankį.

Pavasarį ir rudenį nemažai Lietuvos vairuotojų ratus pasikeičia patys, ypač kai vasarinės ir žieminės padangos laikomos ant atskirų ratlankių. Tam paprastai užtenka domkrato, ratų rakto ir keliolikos minučių prie kiekvieno automobilio kampo. Vis dėlto svarbiausias darbas atliekamas ne keliant automobilį, o paskutiniame etape – tiksliai priveržiant ratų varžtus arba veržles.

Dažna klaida – varžtus veržti tol, kol jie, vairuotojo nuomone, jau laikosi „tikrai tvirtai“. Vienas žmogus tam panaudoja trumpą gamyklinį raktą, kitas užlipa ant ilgo rakto visu svoriu, o trečias griebiasi smūginio veržliasukio. Nė vienas iš šių būdų neparodo, kokia jėga iš tiesų prispaustas ratas.

Ratų tvirtinimo jėga matuojama niutonmetrais ir žymima N·m. Tikslus skaičius priklauso nuo automobilio modelio, varžtų ar smeigių dydžio, ratlankio konstrukcijos ir kitų gamintojo numatytų sąlygų, todėl universalaus sukimo momento visiems automobiliams nėra.

120 Nm nėra visiems tinkanti taisyklė

Internete dažnai kartojama, kad lengvojo automobilio ratus reikia veržti 110, 120 ar 130 Nm jėga. Tokie skaičiai iš tiesų naudojami daugelyje modelių, tačiau jų negalima aklai taikyti kiekvienam automobiliui. Kai kuriems mažesniems automobiliams gali būti numatytas mažesnis momentas, o didesniems visureigiams, komerciniams modeliams ar kitokios konstrukcijos tvirtinimams – gerokai didesnis.

Tiksliausią vertę pirmiausia reikėtų tikrinti automobilio naudotojo vadove. Ji taip pat gali būti pateikta gamintojo techninėje informacijoje, serviso duomenų bazėje arba prie konkretaus automobilio modelio ratų keitimo instrukcijos. Jeigu sumontuoti neoriginalūs ratlankiai, gali tekti atsižvelgti ir į jų dokumentuose nurodytas sąlygas, naudojamų varžtų tipą bei jų kūginę arba sferinę atraminę dalį.

Skirtingų automobilių skirtumą gerai parodo gamintojų dokumentacija. Pavyzdžiui, vienam modeliui gali būti nurodyta maždaug įprasta lengvojo automobilio vertė, o kitam – 200 ar net 220 Nm. Todėl ant sukimo momento rakto nustačius iš kaimyno, forumo ar atsitiktinės lentelės paimtą skaičių galima ne tik nepakankamai priveržti ratą, bet ir viršyti gamintojo numatytą apkrovą.

Per silpnai priveržti tvirtinimo elementai dėl apkrovų ir vibracijos gali palaipsniui atsipalaiduoti. Vairuotojas gali pajusti vibraciją, bildesį ar pasikeitusį automobilio valdymą, o blogiausiu atveju gali būti pažeistos smeigės, stebulė ir kitos detalės. Per didelis sukimo momentas taip pat nėra saugesnis – jis gali ištempti smeiges, sugadinti sriegį, deformuoti tvirtinimo vietas ir gerokai apsunkinti rato nuėmimą pakelėje.

Kaip ratą uždėti ir priveržti teisingai

Automobilį pirmiausia reikia pastatyti ant lygaus, tvirto paviršiaus. Turi būti įjungtas stovėjimo stabdys, automatinė pavarų dėžė perjungta į padėtį „P“, o mechaninė – palikta įjungta pavara. Pravartu užblokuoti įstrižai priešais keičiamą ratą esantį ratą tam skirtomis atramomis, kad automobilis negalėtų pajudėti.

Ratų varžtus reikėtų šiek tiek atlaisvinti dar automobiliui stovint ant žemės, tačiau jų visiškai neišsukti. Tada domkratas statomas tik į automobilio gamintojo nurodytą kėlimo vietą. Negalima lįsti po automobiliu, kurį laiko vien domkratas; jeigu dėl kokios nors priežasties reikia patekti po transporto priemone, būtinos tinkamos atramos.

Nuėmus seną ratą verta apžiūrėti stebulės ir ratlankio susilietimo paviršius. Ant jų neturėtų likti puraus rūdžių sluoksnio, purvo, smėlio ar kitų dalelių, neleidžiančių ratlankiui visu paviršiumi priglusti prie stebulės. Gamintojai įspėja, kad netinkamas metalinių paviršių kontaktas gali sumažinti prispaudimo jėgą ir sudaryti sąlygas tvirtinimams atsipalaiduoti.

Naujas ratas uždedamas tiesiai, o visi varžtai arba veržlės pirmiausia įsukami rankomis. Jie turi lengvai pasisukti bent kelis apsisukimus – jeigu tvirtinimo detalė iš karto stringa, jos nereikėtų jėga sukti raktu, nes varžtas gali būti įstatytas kreivai arba sriegis gali būti pažeistas. Tik įsitikinus, kad visi elementai įsukti taisyklingai, juos galima lengvai priveržti raktu.

Varžtai veržiami ne ratu vienas po kito, o kryžmine seka. Keturių tvirtinimo taškų ratlankyje veržiama įstrižai, o penkių – žvaigždės principu, kiekvieną kartą pereinant prie priešingo arba toliau esančio varžto. Taip ratlankis palaipsniui ir tolygiai pritraukiamas prie stebulės.

Patikimas būdas – pirmuoju etapu visus tvirtinimus priveržti maždaug puse reikiamo momento, o antruoju nustatyti visą gamintojo nurodytą vertę. Automobilį galima nuleisti tiek, kad padanga stabiliai liestų žemę ir ratas nebegalėtų suktis, tada galutinai naudoti sukimo momento raktą. Pasiekus nustatytą jėgą spragtelintis raktas praneša, kad veržti pakanka; po spragtelėjimo jo nebereikėtų spausti dar kartą „dėl visa ko“.

Padangų patikimumas

Klaidų pasitaiko net turint gerus įrankius

Smūginis veržliasukis patogus tvirtinimams atsukti ir darbui pagreitinti, tačiau jis neturėtų pakeisti sukimo momento rakto atliekant galutinį priveržimą. Net ir reguliuojamo įrankio tikroji perduodama jėga gali priklausyti nuo akumuliatoriaus įkrovos, oro slėgio, smūgių trukmės ir paties veržliasukio. Be to, smūginiu įrankiu lengva pažeisti apsauginių ratų varžtų raktą ar per stipriai užveržti tvirtinimus.

Nereikėtų tepti ratų varžtų sriegių alyva, tepalu ar nuo užstrigimo saugančia pasta, nebent tai aiškiai nurodė konkretaus automobilio arba tvirtinimo detalių gamintojas. Tepalas sumažina trintį, todėl nustačius tą patį sukimo momentą varžtas gali būti įtemptas stipriau, nei numatyta sausam sriegiui. Gamintojų nurodomos sukimo momento vertės dažnai taikomos švariems, nuo rūdžių ir purvo nuvalytiems, bet nesuteptiems sriegiams.

Taip pat svarbu naudoti būtent konkrečiam ratlankiui tinkamus varžtus arba veržles. Plieniniam ir lengvojo lydinio ratlankiui gali būti reikalingos skirtingo ilgio ar kitokios atraminės formos tvirtinimo detalės. Netinkamas kūginis ar sferinis paviršius gali nepriglusti taip, kaip numatė ratlankio gamintojas, nors iš pirmo žvilgsnio varžtas atrodys tinkamai prisuktas.

Sukimo momento raktas skirtas galutiniam tiksliam priveržimui, o ne surūdijusiems varžtams atsukti. Tam geriau naudoti paprastą ratų raktą arba specialią laužtuvę. Spragtelintį mechaninį raktą po darbo reikėtų laikyti pagal jo gamintojo instrukciją – daugelio tokių įrankių skalė grąžinama į mažiausią leidžiamą nustatymą, kad vidinis mechanizmas ilgai neliktų įtemptas.

Dar viena klaida – ignoruoti rato centravimo žiedus, jeigu jie reikalingi neoriginaliems ratlankiams. Sulūžęs, dingęs arba netinkamo dydžio žiedas gali neleisti ratui tinkamai centruotis ant stebulės. Tokiu atveju net ir teisingai priveržus varžtus gali atsirasti vibracija, todėl problemos nereikėtų iš karto aiškinti vien blogu balansavimu.

Po kelių dešimčių kilometrų ratus verta patikrinti dar kartą

Sumontavus ratus darbas nebūtinai baigiasi tą pačią minutę. Pirmųjų kelionių metu ratlankis ir tvirtinimo elementai galutinai susėda, todėl sukimo momentą rekomenduojama patikrinti pakartotinai. „Continental“ pataria tai atlikti maždaug po 50 kilometrų, o kai kurių automobilių gamintojai savo instrukcijose numato patikrą per pirmuosius 160 kilometrų, todėl galutinį intervalą geriausia tikrinti automobilio vadove.

Pakartotinis tikrinimas nereiškia, kad kiekvieną varžtą reikia pirmiausia atlaisvinti. Sukimo momento raktas nustatomas į gamintojo nurodytą vertę, o visi tvirtinimai ta pačia kryžmine seka patikrinami stovinčiam automobiliui. Jeigu kuris nors varžtas iki rakto spragtelėjimo pastebimai pasisuka, reikėtų atidžiau apžiūrėti ratą, jo tvirtinimo paviršius ir patį sriegį.

Po sezoninio keitimo taip pat reikia patikrinti oro slėgį šaltose padangose. Antrojo ratų komplekto slėgis per kelis laikymo mėnesius gali sumažėti, o priekinei ir galinei ašiai gamintojas kartais nurodo skirtingas vertes. Jas reikėtų tikrinti ne pagal užrašą ant padangos šono, o pagal automobilio lentelę, dažniausiai esančią ant vairuotojo durelių statramsčio, degalų bako dangtelio arba naudotojo vadove.

Pirmomis kelionėmis verta įsiklausyti, ar neatsirado naujų garsų, ir atkreipti dėmesį į vibraciją. Jeigu vairas pradeda drebėti, girdimas ritmiškas bildesys, automobilis traukia į šoną arba įsižiebia padangų slėgio kontrolės sistemos įspėjimas, kelionės geriau netęsti nepatikrinus ratų. Priežastis gali būti ne tik tvirtinimas, bet ir netinkamas slėgis, pažeistas ratlankis, blogas balansavimas ar neteisingai veikiantis slėgio jutiklis.

Į servisą vertėtų kreiptis, jeigu varžtai sunkiai sukasi, matyti pažeistas sriegis, ratlankis nepriglunda prie stebulės arba ant jos yra stipri korozija. Profesionalų pagalba taip pat saugesnė, jei neturite tinkamo domkrato, sukimo momento rakto ar nežinote automobilio kėlimo vietų. Ratus pasikeisti namuose galima, tačiau spėjimas, kad „jau tikrai pakankamai priveržta“, nėra saugus matavimo būdas.

Svarbiausia taisyklė paprasta: neieškokite vieno universalaus skaičiaus visiems automobiliams. Tikslų ratų varžtų arba veržlių sukimo momentą raskite savo automobilio vadove, tvirtinimus veržkite kryžmine seka sukimo momento raktu ir po pirmųjų kelionių juos patikrinkite dar kartą.