Kodėl variklio alyva kvepia benzinu ir kada tai iš tikrųjų pavojinga?

Variklio alyva neturi kvepėti kaip šviežiai pripiltas benzinas. Ji gali turėti specifinį techninį kvapą, ypač jei jau kurį laiką naudota, tačiau stiprus degalų, degėsių ar išmetamųjų dujų kvapas yra ženklas, kad kažkas variklyje vyksta ne taip, kaip turėtų.

Alyva variklyje atlieka daug daugiau nei vien sutepimo funkciją. Ji mažina trintį, padeda pašalinti šilumą, saugo detales nuo korozijos, surenka degimo produktus ir neleidžia metalinėms dalims dirbti sausai. Kai į alyvą patenka benzino, vandens, aušinimo skysčio ar daug degimo produktų, jos savybės keičiasi. Tada net tinkamas alyvos lygis matuoklyje nebūtinai reiškia, kad variklis yra saugiai tepamas.

Todėl įtartino kvapo nereikėtų ignoruoti. Tai dar nebūtinai reiškia brangų remontą, bet reiškia, kad verta patikrinti alyvos lygį, jos būklę ir variklio darbą. Kuo anksčiau pastebima problema, tuo didesnė tikimybė apsiriboti paprastesniu remontu ar priežiūra.

Kodėl alyvoje atsiranda benzino kvapas?

Dažniausia priežastis – į variklio alyvą patenka degalų. Nedidelis degalų kiekis į karterį gali patekti beveik kiekviename vidaus degimo variklyje, ypač šalto užvedimo metu. Kai variklis šaltas, degalų mišinys būna riebesnis, dalis benzino gali nepilnai sudegti ir patekti pro cilindrų sieneles žemyn į alyvą.

Jeigu automobilis vėliau normaliai įšyla ir važiuoja pakankamai ilgai, dalis šių degalų iš alyvos išgaruoja. Dėl to vienkartinis labai silpnas benzino kvapas po trumpo žieminio važiavimo nebūtinai reiškia rimtą gedimą.

Problema prasideda tada, kai benzino kvapas yra stiprus, pasikartojantis arba kartu pastebimi kiti požymiai. Pavyzdžiui, alyva tampa neįprastai skysta, jos lygis matuoklyje kyla, variklis dirba netolygiai, padidėja degalų sąnaudos arba automobilis sunkiau užsiveda.

Tokiu atveju alyva gali būti praskiesta benzinu. Tai pavojinga, nes ji praranda klampumą ir nebesudaro pakankamai tvirtos apsauginės plėvelės tarp judančių detalių.

Dažnos trumpos kelionės – labai dažna priežastis

Miesto režimas yra vienas didžiausių alyvos priešų. Jeigu automobilis nuolat naudojamas tik trumpoms kelionėms – iki parduotuvės, į darbą už kelių kilometrų, iki darželio ir atgal – variklis dažnai nespėja pasiekti normalios darbinės temperatūros.

Tokiu atveju benzinas, drėgmė ir degimo produktai kaupiasi alyvoje greičiau. Variklis formaliai važiuoja mažai kilometrų, bet alyva sensta intensyviau nei atrodo pagal ridą.

Todėl automobilis, kuris per metus nuvažiuoja nedaug, bet beveik vien mieste ir trumpais atstumais, nebūtinai gali saugiai laukti maksimalaus gamintojo nurodyto alyvos keitimo intervalo. Tokiam naudojimui dažnai reikia dažnesnio alyvos keitimo.

Jeigu po žiemos alyva stipriai kvepia benzinu, o automobilis daugiausia važinėjo trumpais atstumais, tai gali būti būtent tokio režimo pasekmė. Vis dėlto jei kvapas labai aitrus arba alyvos lygis pakilo, reikia tikrinti giliau.

Kada kaltos gali būti purkštukų arba įpurškimo sistemos problemos?

Jeigu degalų į alyvą patenka per daug, viena iš galimų priežasčių yra nesandarūs arba netinkamai veikiantys purkštukai. Purkštukas gali lašinti, perpilti degalus arba netinkamai dozuoti mišinį. Tada benzinas nevisiškai sudega cilindre ir dalis jo patenka žemyn į karterį.

Tai ypač aktualu automobiliams su tiesioginiu įpurškimu. Tokie varikliai gali būti efektyvūs, bet jų degalų sistema jautresnė, o netvarkingas purkštukas gali gana greitai paveikti alyvos būklę.

Kiti požymiai gali būti nelygus variklio darbas, benzino kvapas iš išmetimo, padidėjusios sąnaudos, sunkesnis užvedimas, klaidos variklio valdymo bloke arba juodesnės uždegimo žvakės.

Vien pakeisti alyvą tokioje situacijoje nepakaks. Nauja alyva vėl bus skiedžiama degalais, jei nebus pašalinta priežastis. Todėl reikia diagnostikos: purkštukų, uždegimo sistemos, kuro slėgio ir variklio valdymo parametrų patikros.

Variklio alyva automobilyje

Kodėl padidėjęs alyvos lygis yra blogas ženklas?

Daug vairuotojų žino, kad per mažai alyvos yra pavojinga. Tačiau per didelis jos lygis taip pat gali būti problema. Jei alyvos lygis kyla, nors papildomai jos nepylėte, tai gali reikšti, kad į ją patenka benzino, dyzelino arba aušinimo skysčio.

Benzinu praskiesta alyva atrodo tarsi jos būtų daugiau, bet realiai jos apsauginės savybės blogėja. Ji tampa per skysta, prasčiau saugo guolius, įdėklus, paskirstymo mechanizmą, turbokompresorių ir kitas apkrautas dalis.

Per didelis alyvos lygis taip pat gali sukelti putojimą, didesnį slėgį karteryje, alyvos patekimą į įsiurbimo sistemą ar katalizatoriaus bei kietųjų dalelių filtro problemas, priklausomai nuo variklio konstrukcijos.

Jeigu matuoklis rodo, kad lygis viršija normą, o alyva dar ir kvepia degalais, važinėti toliau nereikėtų. Geriau sustoti ties diagnostika, nes toks gedimas gali greitai brangti.

Ką reiškia išmetamųjų dujų kvapas alyvoje?

Alyva gali kvepėti ne tik benzinu, bet ir išmetamosiomis dujomis. Tai dažnai siejama su vadinamuoju dujų prasiveržimu į karterį. Veikiant varikliui, dalis degimo dujų gali prasiskverbti pro stūmoklių žiedus į apatinę variklio dalį, kur yra alyva.

Nedidelis toks reiškinys yra normalus, todėl varikliai turi karterio ventiliacijos sistemą. Ji pašalina dujas ir garus iš karterio. Tačiau jei stūmoklių žiedai susidėvėję, cilindrai praradę sandarumą arba karterio ventiliacija užsikimšusi, alyva greičiau užsiteršia degimo produktais.

Tokiu atveju gali didėti alyvos sąnaudos, atsirasti dūmų iš išmetimo vamzdžio, variklis gali prarasti trauką, o alyva greitai tamsėti. Senesniuose automobiliuose tai dažnesnė problema, bet ji gali pasitaikyti ir naujesniuose, ypač jei variklis ilgai buvo eksploatuotas su prasta alyva arba per ilgais keitimo intervalais.

Degėsių kvapas – dažnai nuotėkio ženklas

Jeigu iš po kapoto sklinda degančios alyvos kvapas, pirmiausia reikėtų įtarti nuotėkį ant karštų variklio dalių. Alyva gali lašėti ant išmetimo kolektoriaus, turbinos, karšto variklio bloko ar kitų įkaitusių paviršių. Tada ji pradeda svilti ir skleidžia aitrų kvapą.

Dažnos vietos – vožtuvų dangtelio tarpinė, alkūninio ar paskirstymo veleno riebokšliai, alyvos filtro korpusas, turbokompresoriaus tepimo linijos, alyvos karterio tarpinė. Kartais nuotėkis būna mažas, bet kvapas jau stiprus, nes alyva patenka būtent ant labai karštos detalės.

Tai ne tik nemalonu, bet ir pavojinga. Alyvos nuotėkis gali didėti, gali kristi alyvos lygis, o blogiausiu atveju atsiranda gaisro rizika. Jei po kapotu matyti dūmai arba alyvos lašai ant karštų vietų, važiuoti toliau reikėtų labai atsargiai, o geriausia – kreiptis į servisą.

Pelėsio ar rūgštus kvapas

Kartais alyva turi ne benzino, o keistą rūgštų, pelėsį primenantį kvapą. Tai gali reikšti, kad alyva labai sena, oksidavusi, prisigėrusi drėgmės ir degimo produktų. Taip dažnai nutinka automobiliams, kurie ilgai stovi arba važinėja retai.

Jei variklis dažnai neįšyla, karteryje kaupiasi kondensatas. Alyvoje atsiranda drėgmės, ji greičiau praranda savybes ir gali susidaryti balkšva emulsija. Nedidelis šviesus apnašas po alyvos dangteliu žiemą, kai automobilis važinėja trumpais atstumais, dar nebūtinai reiškia rimtą gedimą, bet tai ženklas, kad režimas alyvai nepalankus.

Jeigu emulsija matoma ant matuoklio, alyva atrodo kaip kava su pienu arba kartu krenta aušinimo skysčio lygis, situacija rimtesnė. Tai gali rodyti aušinimo skysčio patekimą į alyvą, pavyzdžiui, dėl galvutės tarpinės ar kitų variklio sandarumo problemų.

Ką patikrinti pačiam?

Pirmiausia automobilį reikėtų pastatyti lygioje vietoje, palaukti kelias minutes po variklio išjungimo ir patikrinti alyvos lygį matuokliu. Svarbu įvertinti ne tik lygį, bet ir pačią alyvą.

Jeigu ji labai skysta, stipriai kvepia benzinu, lygis viršija normą arba matosi emulsija, tai nėra normalu. Taip pat verta apžiūrėti variklio skyrių: ar nėra šlapių alyvos vietų, dūmų, pratekėjimo prie vožtuvų dangtelio, filtro ar karterio.

Jeigu kvapas atsirado staiga, kartu pasikeitė variklio darbas, užsidegė įspėjamosios lemputės arba matote dūmus, geriau nebandyti „dar pavažiuoti iki savaitgalio“. Tokios problemos dažnai brangsta būtent dėl delsimo.

Kada būtina važiuoti į servisą?

Į servisą reikėtų kreiptis nedelsiant, jei alyva ryškiai kvepia benzinu, jos lygis kyla, variklis dirba netolygiai, padidėjo degalų sąnaudos, atsirado dūmai iš po kapoto arba iš išmetimo vamzdžio, po automobiliu matosi alyvos dėmės, o po alyvos keitimo kvapas greitai grįžta.

Taip pat verta tikrinti variklį, jei alyva labai greitai patamsėja, automobilis pradėjo naudoti daugiau alyvos, sumažėjo trauka arba jaučiamas stiprus degėsių kvapas važiuojant įkalne, velkant priekabą ar po ilgesnės kelionės.

Servise reikėtų patikrinti ne tik pačią alyvą. Svarbu įvertinti purkštukus, uždegimo sistemą, karterio ventiliaciją, kompresiją cilindruose, sandariklius, aušinimo sistemą ir galimus alyvos nuotėkius. Tik tada galima suprasti, ar tai paprasta priežiūros problema, ar rimtesnis variklio gedimas.

Kaip sumažinti riziką?

Pirmiausia verta laikytis alyvos keitimo intervalo, bet ne aklai. Jeigu automobilis daug važinėja trumpais atstumais, mieste, šaltu oru arba dažnai stovi, alyvą geriau keisti dažniau. Rida nėra vienintelis kriterijus – svarbus ir laikas.

Antra, reikia naudoti gamintojo reikalavimus atitinkančią alyvą. Netinkamas klampumas ar prastos kokybės alyva gali blogiau saugoti variklį, greičiau oksiduotis ir sunkiau atlaikyti temperatūrą.

Trečia, nereikėtų ignoruoti smulkių nuotėkių. Mažas alyvos prakaitavimas šiandien gali tapti lašėjimu ant karštų dalių po kelių mėnesių. Kuo anksčiau pakeičiama tarpinė ar riebokšlis, tuo mažesnė rizika, kad problema išsiplės.

Taip pat verta kartais leisti varikliui normaliai įšilti ir pavažiuoti ilgesnį atstumą, ypač jei automobilis dažniausiai naudojamas trumpoms kelionėms. Tai padeda sumažinti drėgmės ir degalų kaupimąsi alyvoje.

Apibendrinimas

Benzino kvapas variklio alyvoje gali atsirasti dėl trumpų kelionių ir šalto variklio darbo, tačiau stiprus, nuolatinis degalų kvapas jau yra rimtas signalas. Ypač pavojinga, jei kartu kyla alyvos lygis, ji tampa per skysta arba variklis pradeda dirbti netolygiai.

Degėsių kvapas dažniausiai rodo alyvos perkaitimą arba nuotėkį ant karštų paviršių. Išmetamųjų dujų kvapas gali būti susijęs su karterio dujomis, susidėvėjusiais žiedais ar ventiliacijos problemomis. Emulsija arba pelėsį primenantis kvapas gali rodyti drėgmę, seną alyvą arba aušinimo skysčio patekimą į sistemą.

Svarbiausia – nebandyti problemos spręsti vien naujos alyvos įpylimu. Jei priežastis liks, nauja alyva greitai taps tokia pati. Įtartinas kvapas yra paprastas, bet svarbus signalas, kad variklį reikia patikrinti. Laiku sureagavus, dažnai galima išvengti remonto, kuris vėliau kainuotų gerokai daugiau nei diagnostika ir alyvos keitimas.