„Vandens gėrėjas“ kieme gali padėti, bet ne ten, kur daugelis galvoja: šis patarimas prie nuotekų duobės gali baigtis brangiu remontu

Kai kieme nuolat telkšo vanduo, drėksta žemė, kaupiasi nemalonus kvapas arba per dažnai reikia kviesti nuotekų išvežimo mašiną, labai vilioja paprastas sprendimas: pasodinti medį, kuris „išgers“ perteklinę drėgmę. Internete dažnai minimi gluosniai, tuopos, juodalksniai, drebulės ar net eglės – esą jie per dieną gali išgarinti dešimtis ar net šimtus litrų vandens.

Mintis skamba beveik stebuklingai: pasodinai medį ir problema po kelių metų sumažėjo. Tačiau būtent čia reikia sustoti. Medis gali padėti tvarkytis su drėgna vieta, paviršiniu vandeniu ar užmirkstančiu kiemo kampu, bet jis nėra nuotekų sistemos pakaitalas. Dar blogiau – pasodintas netinkamoje vietoje jis gali sugadinti vamzdžius, rezervuarą, drenažą ar net pridaryti bėdų pamatams.

Todėl prieš sodinant „vandens gėrėją“ svarbu suprasti vieną dalyką: jei kalbame apie lietaus vandenį ar šlapią dirvą, augalai gali būti naudingi. Jei kalbame apie buitines nuotekas, kanalizacijos duobę ar kaupimo rezervuarą, medžiai neturi būti naudojami kaip būdas išvengti išsiurbimo ar nuotekų tvarkymo.

Medis gali sausinti dirvą, bet ne išspręsti nuotekų problemą

Augalai iš tikrųjų naudoja daug vandens. Jų šaknys ima drėgmę iš dirvos, o lapai ją išgarina į orą. Dėl to dideli, greitai augantys ir drėgmę mėgstantys medžiai gali padėti sausinti užmirkusias vietas. Ypač ten, kur problema susijusi su lietumi, aukštu gruntinio vandens lygiu ar prastu paviršinio vandens nutekėjimu.

Tačiau tai nereiškia, kad medis gali „išpumpuoti“ nuotekų rezervuarą. Sandarus nuotekų kaupimo rezervuaras turi kaupti nuotekas tol, kol jos išvežamos galutinai sutvarkyti. Aplinkos apsaugos departamento atmintinėje nurodoma, kad toks rezervuaras turi būti gamyklinis, uždaras ir hermetiškas, o gyventojai privalo užtikrinti, kad sukauptos nuotekos būtų laiku išvežamos.

Jeigu nuotekų kiekis rezervuare nedidėja proporcingai sunaudotam vandeniui, tai nėra gera žinia. Tai gali reikšti, kad rezervuaras nesandarus. Tokiu atveju problema turi būti ne „sprendžiama“ medžiais, o tikrinamas sandarumas ir, radus nesandarumą, rezervuaras turi būti hermetizuojamas.

Kitaip tariant, jei buitinės nuotekos kažkur „dingsta“ į gruntą, tai nėra taupymas. Tai gali būti tarša, blogas kvapas, užterštas dirvožemis ir rizika šuliniams, gruntiniam vandeniui bei kaimynams.

Kokie medžiai mėgsta drėgmę?

Jei problema yra ne nuotekos, o šlapia vieta sklype, tuomet drėgmę mėgstantys augalai tikrai gali būti naudingi. Dažniausiai minimi gluosniai, juodalksniai, drebulės, kai kurios tuopos, klevai ar kiti medžiai, gerai augantys drėgnesnėse vietose. Jie gali padėti natūraliai sumažinti vandens perteklių dirvoje, suteikti pavėsio ir pagerinti mikroklimatą kieme.

Vis dėlto skaičiai, kad medis kasdien „išgeria“ 300, 500 ar 900 litrų vandens, turėtų būti vertinami atsargiai. Vandens sunaudojimas labai priklauso nuo medžio rūšies, amžiaus, dydžio, lapijos, oro temperatūros, vėjo, dirvožemio, gruntinio vandens ir sezono. Jaunas medis pirmus metus beveik nieko nepakeis. Didžiausias efektas atsiranda tik tada, kai šaknų sistema išsivysto, o tai gali užtrukti ne vienerius metus.

Žiemą toks „siurblys“ beveik neveikia. Lapuočiai numeta lapus, garinimas smarkiai sumažėja, augalas ilsisi. Todėl jei problema didžiausia rudenį, žiemą ar pavasarį, vien medžiu jos neišspręsite.

Dar viena svarbi detalė – drėgmę mėgstantys medžiai dažnai turi agresyvesnes šaknis. Jos ieško vandens, todėl jas ypač traukia vamzdžių jungtys, įtrūkimai, nesandarūs šulinėliai ir senos komunikacijos. Ten, kur yra vandens ir maistinių medžiagų, šaknys gali augti labai aktyviai.

Medžiai šalia namų

Kodėl gluosnis ar tuopa prie kanalizacijos gali tapti katastrofa?

Gluosniai ir tuopos dažnai pristatomi kaip geriausi „vandens gėrėjai“, bet būtent su jais reikia būti atsargiausiems. Jų šaknys gali būti labai aktyvios ir plačiai išsikerojusios. Jei šalia yra seni vamzdžiai, nesandarūs sujungimai, drenažo linijos ar šuliniai, šaknys gali įaugti į silpnas vietas ir laikui bėgant jas užkimšti.

Iš pradžių problema gali būti nepastebima. Vamzdis dar praleidžia vandenį, kieme lyg ir niekas nevyksta. Bet po kurio laiko prasideda lėtas nutekėjimas, blogas kvapas, užsikimšimai, grįžtančios nuotekos ar drėgmė ten, kur jos neturėtų būti. Tada paaiškėja, kad „nemokamas sprendimas“ kainuos kelis kartus brangiau nei įprasta priežiūra.

Todėl tokių medžių nereikėtų sodinti šalia nuotekų vamzdžių, šulinių, rezervuarų, pamatų, drenažo sistemų ar kitų požeminių komunikacijų. Ypač rizikinga juos sodinti ten, kur jau yra sena kanalizacija arba nežinoma, kur tiksliai eina vamzdžiai.

Jei vis dėlto norite drėgmę mėgstančio medžio, pirmiausia reikėtų susižymėti visas komunikacijas. Ne „maždaug ten kažkur“, o kuo tiksliau. Kartais verta pasikviesti specialistą, nes vėliau pažeistų vamzdžių remontas gali kainuoti kur kas daugiau nei keli medeliai.

Kada toks sprendimas gali būti naudingas?

Medžiai ir krūmai gali būti naudingi tada, kai norite tvarkyti paviršinį vandenį: žemą kiemo vietą, lietaus vandens nubėgimą, drėgną sklypo pakraštį, griovį ar zoną, kurioje po lietaus ilgai laikosi drėgmė. Tokiais atvejais galima kurti drėgmę mėgstančių augalų juostą, lietaus sodą ar natūralesnį želdyną.

Tam tinka ne tik dideli medžiai. Kartais daug saugiau rinktis krūmus, daugiamečius augalus, viksvų tipo augalus ar kitus drėgmę mėgstančius želdinius, kurie neturi tokios agresyvios šaknų sistemos kaip gluosnis ar tuopa. Jie gali padėti sugerti dalį vandens ir kartu nekelti tokios didelės rizikos komunikacijoms.

Jei vieta labai šlapia, pirmiausia reikėtų suprasti, kodėl. Gal netinkamai suformuoti nuolydžiai. Gal lietaus vanduo nuo stogo leidžiamas tiesiai prie namo. Gal užsikimšęs drenažas. Gal sklype yra molingas sluoksnis, per kurį vanduo sunkiai susigeria. Tokiu atveju medis gali būti tik pagalbinė priemonė, o ne pagrindinis sprendimas.

Paprastas bandymas gali padėti įvertinti dirvą: iškaskite maždaug 30–40 cm gylio duobę, įpilkite vandens ir stebėkite, kaip greitai jis susigeria. Jei vanduo stovi valandų valandas, vien medelio pasodinimas greito efekto neduos. Reikės galvoti apie drenažą, nuolydžius, grunto gerinimą ar kitą techninį sprendimą.

Ką daryti, jei per dažnai pildosi nuotekų rezervuaras?

Jeigu problema yra ne balos kieme, o per dažnai prisipildantis nuotekų kaupimo rezervuaras, pirmas žingsnis turėtų būti ne medžių sodinimas. Reikia įvertinti, ar rezervuaro tūris pakankamas jūsų namų ūkiui, ar į jį nepatenka lietaus vanduo, ar nėra nesandarumų, ar sistema įrengta taip, kaip numatyta projekte.

Aplinkos apsaugos departamento atmintinėje nurodoma, kad naujai įrengiamų nuotekų kaupimo rezervuarų minimalus tūris turi būti toks, kad sutalpintų bent per 7 kalendorines dienas susidarančias nuotekas. Taip pat rekomenduojama pasirinkti vietą, kad būtų patogus privažiavimas asenizacinei mašinai.

Jei išsiurbti tenka labai dažnai, priežastis gali būti per mažas rezervuaras, didelis vandens sunaudojimas, neteisingai pajungtas lietaus vanduo arba konstrukcijos problema. Kartais žmonės net nežino, kad į buitinių nuotekų sistemą patenka stogo ar kiemo lietaus vanduo, todėl rezervuaras prisipildo daug greičiau.

Taip pat svarbu saugoti dokumentus. AAD nurodo, kad individualiai kaupiantys buitines nuotekas rezervuaruose turi turėti sutartį dėl nuotekų išvežimo arba nuotekų transportavimą patvirtinančius dokumentus, o jie turi būti saugomi ne trumpiau kaip 3 metus.

Taigi, jei problema – nuotekos, sprendimas turi būti teisėtas ir techninis: sandarus rezervuaras, tinkamas tūris, reguliarus išvežimas, patikra ir, jei reikia, biologinis valymo įrenginys ar prisijungimas prie centralizuotų tinklų.

Geriausia taisyklė: augalai – kiemo drėgmei, ne nuotekoms

„Vandens gėrėjai“ kieme gali būti naudingi, bet tik tada, kai žinote, kokią problemą sprendžiate. Jei norite sumažinti užmirkusį plotą ar sutvarkyti lietaus vandens perteklių, drėgmę mėgstantys medžiai ir krūmai gali būti gera kraštovaizdžio dalis. Bet jei bandote jais pakeisti nuotekų išvežimą, tai jau pavojinga kryptis.

Saugiausia galvoti taip: medžiai gali padėti dirvai, bet jie neturi liestis su kanalizacijos problemomis. Ten, kur yra nuotekų vamzdžiai, rezervuarai, šuliniai ar drenažo sistemos, reikia atsargumo, atstumų ir specialistų patarimo. Ypač jei svarstote gluosnius ar tuopas.

Jeigu kieme blogas kvapas, nuolat pildosi rezervuaras arba įtariate, kad nuotekos kažkur prasisunkia, tai nėra vieta eksperimentams. Tokiu atveju reikia tikrinti sistemą, sandarumą ir išvežimo tvarką. Medis gali gražiai augti, bet jis neišspręs problemos, kuri turėtų būti sutvarkyta pagal aplinkosaugos reikalavimus.

O jei tiesiog turite šlapią sklypo kampą, kuriame po lietaus ilgai laikosi vanduo, tada augalai tikrai gali padėti. Tik sodinkite juos ne prie kanalizacijos, ne prie pamatų ir ne virš vamzdžių. Tada „vandens gėrėjas“ taps ne brangia klaida, o protinga kiemo dalimi.