„Volkswagen“ grupėje bręsta didysis modelių valymas: nuo rinkos gali dingti net gerai pažįstami vardai

Automobilių pasaulyje artėja laikotarpis, kai gamintojai nebežada kiekvienam pirkėjui po atskirą modelį, variklį, kėbulo tipą ir dešimt skirtingų komplektacijų. Bent jau tokiu keliu, panašu, ruošiasi eiti „Volkswagen“ grupė. Pranešama, kad koncernas rengia vieną didžiausių savo modelių portfelio mažinimų per pastaruosius dešimtmečius, o kai kurie gerai žinomi automobiliai gali tiesiog nebesulaukti naujos kartos.

Kalbama ne apie smulkų kosmetinį asortimento sutvarkymą. Pagal minimus planus, iki 2030 m. „Volkswagen“ grupė gali sumažinti dabartinį modelių pasirinkimą net iki 50 proc. Dar ryškesni pokyčiai numatomi komplektacijose ir pasirinkimuose – jų skaičius galėtų trauktis maždaug trimis ketvirtadaliais. Kitaip tariant, mažiau modelių, mažiau versijų, mažiau konfigūracijų ir aiškesnis produktų žemėlapis.

Tokį žingsnį diktuoja ne vien noras supaprastinti katalogus. Automobilių gamintojai patiria spaudimą iš kelių pusių: brangsta technologijos, griežtėja taršos reikalavimai, elektromobilių kūrimas reikalauja milžiniškų investicijų, o pirkėjai ne visada perka tai, ką gamintojai planavo parduoti. Todėl koncernams tenka skaičiuoti ne tik parduotus vienetus, bet ir tai, kiek kainuoja išlaikyti kiekvieną atskirą modelį gyvą.

Jeigu planai pasitvirtins, „Volkswagen“ grupė mažins ne tik modelių įvairovę, bet ir bendrus gamybos pajėgumus. Vietoje maždaug 10 mln. automobilių per metus būtų orientuojamasi į maždaug 9 mln. transporto priemonių. Tai aiškus signalas, kad koncernas nebenori vien auginti apimčių bet kokia kaina. Dabar svarbiau pelningumas, efektyvumas ir mažiau rizikingas produktų portfelis.

Kodėl gamintojui apsimoka atsisakyti net populiarių automobilių?

Iš šalies gali atrodyti keista: jei modelis žinomas, turi pirkėjų ir dešimtmečius buvo prekės ženklo dalis, kodėl jo atsisakyti? Tačiau automobilių versle vien nostalgijos nepakanka. Naujos kartos sukūrimas kainuoja labai brangiai. Reikia platformos, saugumo bandymų, elektronikos, programinės įrangos, taršos atitikimo, gamybos linijų, tiekėjų ir rinkodaros. Jei modelis neduoda pakankamai grąžos, net garsus vardas gali tapti našta.

Būtent todėl rizikos zonoje atsiduria ne tik nišiniai eksperimentai, bet ir gana gerai pažįstami automobiliai. Vokietijos žiniasklaidoje minimi keli modeliai, kurie gali nebeturėti tiesioginių įpėdinių. Tarp jų – „Volkswagen Jetta“, „Volkswagen Taos“, „Skoda Fabia“, kai kurie „Audi Sportback“ tipo modeliai, taip pat dalis „Porsche“ gaminių.

Kol kas tai nėra galutinis oficialus sąrašas. Pats koncernas vengia tiesiai komentuoti spėliones apie konkrečių modelių ateitį. Tačiau kryptis aiški: silpnesnio pelningumo, mažiau strategiškai svarbūs arba per daug vienas kitą dubliuojantys modeliai bus vertinami griežčiau.

Skaičiuojama, kad atsisakius dalies naujų kartų kūrimo, koncernas iki 2031 m. galėtų sutaupyti milijardus eurų. Tai milžiniška suma net tokiai grupei kaip „Volkswagen“, kuriai priklauso ne tik VW, bet ir „Audi“, „Skoda“, „Seat“, „Cupra“, „Porsche“, „Bentley“ bei „Lamborghini“.

Kita priežastis – per didelė vidinė konkurencija. Kai vienoje grupėje yra daug markių, jos neišvengiamai pradeda lipti viena kitai ant kulnų. Kompaktiški hečbekai, krosoveriai, kupė tipo visureigiai, sportiškos elektrinės versijos – visa tai reikalauja atskirų investicijų, bet ne visada atneša proporcingą pelną. Todėl koncernas gali rinktis mažiau modelių, bet aiškiau atskirtas jų roles.

Rizikos zonoje – nuo „Jetta“ iki „Fabia“

Vienas labiausiai akį traukiančių vardų galimų aukų sąraše yra „Volkswagen Jetta“. Šis sedanas daugelį metų buvo svarbus VW modelis JAV ir kitose rinkose. Europoje jo reikšmė seniai sumažėjusi, tačiau pasauliniu mastu tai vis dar atpažįstamas vardas. Vis dėlto sedanų paklausa daug kur traukiasi, o gamintojai vis daugiau dėmesio skiria krosoveriams ir elektromobiliams.

Kartu minima ir „Volkswagen Taos“ ateitis. Tai kompaktiškas krosoveris, kuris teoriškai turėtų būti tinkamas dabartinei rinkai, nes pirkėjai vis dar noriai renkasi SUV tipo automobilius. Tačiau net ir krosoverio formatas nebegarantuoja ilgo gyvenimo, jei modelis per daug dubliuoja kitus grupės automobilius arba neuždirba tiek, kiek tikėtasi.

Dar įdomesnė situacija su „Skoda Fabia“. Maži automobiliai Europoje ilgą laiką buvo labai svarbūs, bet griežtėjant taršos ir saugumo reikalavimams jų gamyba tampa vis sudėtingesnė. Problema paprasta: mažam automobiliui reikia vis daugiau brangių technologijų, tačiau pirkėjas už jį nenori mokėti tiek, kiek už didesnį modelį. Dėl to tokie automobiliai tampa mažiau pelningi.

Jei „Fabia“ iš tiesų nebesulauktų naujos kartos, tai būtų dar vienas ženklas, kad įperkami miesto automobiliai Europoje nyksta ne dėl to, kad jų niekam nereikia, o dėl to, kad juos darosi vis sunkiau pagaminti pelningai. Tuo pačiu neaiški lieka ir susijusių modelių, tokių kaip „Volkswagen Polo“ ar „Seat Ibiza“, ateitis.

„Cupra Raval“ atvejis rodo kitą riziką. Šis elektrinis hečbekas dar tik pradeda kelią į salonus, bet jau kalbama, kad jo gyvenimas gali apsiriboti viena karta. Tai atskleidžia, kaip greitai keičiasi gamintojų planai elektromobilių rinkoje. Dar neseniai atrodė, kad beveik kiekvienam segmentui bus kuriamas elektrinis atitikmuo, tačiau realybėje gamintojai vis dažniau klausia, kurie elektromobiliai iš tikrųjų atsipirks.