Atlanto vandenynas įtartinai tyli: meteorologai jau mato El Ninjo pėdsakus

Atlanto uraganų sezonas prasidėjo ne taip, kaip daugelis laukė. Ten, kur vasarą paprastai pradedama dairytis pirmųjų rimtesnių tropinių sistemų, kol kas vyrauja keista ramybė. Audros bando formuotis, bet atmosferoje atsiranda nematomas „peilis“, kuris jas tiesiog supjausto dar prieš joms tampant pavojingais uraganais.

Vis daugiau meteorologų įtaria, kad už šios tylos stovi El Ninjo – Ramiajame vandenyne gimstantis klimato reiškinys, kurio poveikis jaučiamas gerokai toliau nei jo atsiradimo vieta. Jis gali pakeisti vėjų kryptis aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, sustiprinti vėjo poslinkį virš Karibų jūros ir vakarinės Atlanto dalies, o tai uraganams yra viena blogiausių žinių.

Paprastai tariant, uraganui reikia tvarkingos, stabilios atmosferos. Jei prie paviršiaus vėjas pučia vienaip, o aukščiau – kitaip arba daug stipriau, besiformuojanti audra praranda struktūrą. Ji tarsi bandoma pastatyti iš naujo, bet kas kelias minutes kas nors išmuša jai pagrindą iš po kojų. Būtent tai dabar ir matoma Atlanto baseine.

Kodėl El Ninjo gali „gesinti“ uraganus?

El Ninjo prasideda Ramiajame vandenyne, kai pusiaujo zonoje vanduo tampa šiltesnis nei įprastai. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista: jei reiškinys vyksta Ramiajame vandenyne, kodėl apie jį kalbama Atlanto uraganų sezone? Atsakymas slypi atmosferoje.

Šiltesnis Ramiojo vandenyno vanduo keičia oro judėjimą aukštesniuose sluoksniuose. Dėl to vienose planetos vietose oras kyla, kitur leidžiasi, o virš Atlanto gali sustiprėti vėjo poslinkis. Toks poslinkis yra vienas pagrindinių tropinių audrų priešų.

Meteorologai šiuo metu būtent tai ir mato. Virš Karibų jūros bei vakarinės Atlanto dalies susiformavęs stiprus vėjo poslinkis trukdo tropinėms sistemoms vystytis. Net jei jūros vanduo šiltas, vien šilumos neužtenka. Audrai reikia ir tinkamos atmosferos. Jei viršuje ją nuolat drasko stiprūs vėjai, uraganas gali taip ir nesusiformuoti.

Tai paaiškina, kodėl sezonas kol kas atrodo toks ramus. Birželis ir liepa dažnai nebūna patys aktyviausi mėnesiai, tačiau dabartinis slopinimas atrodo gana ryškus. Kai kurie specialistai pažymi, kad vėjo poslinkis Karibų regione buvo neįprastai stiprus, o tai gali būti aiškus El Ninjo poveikio ženklas.

Ramus sezonas dar nereiškia saugaus sezono

Čia svarbu neapsigauti. Mažesnis uraganų aktyvumas nereiškia, kad grėsmės visai nėra. Atlanto sezonas paprastai labiausiai įsibėgėja nuo rugpjūčio vidurio iki spalio vidurio. Jei stiprus vėjo poslinkis išliks, daug audrų gali būti „užgesintos“ dar ankstyvoje stadijoje. Tačiau užtenka vienos sistemos, kuriai pavyks rasti palankesnį langą, ir situacija gali greitai pasikeisti.

Ypač daug dėmesio meteorologai skiria Meksikos įlankai ir pietrytinei JAV pakrantei. Ten vandens temperatūra gali būti labai aukšta, o šiltas vanduo tropinėms audroms veikia kaip kuras. Jei audra atsiduria vietoje, kur vėjo poslinkis silpnesnis, ji gali greitai sustiprėti net ir bendrame ramesnio sezono fone.

Tai yra viena nemaloniausių tropinių orų savybių: statistiškai sezonas gali būti tylesnis, bet konkrečiai vietovei vis tiek pakanka vienos audros, kad padariniai būtų rimti. Net silpnesnė tropinė audra gali atnešti pavojingą lietų, potvynius, nuošliaužas ar pakrančių užliejimą.

Pavyzdys – trumpai gyvavusi tropinė audra, kuri nors ir netapo dideliu uraganu, vis tiek sukėlė pavojingų liūčių ir potvynių. Tai primena, kad tropinės sistemos pavojingos ne tik dėl vėjo. Kartais didžiausia bėda yra vanduo.

Kas yra El Niño

Ką tai reiškia pasauliui?

Lietuvai Atlanto uraganai gali atrodyti tolimas reikalas, bet jų poveikis dažnai jaučiamas plačiau. Stiprūs uraganai gali sutrikdyti skrydžius, naftos ir dujų gavybą Meksikos įlankoje, laivybą, draudimo rinką, maisto tiekimo grandines ir kelionių planus. Kai sezono prognozės keičiasi, į jas žiūri ne tik meteorologai, bet ir oro bendrovės, energetikos įmonės, uostai bei draudikai.

Jei El Ninjo iš tiesų stiprės, jis gali turėti poveikį ne vien Atlanto uraganams. Šis reiškinys siejamas su orų pokyčiais įvairiose pasaulio vietose – nuo sausrų iki liūčių, nuo šiltesnių sezonų iki pasikeitusių audrų kelių. Todėl meteorologai seka ne tik jūros paviršiaus temperatūrą, bet ir tai, kaip reaguoja visa atmosfera.

Vis dėlto mokslininkai atsargūs. Jie pabrėžia, kad vieno reiškinio negalima kaltinti dėl visko. Atmosfera yra sudėtinga sistema, kurioje susipina daug veiksnių: vandens temperatūra, slėgio laukai, drėgmė, dulkės iš Sacharos, vėjo poslinkis ir kasdieniai orų svyravimai. El Ninjo gali būti pagrindinis įtariamasis, bet galutinis jo vaidmuo dažnai aiškiau įvertinamas tik pasibaigus sezonui.

Atlantas kol kas sulaikytas, bet ne užmigdytas

Dabartinė situacija primena įtemptą pauzę. Atlanto vandenynas dar turi šilumos, kuri galėtų maitinti audras, tačiau virš jo veikia stiprus atmosferos stabdis. Kol tas stabdis laikysis, daug tropinių sistemų gali subyrėti dar prieš tapdamos rimta grėsme.

Tačiau uraganų sezonas nėra sprintas. Jis ilgas, o pavojingiausia jo dalis dar priešakyje. Todėl meteorologai nesako, kad sezonas jau „nurašytas“. Jie tik mato aiškų ženklą: El Ninjo gali būti pradėjęs daryti tai, ką dažnai daro Atlanto baseine – kelti vėjo poslinkį ir gadinti sąlygas uraganams.

Kitaip tariant, vandenynas dar neišsikvėpė. Jis tiesiog šiuo metu susiduria su jėga, kuri audroms neleidžia lengvai užaugti.

Ir tai yra gera žinia pakrantėms, bet ne priežastis atsipalaiduoti. Tropikams užtenka vienos spragos atmosferoje, vieno šilto vandens ruožo ir vienos sėkmingai susiformavusios sistemos, kad ramus sezonas staiga primintų apie save labai garsiai.