Maisto pasaulyje netrūksta, bet sveikai maitintis neįperka beveik kas trečias žmogus

Beveik trys milijardai žmonių pasaulyje negali sau leisti visaverčio maisto, perspėja Jungtinės Tautos. Nors ryžių, duonos, kruopų ar kitų sočių produktų galima nusipirkti palyginti pigiai, vaisiai, daržovės ir kiti maistingi produktai daugeliui šeimų tampa prabanga.

JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, sveikai mitybai būtinų produktų kaina per pastaruosius penkerius metus išaugo maždaug 25 proc. Šiuo metu visavertis dienos racionas vienam žmogui vidutiniškai kainuoja 4,28 dolerio, atsižvelgiant į kainų ir pragyvenimo lygio skirtumus įvairiose šalyse.

Tai gerokai daugiau už tarptautinę kraštutinio skurdo ribą, siekiančią tris dolerius žmogui per dieną.

„Dėl to 2,69 mlrd. žmonių, beveik kas trečias pasaulio gyventojas, vis dar negali sau leisti sveikos mitybos“, – sakė organizacijos vyriausiasis ekonomistas Máximo Torero Cullenas.

Naujausi skaičiai pristatyti prieš liepos 21 dieną skelbiamą JT ataskaitą apie pasaulio aprūpinimą maistu ir mitybą.

Kalorijų pakanka, maistinių medžiagų – ne

Problema nėra vien ta, kad žmonėms trūksta maisto. Daugeliu atvejų jie gali įsigyti pakankamai pigių produktų, kad nejaustų alkio. Tačiau tai dar nereiškia, kad jų mityba yra visavertė.

Grūdai, bulvės ir kiti pagrindiniai produktai suteikia didelę dalį žmogui reikalingos energijos, tačiau sudaro tik apie 13 proc. sveiko dienos raciono kainos. Jie yra sotūs, ilgai negenda ir paprastai kainuoja mažiau nei švieži produktai.

Vaisiai ir daržovės sudaro vos apie 5 proc. visų gaunamų kalorijų, tačiau jiems tenka maždaug 16 proc. sveiko maisto krepšelio kainos. Dar daugiau kainuoja mėsa, žuvis, kiaušiniai ir pieno produktai – gyvūninės kilmės maistas sudaro beveik trečdalį visų visaverčio raciono išlaidų.

„Kalorijos yra palyginti nebrangios, tačiau maistingas maistas – ne“, – sakė M. Torero Cullenas.

Tai reiškia, kad mažesnes pajamas gaunanti šeima gali nusipirkti pakankamai maisto skrandžiui pripildyti, bet ne visada gali įpirkti produktų, kuriuose yra pakankamai vitaminų, mineralų, skaidulų ir baltymų.

Kai pasirinkimą lemia ne norai, o kaina

Žmonės dažnai raginami valgyti daugiau vaisių, daržovių ir mažiau perdirbtų produktų. Tačiau milijonams šeimų toks pasirinkimas priklauso ne nuo žinių ar valios.

Kai pinigų maistui lieka nedaug, svarbiausia tampa nusipirkti tokių produktų, kurių pakaktų visai šeimai ir kurie greitai nesugestų. Tokiu atveju kilogramas kruopų, makaronų ar miltų dažnai atrodo racionalesnis pasirinkimas nei nedidelis kiekis šviežių uogų, daržovių ar žuvies.

Ypač sunku šeimoms, kurios didžiąją savo pajamų dalį jau išleidžia būstui, energijai ir transportui. Jei visas žmogaus dienos biudžetas nesiekia sveikos mitybos kainos, kalbėti apie laisvą pasirinkimą praktiškai neįmanoma.

Todėl JT specialistai pabrėžia, kad pasauliui nebeužtenka vien pagaminti daugiau kalorijų. Svarbiausias uždavinys – sumažinti maistingų produktų kainą ir užtikrinti, kad jie būtų prieinami ne tik pasiturinčių šalių ar didžiųjų miestų gyventojams.

Nutukimas ir sveikata

Pigiausi produktai ne visada yra sveikiausi

Pagrindinių maisto produktų gamyba daugelyje šalių yra gerai išvystyta. Grūdus galima auginti dideliais kiekiais, ilgai sandėliuoti ir gabenti dideliais atstumais. Dėl to jų kaina išlieka santykinai nedidelė.

Su šviežiais produktais sudėtingiau. Vaisiai, daržovės, pienas, mėsa ir žuvis greitai genda. Juos reikia atšaldyti, tinkamai supakuoti ir greitai pristatyti į parduotuves. Kiekviename šios grandinės etape atsiranda papildomų išlaidų.

Skurdesnėse šalyse padėtį apsunkina prasti keliai, sandėlių ir šaldymo įrangos trūkumas. Dalis užauginto maisto sugenda dar nepasiekusi pirkėjų, o likusių produktų kaina išauga.

Maisto kainas taip pat didina energijos brangimas, karai, prekybos sutrikimai ir ekstremalūs orai. Tokie pokyčiai pirmiausia paliečia žmones, kurių šeimos biudžete maistas ir taip sudaro didžiausią išlaidų dalį.

Pasekmės ne visada matomos iš karto

Žmogus gali atrodyti sotus ir vis tiek negauti organizmui reikalingų medžiagų. Jei didžiąją raciono dalį sudaro pigūs, daug kalorijų, tačiau mažai vitaminų ir mineralų turintys produktai, ilgainiui tai gali atsiliepti sveikatai.

Pasaulio sveikatos organizacija netinkamą mitybą laiko vienu svarbiausių lėtinių ligų rizikos veiksnių. Ji siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis, antrojo tipo diabetu ir kai kuriomis vėžio formomis.

Dėl prastos mitybos vienu metu gali egzistuoti dvi iš pirmo žvilgsnio priešingos problemos. Vieni žmonės negauna pakankamai maistinių medžiagų, o kiti turi antsvorio, nes pigiausi ir lengviausiai prieinami produktai dažnai yra kaloringi, bet menkos maistinės vertės.

Tai ypač pavojinga vaikams. Nepakankamai įvairi mityba gali paveikti jų augimą, vystymąsi, gebėjimą mokytis ir atsparumą ligoms.

Pasaulis pagamina maisto, bet ne visi gali jo nusipirkti

JT perspėjimas atskleidžia paradoksą: pasaulinė maisto sistema gali pagaminti didžiulius kiekius energijos suteikiančių produktų, tačiau nesugeba užtikrinti, kad maistingas maistas būtų įperkamas visiems.

Beveik 2,7 mlrd. žmonių problema nėra tuščios parduotuvių lentynos. Maistas dažnai yra šalia – turguje, prekybos centre ar ūkyje. Tačiau jo kaina per didelė.

Todėl kova su netinkama mityba negali apsiriboti patarimais, ką žmonėms reikėtų dėti į lėkštę. JT teigimu, reikia spręsti daug platesnius klausimus: žmonių pajamas, maisto gamybos sąnaudas, transportą, sandėliavimą ir maistingų produktų prieinamumą.

Kol sveikas dienos racionas kainuos daugiau, nei milijardai žmonių apskritai gali išleisti per dieną, visavertė mityba jiems liks ne pasirinkimu, o nepasiekiama prabanga.