Prisijungėte prie nemokamo „Wi-Fi“ oro uoste? Sukčiai tuo gali pasinaudoti greičiau, nei spėsite išgerti kavą

Laukiate skrydžio Vilniaus oro uoste. Iki įlaipinimo dar pusvalandis, mobilieji duomenys užsienyje brangūs arba tiesiog norisi pataupyti. Telefone pasirodo keli tinklai: „Airport Free WiFi“, „Vilnius Airport Guest“, „Free Wi-Fi“, dar vienas su panašiu pavadinimu ir stipresniu signalu.

Paspaudžiate. Prisijungėte. Atidarote naršyklę, el. paštą, galbūt banko programėlę, kad patikrintumėte kortelės likutį prieš kelionę. Viskas atrodo įprastai: internetas veikia, telefonas nerodo nieko baisaus, o aplink pilna žmonių su lagaminais.

Būtent dėl to viešas „Wi-Fi“ ir yra pavojingas. Ne todėl, kad kiekvienas oro uosto tinklas būtinai sukurtas sukčių. Pavojus tas, kad keliautojas skuba, yra išsiblaškęs ir dažnai jungiasi prie pirmo panašiai atrodančio tinklo, nepatikrinęs, ar jis tikras.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra įspėjęs, kad per neapsaugotas belaidžio interneto prieigas piktavaliai gali šnipinėti duomenų srautą, kurti netikrus prieigos taškus ir bandyti vogti slaptažodžius ar kitą informaciją.

Kaip veikia netikras „Wi-Fi“ tinklas

Viena dažniausių schemų vadinama „Evil Twin“, lietuviškai ją galima vadinti „piktuoju dvyniu“. Sukčius sukuria belaidį tinklą, kurio pavadinimas labai panašus į tikro oro uosto, viešbučio, kavinės ar prekybos centro tinklą.

Pavyzdžiui, tikras tinklas galėtų vadintis „VNO Free WiFi“, o netikras – „VNO_Free_WiFi“, „Airport_Free“ arba „Vilnius_Airport_Guest“. Skirtumas mažas, bet skubantis žmogus į jį dažnai neatkreipia dėmesio.

Sukčiui nereikia sėdėti tamsiame kambaryje su sudėtinga įranga. Kartais pakanka nešiojamojo kompiuterio, telefono ar mažo maršrutizatoriaus kuprinėje. Jeigu jo sukurtas tinklas turi stipresnį signalą nei tikras, telefonas gali atrodyti lyg natūraliai pasirinkęs „geresnį“ ryšį.

Kai žmogus prisijungia prie tokio tinklo, jo interneto srautas gali keliauti per sukčiaus įrenginį. Tai nereiškia, kad piktavalis akimirksniu matys visus banko duomenis. Šiuolaikinės bankų programėlės naudoja apsaugotus ryšius, todėl paprastas „Wi-Fi“ perėmimas nėra toks tiesus kelias, kaip kartais gąsdinama. Tačiau rizika vis tiek reali.

Sukčius gali bandyti nukreipti jus į netikrą prisijungimo puslapį, imituoti viešo „Wi-Fi“ registracijos langą, rodyti suklastotą banko ar el. pašto prisijungimo formą, perimti neapsaugotų svetainių duomenis arba stebėti, prie kokių paslaugų jungiatės. Esaugumas.lt primena, kad viešuose belaidžiuose tinkluose duomenys tinklo lygmeniu gali būti nešifruojami, todėl papildomos saugumo priemonės tampa ypač svarbios.

Dar viena problema – automatinis prisijungimas. Jei telefonas ar kompiuteris įsimena atvirus tinklus, jis gali vėl bandyti prie jų jungtis ateityje. Esaugumas.lt rekomenduoja išvalyti atvirų belaidžių tinklų sąrašą, nes piktavalis gali sukurti tinklą, imituojantį anksčiau naudotą prieigos tašką.

Kodėl pavojingiausia jungtis prie banko ar pašto

Didžiausia klaida viešame „Wi-Fi“ tinkle – jungtis prie banko, el. pašto, darbo sistemų ar kitų paskyrų, kuriose yra jautri informacija. Net jei puslapis atrodo pažįstamas, verta sustoti ir pagalvoti, ar tikrai saugu įvesti slaptažodį.

NKSC rekomenduoja viešai prieinamu belaidžiu internetu nesinaudoti elektroninėmis banko paslaugomis, nepirkti prekių ir vengti svetainių, kur reikia įvesti asmens duomenis. Būtinoms operacijoms saugiau naudoti mobilųjį internetą arba VPN.

Lietuvoje papildoma rizika susijusi su „Smart-ID“, mobiliuoju parašu ir bankų programėlėmis. Sukčiui dažnai net nereikia „nulaužti“ telefono. Jam pakanka priversti žmogų pačiam patvirtinti veiksmą.

Scenarijus gali būti paprastas. Žmogus patenka į netikrą prisijungimo puslapį, suveda banko naudotojo kodą ar kitus duomenis, o tada telefone pamato „Smart-ID“ užklausą. Jei žmogus skuba ir automatiškai įveda PIN kodą, jis gali patvirtinti ne prisijungimą prie tikro puslapio, o sukčiaus inicijuotą veiksmą.

Lietuvos bankas įspėja, kad sukčiai dažnai apsimeta banko ar „Smart-ID“ darbuotojais, todėl nereikia atskleisti prisijungimo duomenų ir negalima spausti SMS žinutėmis gautų nuorodų. Kilus įtarimų, pats žmogus turėtų susisiekti su banku oficialiais kontaktais.

Lietuvos bankas taip pat pabrėžia, kad bankai neskambina ir nesiunčia žinučių prašydami atskleisti prisijungimo prie banko paskyros duomenis, o kodų nereikia suvesti automatiškai, jei pats nieko nepirkote ar neprisijunginėjote.

Todėl svarbiausia taisyklė labai paprasta: jei jungiatės per viešą „Wi-Fi“, neatlikite bankinių veiksmų. Jei reikia skubiai patikrinti sąskaitą, įjunkite mobiliuosius duomenis. Tai ypač aktualu oro uostuose, autobusų ir traukinių stotyse, viešbučiuose, konferencijose, prekybos centruose ir kavinėse.

Nesaugus Wifi ryšys

Kokie ženklai rodo, kad tinklas gali būti pavojingas

Pirmas ženklas – per daug panašių tinklų. Jei matote kelis beveik vienodus pavadinimus, pavyzdžiui, „Free Airport WiFi“, „Airport Guest“, „Airport_WiFi_Free“, geriau neskubėti. Oficialų tinklo pavadinimą verta pasitikrinti oro uosto, viešbučio ar kavinės informaciniame stende arba paklausti darbuotojo.

Antras ženklas – keistas prisijungimo puslapis. Jei tinklas reikalauja prisijungti per puslapį, kuriame prašoma el. pašto slaptažodžio, banko duomenų, asmens kodo ar kortelės informacijos, tai rimtas pavojaus signalas. Viešam internetui paprastai neturėtų reikėti jūsų banko prisijungimų.

Trečias ženklas – naršyklės įspėjimas apie saugumo sertifikatą. Jei matote pranešimą, kad ryšys nesaugus, sertifikatas negalioja arba svetainė gali būti apsimetėlė, nespauskite „vis tiek tęsti“. Toks mygtukas dažnai tampa paskutine klaida prieš duomenų praradimą.

Ketvirtas ženklas – netikėtas prašymas prisijungti iš naujo. Jei atidarote banką, el. paštą ar socialinį tinklą, o sistema staiga prašo pakartotinai įvesti slaptažodį, nors ką tik buvote prisijungę, verta sustoti. Tai gali būti techninis nesklandumas, bet viešame tinkle geriau elgtis taip, lyg tai būtų sukčiavimo bandymas.

Penktas ženklas – neįprastos „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo užklausos. Jei telefone pasirodo patvirtinimas, kurio patys neinicijavote, jo tvirtinti negalima. Visada tikrinkite kontrolinį kodą, veiksmą ir paslaugą. Jei kyla abejonė, nutraukite procesą.

Lietuvos policija perspėja, kad sukčiai bando išvilioti interneto banko duomenis, slaptažodžius ir „Smart-ID“ kodus, o bankai tokių duomenų neprašo. Policija taip pat ragina nespausti melagingų nuorodų ir prie banko jungtis įprastu būdu, o ne per gautą nuorodą.

Ką daryti prieš kelionę ir jei jau prisijungėte

Prieš kelionę verta pasiruošti taip, kad viešo „Wi-Fi“ bankui apskritai nereikėtų. Įjunkite tinkamą mobiliojo ryšio planą, pasirūpinkite ES tarptinklinio ryšio sąlygomis arba, jei keliaujate už Europos Sąjungos ribų, apsvarstykite vietinę SIM ar eSIM kortelę.

Telefone išjunkite automatinį jungimąsi prie atvirų tinklų. Po kelionės ištrinkite viešus tinklus iš įsimintų „Wi-Fi“ sąrašo. Tai ypač svarbu, jei jungėtės oro uostuose, viešbučiuose ar kavinėse, nes įrenginiai vėliau gali bandyti prie tokių tinklų jungtis automatiškai.

Jei viešu internetu naudotis būtina, venkite banko, el. pašto, dokumentų saugyklų ir darbo sistemų. Naršyti naujienas ar tikrinti skrydžio informaciją yra viena, o jungtis prie banko ar tvirtinti mokėjimą – visai kas kita.

VPN gali sumažinti riziką, nes šifruoja duomenų srautą tarp jūsų įrenginio ir VPN serverio. Tačiau tai nėra stebuklinga apsauga nuo visko. Jei pats suvesite slaptažodį į netikrą puslapį arba patvirtinsite sukčiaus „Smart-ID“ užklausą, VPN jūsų neišgelbės.

Jei jau prisijungėte prie įtartino tinklo, pirmiausia iš karto nuo jo atsijunkite. Tada ištrinkite tą tinklą iš įsimintų sąrašo ir pereikite prie mobiliojo interneto. Jei viešame tinkle vedėte slaptažodžius, pakeiskite juos saugiu ryšiu.

Jei jungėtės prie banko arba tvirtinote kokius nors veiksmus, nedelskite. Paskambinkite bankui oficialiu numeriu, nurodytu kortelės kitoje pusėje arba banko svetainėje. Patikrinkite operacijų istoriją, laikinai apribokite internetinę bankininkystę ar kortelę, jei bankas taip rekomenduoja.

Jei pinigai jau iškeliavo arba įtariate, kad duomenys pateko sukčiams, reikia kuo greičiau kreiptis į banką ir policiją. Policija yra nurodžiusi, kad jei žmogus galėjo atskleisti elektroninės bankininkystės duomenis sukčiui, jis turi nedelsdamas kreiptis į banką ir pranešti policijai apie galimą sukčiavimą.

Svarbiausia išvada paprasta: viešas „Wi-Fi“ nėra vieta bankui. Oro uoste, viešbutyje ar kavinėje jis tinka skrydžio laikui patikrinti, žemėlapiui atsidaryti ar naujienoms paskaityti. Bet kai kalba pasisuka apie pinigus, slaptažodžius, „Smart-ID“, mobilųjį parašą ar el. paštą, saugiausia naudoti mobilųjį internetą.

Tai nėra paranoja. Tai tokia pati skaitmeninė higiena, kaip neužrakinto lagamino nepalikti oro uosto salėje. Tik skirtumas tas, kad slaptažodžio vagystės dažnai nepamatysite iš karto.