Hamburge keleivius jau veža „Volkswagen“ be vairuotojo: ateitis prasidėjo ne filme, o paprastoje miesto programėlėje

Hamburge prasidėjo tai, kas dar visai neseniai daugeliui atrodė kaip tolima ateitis: dalis miesto gyventojų jau gali užsisakyti kelionę autonominiu elektriniu „Volkswagen ID. Buzz“ mikroautobusu. Tai nėra demonstracija uždarame poligone ar reklaminis triukas parodoje. Atrinkti ir iš anksto užsiregistravę keleiviai gali per MOIA programėlę užsisakyti realią kelionę miesto gatvėmis, o artimiausiu metu ši galimybė turėtų atsirasti ir Hamburgo viešojo transporto programėlėje „hvv switch“.

Ši naujiena įdomi tuo, kad kalbama ne apie prabangų robotaksi vienam keleiviui, o apie bendrų kelionių paslaugą. Keleiviai, važiuojantys panašia kryptimi, gali dalytis tuo pačiu automobiliu, o įlipimas ir išlipimas vyksta ne prie kiekvienų durų, bet specialiai pažymėtose virtualiose stotelėse. Kitaip tariant, tai labiau primena išmanų miesto maršrutinį transportą, o ne klasikinį taksi.

Ne visai „be žmogaus“: salone dar sėdi saugos operatorius

Nors projektas pristatomas kaip autonominis, svarbi detalė ta, kad testavimo metu transporto priemonėje vis dar yra apmokytas saugos operatorius. Jis gali įsikišti, jei sistema susidurtų su situacija, kurios negali saugiai išspręsti pati. Tai reiškia, kad keleiviai jau patiria savarankiškai važiuojančio automobilio paslaugą, bet visiškai tuščio vairuotojo krėslo dar nemato.

Tokio atsargumo priežastis suprantama. Miesto eismas yra viena sudėtingiausių aplinkų autonominiam transportui. Čia yra dviratininkų, pėsčiųjų, autobusų, sunkvežimių, netikėtų manevrų, statybų, prastai pastatytų automobilių ir žmonių, kurie kartais gatvėje elgiasi visai ne pagal vadovėlį. Todėl autonominė sistema turi ne tik „matyti“ kelią, bet ir labai greitai suprasti, kas vyksta aplink.

Pradiniame etape Hamburge turėtų važiuoti iki dešimties autonominių MOIA transporto priemonių. Paslauga startavo tam tikrose miesto dalyse – Winterhude, Barmbek ir Wandsbek rajonuose, o bandomojo laikotarpio metu kelionės yra nemokamos.

Kodėl pasirinktas būtent „Volkswagen ID. Buzz“

Autonominei paslaugai pasirinktas elektrinis „Volkswagen ID. Buzz“ nėra atsitiktinumas. Šis modelis jau savo forma primena miesto mikroautobusą: jis erdvus, elektrinis, turi daug vietos keleiviams ir gerai tinka trumpesnėms kelionėms mieste. MOIA naudoja ne paprastą serijinę versiją, o autonominiam važiavimui pritaikytą ID. Buzz AD, kuris integruojamas su „Mobileye“ automatizuoto vairavimo sistema.

MOIA teigia kurianti ne vien atskirą paslaugą Hamburgui, bet platesnę technologinę platformą. Joje sujungiama transporto priemonė, autonominio vairavimo sistema, užsakymų programinė įranga, parko valdymas, operatorių mokymas ir kasdienės veiklos procesai. Tokia platforma ateityje galėtų būti siūloma viešojo transporto operatoriams arba privačioms įmonėms, norinčioms valdyti autonominius keleivių vežimo parkus.

Tai labai svarbus skirtumas. MOIA nesiekia tiesiog paleisti dar vienos taksi programėlės. Bendrovė bando parodyti, kad autonominis transportas gali tapti miesto viešojo transporto dalimi – papildyti autobusus, metro ar tramvajus ten, kur tradiciniai maršrutai ne visada patogūs.

Volkswagen ID. Buzz

Ką tai keičia keleiviams

Įsivaizduokite vakarinį miestą, kuriame nebereikia laukti reto autobuso ar mokėti už individualų taksi. Programėlė pasiūlo netoliese esančią virtualią stotelę, atvyksta elektrinis mikroautobusas, o sistema sujungia kelis keleivius, važiuojančius panašia kryptimi. Tokia idėja ypač tinka didesniems miestams, kuriuose dalis žmonių gyvena ar dirba ten, kur įprasti maršrutai ne visada patogūs.

Hamburgo projektas ALIKE būtent ir tiria, kaip autonominės užsakomos kelionės galėtų papildyti viešąjį transportą. Projektą finansuoja Vokietijos federalinė transporto ministerija, o jame dalyvauja MOIA, HOCHBAHN, HOLON, Karlsrūhės technologijos institutas ir Hamburgo transporto institucijos.

Tai nėra tik technologijų gamintojų eksperimentas. Miestams svarbu suprasti, ar tokios paslaugos iš tiesų gali sumažinti priklausomybę nuo asmeninio automobilio, pagerinti susisiekimą ir užpildyti spragas tarp įprastų viešojo transporto maršrutų. Jei autonominis mikroautobusas tik pakeis įprastą taksi, nauda miestui bus viena. Jei jis padės žmonėms rečiau važiuoti nuosavu automobiliu, poveikis gali būti daug didesnis.

Kodėl tai aktualu ir Lietuvai

Lietuvoje autonominiai mikroautobusai kasdienėse gatvėse dar nėra įprastas vaizdas, bet Hamburgo bandymas rodo kryptį, į kurią juda miesto transportas. Ateities klausimas nebėra tik „ar automobilis mokės važiuoti pats“. Dabar daug svarbiau, kaip tokia technologija bus integruota į miestą: kas ją prižiūrės, kas atsakys už saugumą, kokiais maršrutais ji važiuos ir ar ji bus prieinama ne tik turtingiausiems keleiviams.

Lietuvos miestams ši istorija gali būti naudinga kaip pavyzdys. Autonominis transportas greičiausiai neprasidės nuo to, kad kiekvienas žmogus turės savo robotaksi. Labiau tikėtinas kelias – ribotos zonos, bandomieji maršrutai, saugos operatoriai, specialios stotelės ir integracija su viešojo transporto sistema. Būtent tokį atsargų, žingsnis po žingsnio modelį dabar renkasi Hamburgas.

Kartu svarbu neužmiršti ir paprasto keleivio jausmo. Viena yra skaityti apie autonominį automobilį, kita – atsisėsti į jį ir leisti sistemai vežti per gyvą miesto eismą. Pasitikėjimas čia atsiras ne iš reklamos, o iš patirties: jei kelionė bus saugi, patogi ir laiku, žmonės pamažu pripras. Jei sistema strigs, vėluos ar kels nejaukumą, pažadas apie ateitį liks tik gražus techninis bandymas.

Hamburgo testas todėl svarbus ne vien „Volkswagen“ ar MOIA. Tai nedidelis, bet labai konkretus žingsnis link naujo miesto transporto modelio. Kol kas autonominis „ID. Buzz“ dar važiuoja su saugos žmogumi salone, ribotoje teritorijoje ir atrinktiems keleiviams. Tačiau pati idėja jau išvažiavo į gatvę.

Ir galbūt po kelerių metų panašios naujienos nebeskambės kaip technologinis kuriozas. Jos skambės kaip įprastas pranešimas keleiviui: jūsų autonominis mikroautobusas atvyks už trijų minučių.