Kiek degalų laikyti bake, kad nesugadintumėte kuro siurblio: vairuotojų klaida, kuri gali brangiai kainuoti

Daugelis vairuotojų bent kartą yra važiavę su degalų lempute prietaisų skydelyje. Iš pradžių atrodo nieko baisaus: automobilis dar važiuoja, artimiausia degalinė kažkur pakeliui, o kompiuteris rodo, kad liko dar keliasdešimt kilometrų. Tačiau įprotis nuolat važinėti „ant rezervo“ gali turėti nemalonių pasekmių. Tai nėra vien klausimas, ar spėsite iki degalinės. Mažas degalų kiekis bake gali apkrauti kuro siurblį, padidinti oro patekimo į sistemą riziką, o dyzeliniuose automobiliuose net sukelti užvedimo problemų.

Saugiausias įprotis daugumai automobilių su vidaus degimo varikliu – nelaukti, kol rodyklė priartės prie nulio, o degalus papildyti tada, kai bake lieka maždaug ketvirtadalis tūrio. Tai nereiškia, kad vienas važiavimas su užsidegusia lempute iš karto sugadins automobilį. Tačiau jei taip daroma nuolat, degalų sistema dirba mažiau palankiomis sąlygomis, o netikėto sustojimo rizika išauga. Šaltinyje taip pat pabrėžiama, kad saugiausias įprotis daugumai automobilių yra palaikyti bent ketvirtadalį bako, nes nuolatinis važiavimas „kaip lemputė“ gali trumpinti kai kurių degalų sistemos dalių tarnavimo laiką.

Kodėl ketvirtadalis bako laikomas saugia riba

Ketvirtadalis bako nėra magiškas skaičius, bet labai praktiška riba. Ji leidžia vairuotojui turėti pakankamą atsargą net tada, kai kelionė pasikeičia. Gali atsirasti spūstis, kelio remontas, aplinkkelis, degalinė gali būti uždaryta arba neveikti kortelių terminalas. Kai bake lieka vos keli litrai, tokios smulkmenos staiga tampa nepatogumu, o kartais ir rimta problema.

Kiek litrų sudaro ketvirtadalis, priklauso nuo automobilio. Jei automobilio bakas yra 45 litrų, ketvirtadalis bus apie 11 litrų. Jei bakas 60 litrų – apie 15 litrų. Didesniame visureigyje tai gali būti 20 litrų ar daugiau. Todėl verta žinoti ne tik rodyklės padėtį prietaisų skydelyje, bet ir realią savo automobilio bako talpą. Šią informaciją dažniausiai galima rasti automobilio naudojimo instrukcijoje.

Svarbu suprasti ir tai, kad rezervas nėra skirtas kasdieniam naudojimui. Rezervo lemputė yra įspėjimas, o ne rekomendacija. Ji reiškia: laikas ieškoti degalinės. Daugelyje automobilių užsidegus indikatoriui bake dar gali būti apie 5–10 litrų degalų, tačiau tai labai apytikslis skaičius. Viename modelyje rezervo pakaks ilgesniam atstumui, kitame – gerokai trumpesniam. Be to, faktinis nuvažiuojamas atstumas priklauso nuo sąnaudų, greičio, oro temperatūros, reljefo, automobilio apkrovos, oro kondicionieriaus ar šildymo veikimo ir vairavimo stiliaus.

Pavyzdžiui, jei bake liko 7 litrai benzino, o automobilis vidutiniškai sunaudoja 7 l/100 km, teoriškai galima nuvažiuoti apie 100 kilometrų. Tačiau mieste, spūstyje, žiemą, važiuojant trumpais atstumais ar aktyviai greitėjant, sąnaudos gali smarkiai padidėti. Tada tie „dar 100 kilometrų“ greitai tampa kur kas mažesniu skaičiumi.

Kuro siurblys bake ne šiaip sau panardintas į degalus

Daugelyje šiuolaikinių benzininių automobilių elektrinis kuro siurblys yra sumontuotas pačiame bake. Jo darbas – siurbti degalus ir tiekti juos reikiamu slėgiu į variklį. Degalai šiuo atveju atlieka ne tik kuro funkciją. Jie taip pat padeda siurblį aušinti ir iš dalies sutepti judančias jo dalis.

Kai degalų mažai, ypač važiuojant įkalnėn, staigiai stabdant, greitai sukant posūkiuose ar važiuojant nelygiu keliu, skystis bake juda. Jei jo likę labai mažai, siurblys kai kuriais momentais gali gauti nepakankamą degalų kiekį. Tai nebūtinai iš karto baigsis gedimu, bet pasikartojantis darbas blogesnėmis sąlygomis gali skatinti perkaitimą ir greitesnį siurblio dėvėjimąsi.

Ypač blogas ženklas, jei automobilis dėl degalų trūkumo pradeda trūkčioti, praranda galią arba užgęsta. Tai reiškia, kad degalų tiekimas jau tapo nestabilus. Tokios situacijos nereikėtų laikyti normaliu „dar truputį pavažiuosiu“ režimu. Jei automobilis jau pradeda dusti dėl tuščio bako, sistema dirba taip, kaip neturėtų.

Kuro siurblio keitimo kaina labai priklauso nuo automobilio. Vienuose modeliuose siurblys gali būti keičiamas palyginti paprastai, kituose jis būna modulyje kartu su lygio davikliu, filtru, korpusu ir kitomis detalėmis. Tokiu atveju remontas gali tapti gerokai brangesnis nei keli papildomi litrai degalų, kuriuos buvo galima įsipilti laiku.

Automobilio degalų lemputė

Dyzeliniams automobiliams tuščias bakas pavojingesnis

Benzininiame automobilyje po degalų papildymo variklis dažnai vėl užsiveda be didesnių problemų. Gali prireikti kelių sekundžių, kol siurblys sukurs slėgį, tačiau dažniausiai vairuotojas išsisuka paprasčiau. Dyzeliniai automobiliai šiuo požiūriu yra jautresni.

Jei dyzelinio automobilio degalų sistema pritraukia oro, vien įpilti kuro gali neužtekti. Kai kuriuose modeliuose sistema pati išsiorina po kelių uždegimo įjungimų, kituose yra rankinis siurbliukas, o dar kitais atvejais gali prireikti serviso įrangos. Vairuotojas, nežinodamas procedūros, gali ilgai sukti starterį, iškrauti akumuliatorių ir vis tiek neužvesti automobilio.

Šiuolaikinės dyzelinių variklių įpurškimo sistemos dirba labai aukštu slėgiu, o jų detalės jautrios degalų kokybei, vandeniui ir oro patekimui. Jei automobilis reguliariai važiuoja iki visiško bako ištuštėjimo, rizika didėja. Ypač žiemą, kai dyzelino kokybė, temperatūra ir filtro būklė tampa dar svarbesni.

Todėl dyzelinio automobilio vairuotojui degalų rezervas turėtų būti dar rimtesnis signalas. Jei lemputė užsidegė, geriau neplanuoti „dar vieno reikaliuko“ ar kelionės per pusę miesto. Tinkamas sprendimas – važiuoti į artimiausią patikimą degalinę.

Ar žemas degalų lygis tikrai pakelia visus nešvarumus iš bako?

Dažnai sakoma, kad važiuojant beveik tuščiu baku siurblys pradeda siurbti visas nuosėdas nuo dugno. Šis paaiškinimas nėra visiškai tikslus. Daugelyje automobilių degalų įsiurbimo vieta ir taip yra bako apačioje, nepriklausomai nuo to, ar bakas pilnas, ar beveik tuščias. Tai reiškia, kad siurblys nėra taip, jog tik prie mažo lygio staiga „pasiekia dugną“.

Vis dėlto rizikos visiškai atmesti nereikia. Į baką per laiką gali patekti dulkių, kondensato, vandens, prastos kokybės kuro priemaišų, korozijos dalelių ar kitų smulkių nešvarumų. Kuro filtras didelę dalį jų sulaiko, bet jo ištekliai riboti. Jei filtras ilgai nekeistas, jo pralaidumas blogėja, o siurbliui tenka didesnė apkrova.

Važiuojant beveik tuščiu baku nelygiais keliais, degalai bake stipriau teliuškuoja. Jei apačioje yra nuosėdų, jos gali būti labiau pajudinamos. Šiuolaikiniame prižiūrimame automobilyje tai nebūtinai taps gedimo priežastimi, tačiau senesniuose automobiliuose, ilgai stovėjusiose transporto priemonėse ar mašinose su neaiškia priežiūros istorija ši rizika didesnė.

Dyzeliniuose automobiliuose ypač pavojingas vanduo. Jis gali patekti dėl kondensato, nekokybiško kuro ar pažeisto bako dangtelio. Vanduo blogina degalų įrangos tepimą, skatina koroziją ir gali sukelti rimtų variklio darbo sutrikimų. Jei dyzelinio automobilio filtre yra vandens gaudyklė, ją reikia prižiūrėti pagal gamintojo nurodymus.