Kiek degalų laikyti bake, kad nesugadintumėte kuro siurblio: vairuotojų klaida, kuri gali brangiai kainuoti

Pilnas bakas taip pat ne visada būtinas

Nereikia suprasti, kad automobilis visada turi važinėti tik pilnu baku. Pilnas bakas naudingas prieš ilgas keliones, žiemą, važiuojant per vietoves, kur mažai degalinių, arba tada, kai galimi degalų tiekimo sutrikimai. Tačiau kasdien važinėjant mieste nebūtina kiekvieną kartą pildyti iki viršaus.

Pilnas bakas padidina automobilio svorį. Benzinas vidutiniškai sveria apie 0,74 kg litre, dyzelinas – apie 0,83–0,85 kg litre. Skirtumas tarp ketvirtadalio ir pilno 60 litrų bako gali būti daugiau nei 30 kilogramų. Kasdienybėje tai nėra milžiniškas skirtumas, tačiau vairuotojai, kurie stengiasi sumažinti automobilio svorį ir sąnaudas, gali į tai atsižvelgti.

Patogiausias režimas daugumai vairuotojų – laikyti degalų lygį maždaug tarp ketvirtadalio ir trijų ketvirtadalių bako, o prieš ilgesnes keliones papildyti daugiau. Taip nereikia nuolat panikuoti dėl rezervo, bet ir nebūtina visą laiką vežiotis maksimalų degalų kiekį.

Dar viena klaida – bandymas pripilti baką „iki kraštų“, kai degalų pistoleto antgalis jau automatiškai išsijungė. Bake turi likti vietos degalų šiluminiam plėtimuisi. Jei vairuotojas po išsijungimo dar kelis kartus pila papildomai, degalai gali patekti į garų surinkimo sistemą, užteršti adsorberį arba sukelti benzino kvapą. Tai nėra taupymas, o nereikalinga rizika.

Degalų likutis automobilyje

Žiemą degalų atsarga tampa dar svarbesnė

Šaltuoju metų laiku degalų kiekį bake verta stebėti atidžiau. Žiemą sąnaudos dažnai padidėja dėl variklio šildymo, trumpų kelionių, spūsčių, slidžios kelio dangos, salono šildymo, langų šildymo ir kitų elektros vartotojų. Jei automobilis įstringa sniege arba eismas sustoja dėl pūgos, degalai gali būti reikalingi ne tik važiavimui, bet ir šilumai salone palaikyti.

Tačiau čia būtina prisiminti saugumą. Negalima laikyti veikiančio variklio uždarame garaže, požeminėje aikštelėje ar kitoje nevėdinamoje patalpoje. Išmetamosios dujos gali būti pavojingos gyvybei. Jei stovite atviroje vietoje ir tenka šildytis automobilyje, reikia pasirūpinti, kad sniegas neužkimštų išmetimo vamzdžio.

Dyzeliniams automobiliams žiemą ypač svarbus sezoninis kuras. Vasarinis dyzelinas žemoje temperatūroje gali prarasti takumą, nes jame kristalizuojasi parafinai. Tada kuras sunkiau praeina pro filtrą, o variklis gali sustoti net tada, kai bake degalų dar yra. Todėl šaltuoju metu geriausia pildytis patikimose degalinėse, kurios parduoda žiemos sąlygoms pritaikytą kurą.

Kodėl ridos indikatorius gali apgauti

Daugelis šiuolaikinių automobilių rodo, kiek kilometrų dar galima nuvažiuoti su likusiais degalais. Šis skaičius patogus, bet jis nėra garantija. Automobilio kompiuteris jį skaičiuoja pagal ankstesnes vidutines sąnaudas. Jei ilgai važiavote greitkeliu ir sąnaudos buvo mažos, sistema gali rodyti optimistišką likutį. Bet vos patekus į miestą, spūstį ar pradėjus važiuoti trumpais atstumais, prognozė greitai keičiasi.

Pavyzdžiui, važiuojant užmiesčio keliu automobilis galėjo naudoti 5 l/100 km, o mieste žiemą sąnaudos gali pakilti iki 10–12 l/100 km. Tokiu atveju rodomas likęs nuvažiuojamas atstumas gali mažėti daug greičiau nei tikitės. Todėl šį indikatorių reikia laikyti orientaciniu, o ne pažadu.

Taip pat ne visuose automobiliuose degalų rodyklė krenta vienodai. Kai kuriuose modeliuose pirmoji bako pusė prietaisų skydelyje atrodo „laikosi“ ilgiau, o po vidurio rodyklė pradeda kristi greičiau. Tai susiję su bako forma, jutiklio nustatymais ir pačia matavimo sistema. Todėl vien vizualiai vertinti degalų likutį ne visada tikslu.

Ką daryti, jei degalų vis dėlto pritrūko

Jei variklis užgeso dėl tuščio bako, pirmas darbas – saugiai sustoti. Įjunkite avarinius žibintus, jei įmanoma, pasitraukite į kelkraštį ar kitą saugią vietą, pastatykite avarinio sustojimo ženklą pagal Kelių eismo taisykles. Greitkelyje ar intensyvaus eismo vietoje svarbiausia ne automobilis, o žmonių saugumas.

Įpylus degalų nereikėtų be perstojo sukti starterio. Benzininiame automobilyje įjungus degimą siurbliui paprastai reikia kelių sekundžių, kad sistemoje susidarytų slėgis. Jei variklis neužsiveda iš karto, geriau palaukti trumpą pauzę ir bandyti dar kartą.

Dyzeliniame automobilyje situacija priklauso nuo konkrečios konstrukcijos. Vieni modeliai turi rankinę pompelę, kiti – elektrinį siurblį, o kai kuriems gali prireikti nuorinimo servise. Jei po kelių teisingų bandymų variklis neužsiveda, geriau kreiptis pagalbos, o ne kankinti starterį ir akumuliatorių.

Kada verta tikrinti degalų sistemą

Ne kiekvienas variklio trūkčiojimas reiškia, kad kalti degalai. Tačiau yra simptomų, kurių ignoruoti nereikėtų. Jei automobilis trūkčioja greitėjant arba važiuojant įkalnėn, variklis ilgai užsiveda po stovėjimo, iš bako girdėti neįprastas dūzgimas, prietaisų skydelyje pasirodo variklio gedimo indikatorius, degalų lygis rodomas netiksliai arba staigiai keičiasi, verta atlikti diagnostiką.

Taip pat reikėtų sunerimti, jei automobilis užgęsta tada, kai pagal prietaisus degalų dar turėtų būti, jei be aiškios priežasties padidėjo sąnaudos arba salone ar šalia automobilio nuolat jaučiamas benzino kvapas. Tokiais atvejais problema gali būti kuro siurblyje, filtre, lygio daviklyje, purkštukuose, jungtyse ar elektros kontaktuose.

Svarbu patiems be patirties neardyti bako ar degalų sistemos. Benzino garai yra degūs, o neteisingai sumontuota tarpinė ar jungtis gali sukelti nuotėkį. Tai jau ne ta vieta, kur verta eksperimentuoti vien dėl smalsumo.

Kasdieniai įpročiai, kurie apsaugo nuo bėdų

Geriausia apsauga nuo degalų sistemos problemų – paprasti įpročiai. Užsidegus rezervo indikatoriui, neatidėkite degalų papildymo iki rytojaus, jei laukia ilgesnė kelionė ar važiavimas per miestą. Prieš išvažiuodami iš gyvenvietės, ypač į mažiau pažįstamą maršrutą, patikrinkite degalų lygį.

Nepasikliaukite vien įprastomis sąnaudomis. Jei vežate krovinį, tempiate priekabą, turite stogo bagažinę, važiuojate žiemą, naudojate oro kondicionierių ar šildymą, automobilis gali sunaudoti daugiau nei įprastai. Tai ypač svarbu kelionėse, kai degalinės yra rečiau.

Degalus verta piltis patikimose degalinėse. Per maža kaina, prasta įrangos būklė ar neaiški kuro kilmė turėtų kelti įtarimų. Dyzeliniams automobiliams degalų kokybė ypač svarbi, nes jų įpurškimo sistemos jautresnės priemaišoms ir vandeniui.

Jei automobilis ilgą laiką stovės nenaudojamas, jo geriau nepalikti beveik tuščiu baku. Benzininiam automobiliui kelių savaičių prastovai verta turėti bent pusę bako, kad bake būtų mažiau oro erdvės ir mažiau sąlygų kondensatui susidaryti. Prieš labai ilgą laikymą verta pasitikrinti gamintojo rekomendacijas dėl degalų galiojimo ir galimų stabilizuojančių priedų.

Hibridinių automobilių vairuotojai taip pat neturėtų pamiršti benzino. Net jei automobilis dažnai važiuoja elektra ir degalų naudoja mažai, vidaus degimo variklis gali įsijungti netikėtai – akumuliatoriui įkrauti, salonui pašildyti ar intensyviai greitėjant. Todėl ir hibridui degalų lygis bei jų būklė svarbūs.

Paprasta taisyklė išlieka ta pati: nelaukite, kol bakas taps beveik tuščias. Laikykite bent ketvirtadalį degalų, prieš ilgas keliones papildykite daugiau, žiemą būkite atsargesni, o rezervo lemputę laikykite įspėjimu, ne kasdieniu režimu. Taip ne tik sumažinsite riziką sustoti netinkamoje vietoje, bet ir padėsite kuro siurbliui bei visai degalų sistemai tarnauti ilgiau.