„Mere“ pirkėjams Lietuvoje – netikėta žinia: parduotuvės uždarytos, o apie sugrįžimą kitu vardu kol kas tik spėliojama

Dar prieš kelias dienas Lietuvos „Mere“ parduotuvėse žmonės ieškojo pigesnių maisto produktų, buities prekių ir pasiūlymų, kurie gerokai skyrėsi nuo didžiųjų prekybos tinklų kainų. Penktadienį situacija pasikeitė akimirksniu – darbuotojams buvo nurodyta užverti duris, išjungti šviesas ir palikti parduotuves.

Daugeliui pirkėjų tai tapo visiškai netikėta žinia. Prie kai kurių parduotuvių pasirodė pranešimai apie technines kliūtis, tačiau tikroji uždarymo priežastis buvo daug rimtesnė. Su prekybos tinklu siejamas Rusijos verslininkas Sergejus Šnaideris buvo įtrauktas į naują Europos Sąjungos sankcijų sąrašą.

Dėl to Lietuvoje pradėtos uždarinėti visos „Mere“ parduotuvės. Skelbiama, kad iki tol šalyje veikė apie 20 šio tinklo prekybos vietų. Darbuotojams sprendimas esą taip pat buvo netikėtas – kai kur jiems duota vos keliolika minučių uždaryti parduotuvę ir išeiti iš pastato.

Socialiniuose tinkluose jau pasirodė spėlionių, kad parduotuvės galėtų sugrįžti pakeitusios pavadinimą arba savininkus. Vis dėlto kol kas nėra jokio oficialaus patvirtinimo, kad buvusios „Mere“ parduotuvės Lietuvoje būtų atidaromos „Ola“ ar kitu vardu.

Parduotuvės buvo uždarytos ne tik Latvijoje

Pirminiame kaimyninės šalies straipsnyje teigiama, kad „Mere“ veiklą sustabdė Latvijoje, o Lietuvoje tos pačios parduotuvės neva toliau dirba kitu pavadinimu. Tačiau dabartinė informacija rodo kitokią situaciją – parduotuvės staiga užvertos ir Lietuvoje.

Liepos 24 dieną Lietuvos žiniasklaida pranešė, kad „Mere“ prekybos vietos uždaromos visoje šalyje. Apie sprendimą dalis darbuotojų sužinojo tik paskutinę akimirką, o į parduotuves nebebuvo priimamas naujas prekių papildymas.

Panašūs įvykiai tuo pat metu vyko Latvijoje. Šios šalies Finansinės žvalgybos tarnyba oficialiai paskelbė, kad sankcijos taikomos įmonėms „Latprodukti“ ir Lietuvos bendrovės „Valiente“ filialui Latvijoje, kurie valdė „Mere“ parduotuves. Su šiomis įmonėmis siejamas S. Šnaideris netiesiogiai valdė daugiau kaip pusę jų akcijų, todėl sankcijų poveikis išplito ir į jo kontroliuojamas bendroves.

Europos Sąjungos sankcijos reiškia ne vien draudimą savininkui disponuoti asmeninėmis lėšomis. Turi būti įšaldytas ir jo valdomų bendrovių turtas, o kitiems asmenims bei įmonėms draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti joms finansinių išteklių.

Praktiškai tai labai apsunkina arba visiškai sustabdo įprastą prekybą. Parduotuvė negali normaliai atsiskaityti su tiekėjais, priimti pirkėjų mokėjimų, mokėti už nuomą ar tęsti kitų finansinių operacijų, jeigu jos reikštų lėšų perdavimą sankcionuojamam asmeniui arba jo kontroliuojamai įmonei.

Kodėl „Mere“ turėjo ištikimų pirkėjų

„Mere“ veikė kitaip nei įprasti Lietuvos prekybos centrai. Parduotuvės priminė sandėlius: dalis prekių būdavo sukraunama dėžėse ar ant palečių, prekybos salėse buvo mažiau apdailos ir papildomų paslaugų, o prekių pasirinkimas dažnai būdavo ribotas bei nuolat besikeičiantis.

Toks modelis padėjo mažinti veiklos sąnaudas ir kai kuriuos produktus siūlyti pigiau. Į parduotuves užsukantys žmonės ne visada rasdavo tą pačią mėgstamą prekę, tačiau galėjo aptikti neįprastai pigesnį maisto produktą, buitinę chemiją, gyvūnų pašarą ar sezoninį daiktą.

Būtent dėl kainų „Mere“ turėjo savo pirkėjų ratą. Augant maisto, būsto ir paslaugų kainoms, net keliolikos ar keliasdešimties centų skirtumas kasdieniam pirkinių krepšeliui daliai šeimų tapo reikšmingas. Žmonės į šias parduotuves vykdavo ne dėl patogaus interjero ar plačiausio pasirinkimo, o dėl galimybės kai kuriuos produktus nusipirkti pigiau.

Todėl staigus parduotuvių uždarymas sukėlė nevienodas reakcijas. Vieni pabrėžia, kad sankcijų turi būti laikomasi nepriklausomai nuo tinklo siūlomų kainų. Kiti pirmiausia galvoja apie darbuotojus ir mažesnes pajamas gaunančius pirkėjus, kurie neteko vienos iš pigesnių apsipirkimo vietų.

Šios dvi aplinkybės viena kitai neprieštarauja. Sankcijos nukreiptos į su Rusijos agresija prieš Ukrainą siejamus asmenis ir jų finansinius išteklius, tačiau jų pasekmes praktiškai pajunta ir vietos darbuotojai, pastatų savininkai, tiekėjai bei pirkėjai.

Mere parduotuvių uždarymas

Ar parduotuvės galėtų grįžti kitu pavadinimu?

Internete plintanti versija, kad buvusios „Mere“ parduotuvės Lietuvoje jau veikia pavadinimu „Ola“, šiuo metu nėra pagrįsta patikimais viešais duomenimis. Nėra oficialaus tinklo pranešimo, naujų parduotuvių sąrašo ar institucijų patvirtinimo, kad toks prekės ženklo pakeitimas iš tiesų įvyko.

Vien pavadinimo pakeitimo taip pat nepakaktų sankcijoms apeiti. Vertinama ne tik ant pastato kabanti iškaba, bet ir tai, kam priklauso įmonė, kas ją kontroliuoja, kas gauna ekonominę naudą ir iš kur atkeliauja veiklai reikalingos lėšos.

Jeigu parduotuvė pakeistų pavadinimą, tačiau ją toliau valdytų tas pats sankcionuojamas asmuo arba jo kontroliuojama struktūra, ribojimai niekur nedingtų. Veiklą atnaujinti būtų galima tik teisėtai pakeitus nuosavybės ir kontrolės struktūrą bei institucijoms įsitikinus, kad sankcionuojamas asmuo iš verslo nebegauna finansinės naudos.

Viešojoje erdvėje minima, kad Lietuvos „Mere“ operatorės „Valiente“ akcijos dar 2025 metais buvo perleistos Ispanijoje registruotai įmonei. Vis dėlto Latvijos institucijos nurodė, kad S. Šnaideris ir toliau netiesiogiai kontroliavo su tinklu susijusias bendroves, todėl vien formalūs nuosavybės pakeitimai nebūtinai panaikina sankcijų taikymą.

Tai reiškia, kad teorinė galimybė parduotuvėms kada nors atsidaryti išlieka, tačiau tam reikėtų daugiau nei naujo logotipo. Turėtų atsirasti nuo sankcionuojamų asmenų visiškai nepriklausomas savininkas, skaidri finansavimo struktūra ir teisės aktus atitinkantis institucijų sprendimas.

Pirkėjams kol kas teks laukti oficialios informacijos

Šiuo metu svarbiausia žinia Lietuvos pirkėjams nėra tokia optimistiška, kaip bandoma pateikti kai kuriuose socialinių tinklų įrašuose. „Mere“ parduotuvės šalyje uždarytos, o jų veiklos atnaujinimo data nėra paskelbta.

Taip pat nėra patvirtinta, kad tinklas Lietuvoje jau persivadino į „Ola“ ar ruošiasi atsidaryti kitu vardu. Tokie teiginiai kol kas turėtų būti vertinami kaip nepatikrintos kalbos, o ne kaip gera žinia pirkėjams.

Artimiausiomis dienomis daugiau aiškumo gali suteikti Lietuvos institucijos, prekybos patalpų valdytojai arba pats parduotuves valdęs juridinis asmuo. Taip pat turėtų paaiškėti, kas nutiks maždaug 20 uždarytų prekybos vietų, jų darbuotojams ir parduotuvėse likusioms prekėms.

Pirkėjams, kurie buvo įpratę reguliariai apsipirkti „Mere“, kol kas lieka stebėti oficialius pranešimus ir nepasikliauti vien socialiniuose tinkluose plintančiomis nuotraukomis ar gandais. Naujas pavadinimas ant pastato dar nereikštų, kad grįžo tas pats tinklas, o tikra veiklos pradžia būtų įmanoma tik išsprendus nuosavybės, sankcijų ir atsiskaitymų klausimus.