Latvijoje po „Mere“ sankcijų – netikėtas sprendimas: lentynose likusį maistą leidžiama pasiimti, bet ne pirkėjams

Latvijoje po sankcijų prekybos tinklui „Mere“ kilo labai praktiškas klausimas: kas nutiks maistui ir kitoms prekėms, kurios liko parduotuvių lentynose bei sandėliuose? Dalis produkcijos priklausė ne pačiam tinklui, o Latvijos gamintojams ir tiekėjams, todėl įmonės rizikavo prarasti savo prekes vien todėl, kad jos fiziškai atsidūrė sankcionuojamos bendrovės patalpose. Dabar Latvijos Finansinės žvalgybos tarnyba priėmė sprendimą, kuris šią situaciją gerokai supaprastina – teisėti prekių savininkai galės savo produkciją atsiimti.

Čia svarbi viena detalė, kurią lengva suprasti klaidingai: kalbama ne apie tai, kad eiliniai žmonės gali ateiti į uždarytą „Mere“ parduotuvę ir nemokamai pasiimti lentynose likusį maistą. Teisė atsiimti prekes suteikiama jų savininkams – tiekėjams ir gamintojams, kurių produkcija buvo saugoma sankcionuojamos įmonės patalpose.

Tiekėjams nebereikės dėl kiekvienos prekės atskirai prašyti leidimo

Iki šiol prekių susigrąžinimas iš sankcionuojamos įmonės galėjo tapti ilgu procesu. Net jeigu buvo aišku, kad konkreti produkcija priklauso kitai bendrovei, jos išvežimas galėjo reikalauti papildomų derinimų.

Naujas sprendimas šią tvarką supaprastina. Latvijos įmonės, galinčios įrodyti, kad prekės yra jų nuosavybė, galės jas atsiimti pagal bendrą nustatytą procedūrą, o ne kiekvieną kartą atskirai kreiptis dėl individualaus leidimo.

Toks sprendimas ypač svarbus maisto gamintojams. Skirtingai nei baldai ar buitinė technika, pieno produktai, mėsa, daržovės ir kitos greitai gendančios prekės negali mėnesiais laukti, kol bus išspręsti visi teisiniai klausimai.

Dalis maisto gali būti jau niekam nebetinkama

Situacija sudėtingesnė su produktais, kurių galiojimo laikas baigėsi arba kurie dėl netinkamo laikymo prarado vertę. Tokios prekės nebebus vertinamos taip pat kaip normaliai parduoti tinkama produkcija.

Jeigu maistas sugedęs arba jo nebegalima teisėtai tiekti rinkai, su juo turi būti elgiamasi pagal įprastas maisto saugos taisykles – jis gali būti nurašytas, utilizuotas ar sunaikintas.

Kitaip tariant, sprendimas nereiškia, kad viskas, kas liko parduotuvių lentynose, būtinai grįš į prekybą. Kiekvienu atveju teks įvertinti produkto būklę, galiojimo terminą ir tai, ar jis vis dar tinkamas vartoti.

Sankcijos lieka – „Mere“ veiklos atnaujinti negali

Naujoji tvarka taip pat nereiškia, kad „Mere“ parduotuvėms Latvijoje atveriamas kelias paprasčiausiai atsidaryti ir tęsti prekybą. Sankcijų esmė nesikeičia.

Leidžiami tik tie veiksmai, kurie būtini esamam turtui apsaugoti, grąžinti teisėtiems savininkams arba sutvarkyti kitus jau atsiradusius įsipareigojimus. Šių išimčių negalima naudoti kaip būdo slapta atnaujinti įprastą verslo veiklą.

Tiekėjams, darbuotojams ir sankcionuojamai įmonei leidžiama tarpusavyje derinti praktinius klausimus, tačiau jie turi būti sprendžiami taip, kad nebūtų apeinamos sankcijos. Finansinės žvalgybos tarnyba šiuo atveju nesprendžia, kam pagal sutartį priklauso konkretus jogurto padėklas ar dėžė konservų – civilinius ir komercinius klausimus įmonės turi išsiaiškinti pačios.

Latvijos gamintojams tai gali išgelbėti bent dalį pinigų

Tiekėjams sprendimas yra gana reikšmingas. Jeigu įmonė į „Mere“ buvo pristačiusi didelį kiekį produkcijos, sankcijų įvedimas galėjo reikšti ne tik prarastus pardavimus, bet ir realią riziką netekti pačių prekių.

Dabar bent dalį jų bus galima susigrąžinti ir, jeigu leidžia galiojimo terminai bei sutartinės sąlygos, panaudoti kitais būdais. Tai gali sumažinti nuostolius vietos gamintojams, kurie patys nėra susiję su sankcijomis ir atsidūrė šioje situacijoje dėl prekybos partnerio problemų.

Todėl už skambaus teiginio, kad „Mere“ lentynose likusį maistą galima pasiimti, slypi kur kas paprastesnė realybė. Nemokamų produktų dalybų pirkėjams nėra – Latvija tiesiog atvėrė kelią teisėtiems prekių savininkams susigrąžinti tai, kas jiems priklauso, kol prekės dar neprarado visos savo vertės.