Štai ką vertina pirkėjai Lietuvoje: prekybos centruose kainų skirtumai gali siekti iki 16 eurų – kur apsipirkti pigiausia?

Maisto prekių pirkimas Lietuvoje daugeliui šeimų jau seniai tapo ne spontanišku užsukimu į parduotuvę, o gana aiškiu planavimu. Žmonės žiūri akcijų leidinius, tikrina programėles, lygina kainas, skaičiuoja savaitės krepšelį ir vis dažniau pastebi vieną nemalonų dalyką: už labai panašius produktus skirtinguose prekybos tinkluose galima sumokėti gerokai skirtingas sumas.

Iš pirmo žvilgsnio skirtumai atrodo nedideli. Vienur pienas kainuoja keliolika centų brangiau, kitur sviestas brangesnis euru, dar kitur vištiena ar sūris kainuoja daugiau nei tikėtasi. Tačiau kai viskas sudedama į vieną krepšelį, paaiškėja, kad skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio apsipirkimo gali siekti ne kelis eurus, o visą vakarienės ar net kelių dienų produktų sumą.

Tokie palyginimai Lietuvoje pirkėjams ypač aktualūs, nes didžioji dalis kasdienių prekių perkama tuose pačiuose tinkluose: „Lidl“, „Maxima“, „Rimi“, „Iki“ ir „Norfa“. Kiekvienas jų turi savo stipriąją pusę. Vieni pirkėjus vilioja žemesnėmis bazinėmis kainomis, kiti – lojalumo programomis, treti – akcijomis, patogia vieta arba platesniu asortimentu.

Tačiau pirkėjui svarbiausias klausimas išlieka paprastas: kur galutinis čekis bus mažiausias?

Kodėl tas pats krepšelis skirtingose parduotuvėse kainuoja nevienodai

Dauguma žmonių kainas vertina pagal kelis dažniausiai perkamus produktus. Jei vienoje parduotuvėje pigesnis pienas ar duona, automatiškai susidaro įspūdis, kad visas tinklas pigesnis. Bet realybė dažnai sudėtingesnė. Vienas tinklas gali turėti pigesnius pieno produktus, kitas – mėsą, trečias – daržoves, o ketvirtas laimėti tik tada, kai naudojamos lojalumo kortelės ir akcijos.

Todėl teisingiausia lyginti ne vieną produktą, o visą kasdienį krepšelį. Į tokį krepšelį paprastai patenka tai, ką šeima perka nuolat: pienas, kefyras, grietinė, sviestas, sūris, duona, ryžiai, makaronai, miltai, vištiena, malta mėsa, dešra, kiaušiniai, aliejus, cukrus, daržovės, vaisiai ir keli gėrimai.

Būtent tokio tipo krepšelyje ir pasimato tikrasis skirtumas. Jeigu vienoje parduotuvėje keli produktai pigesni, bet dauguma likusių brangesni, galutinis čekis vis tiek gali nemaloniai nustebinti. O jeigu tinklas palaiko žemesnį bazinių prekių kainų lygį, net be didelių akcijų jis gali atrodyti palankiau kasdieniam apsipirkimui.

Lietuvos pirkėjai tai jaučia labai praktiškai. Vieną savaitę atrodo, kad pigiausia pirkti „Lidl“, kitą – kad verta užsukti į „Norfa“, trečią – kad „Maxima“ ar „Iki“ su akcijomis nukerta kainą stipriau. Tačiau jei kalbame ne apie vieną reklaminį pasiūlymą, o apie visą bazinį krepšelį, skirtumai tampa aiškesni.

Pigiausio krepšelio dažnai ieškoma ne be priežasties

Lietuvoje šeimos biudžetas maistui yra labai jautrus. Kainų augimas per pastaruosius metus pakeitė daugelio žmonių įpročius. Pirkėjai dažniau renkasi privačių prekių ženklų produktus, daugiau dėmesio skiria kilogramo ar litro kainai, atsargiau perka saldumynus, gėrimus ir pusgaminius.

Dėl to pigiausio prekybos tinklo klausimas nėra vien smalsumas. Tai kasdienis finansinis sprendimas. Jei už panašų krepšelį vienoje parduotuvėje sumokate 38 eurus, o kitoje – 54 eurus, skirtumas siekia 16 eurų. Per vieną kartą tai jau nemažai. Per mėnesį, jei apsiperkama kelis kartus, tai gali virsti 50–70 eurų ar dar didesne suma.

Tokie pinigai daugeliui šeimų nėra smulkmena. Už juos galima nupirkti kelis papildomus patiekalus, buitinės chemijos, vaikų prekių ar tiesiog atidėti juodai dienai. Todėl vis daugiau pirkėjų Lietuvoje nebepasitiki vien įpročiu ir vis dažniau tikrina, kur apsipirkti iš tikrųjų apsimoka.

Patogumas, žinoma, taip pat svarbus. Ne kiekvienas važiuos per pusę miesto dėl kelių eurų. Bet didesniam savaitės apsipirkimui parduotuvės pasirinkimas gali turėti labai realią finansinę reikšmę.

„Lidl“: stiprybė – bazinės kainos ir privatūs prekių ženklai

Apsipirkimas Lidl / Markus Mainka / Shutterstock.com

„Lidl“ Lietuvoje dažnai siejamas su mažesnėmis bazinėmis kainomis ir dideliu privačių prekių ženklų pasirinkimu. Būtent tai leidžia šiam tinklui konkuruoti su kitais prekybos centrais kasdienio krepšelio kategorijoje.

Pirkėjams svarbu tai, kad „Lidl“ dažnai siūlo pigesnius pieno produktus, grūdinius produktus, kai kuriuos mėsos gaminius, daržoves, vaisius ir pagrindines buities prekes. Dalis produktų nėra žinomų lietuviškų ar tarptautinių prekės ženklų, tačiau dėl mažesnės kainos jie tampa patrauklūs kasdieniam vartojimui.

Toks modelis ypač tinka tiems, kurie nori greitai nusipirkti bazinį krepšelį ir nesivaikyti dešimčių skirtingų akcijų. Mažesnis asortimentas kai kuriems pirkėjams yra trūkumas, bet kitiems – privalumas, nes parduotuvėje mažiau blaškymosi ir spontaniškų pirkinių.

Vis dėlto „Lidl“ ne visada bus pigiausias kiekvienoje kategorijoje. Kai kurios prekės, ypač jei kalbame apie konkrečius mėgstamus prekės ženklus, kitur per akcijas gali kainuoti mažiau. Todėl didžiausias „Lidl“ privalumas dažniausiai atsiskleidžia tada, kai pirkėjas renkasi ne konkretų prekės ženklą, o gerą kainos ir kiekio santykį.

„Maxima“: didelis tinklas, daug akcijų ir lojalumo pasiūlymų

Maxima parduotuvė

„Maxima“ Lietuvoje išlieka vienu pagrindinių kasdienio apsipirkimo tinklų. Jo stiprybė – platus parduotuvių tinklas, dažnos akcijos, didelis asortimentas ir lojalumo programa. Daugeliui pirkėjų „Maxima“ yra tiesiog arčiausia ir patogiausia parduotuvė, todėl ji dažnai pasirenkama net tada, kai ne visi produktai joje pigiausi.

Didžiausia „Maximos“ nauda atsiskleidžia tada, kai pirkėjas seka akcijas. Sūris, sviestas, kava, mėsa, buitinė chemija ar ilgesnio galiojimo produktai čia per nuolaidas gali būti labai konkurencingi. Tačiau be akcijų kai kurios bazinės prekės gali kainuoti daugiau nei nuolaidų tipo tinkle.

Todėl „Maxima“ labiausiai apsimoka tiems, kurie planuoja pirkinius ir moka derinti akcijas su kasdieniais poreikiais. Jei žmogus tiesiog įeina į parduotuvę ir deda viską į krepšelį nežiūrėdamas kainų, galutinis čekis gali būti didesnis. Bet jei pasirenkamos tik geros kainos prekės, skirtumas gali būti akivaizdus.

Kitas privalumas – pasirinkimas. Pirkėjas čia dažnai randa ir pigesnių privačių ženklų, ir žinomų gamintojų prekių, ir daugiau alternatyvų vienoje kategorijoje. Tai patogu, bet kartu didina riziką prisipirkti daugiau nei planuota.

„Rimi“: patogumas ir asortimentas, bet krepšelis gali būti brangesnis

„Rimi“ Lietuvoje dažnai vertinama dėl patogaus parduotuvių išdėstymo, tvarkingo asortimento, šviežio maisto pasirinkimo ir lojalumo pasiūlymų. Tačiau pirkėjai neretai pastebi, kad bazinis kasdienis krepšelis čia gali būti brangesnis nei pigesniuose tinkluose.

Tai nereiškia, kad „Rimi“ visada blogas pasirinkimas. Jei pirkėjas naudojasi akcijomis, renkasi privačių prekių ženklų produktus ir perka tik tai, ko reikia, kainos gali būti visai konkurencingos. Tačiau impulsyvus apsipirkimas šiame tinkle dažnai gali baigtis didesniu čekiu.

„Rimi“ stipresnė ten, kur pirkėjui svarbus patogumas, tvarka, specifiniai produktai, šviežias maistas ar platesnis pasirinkimas. Tačiau jei pagrindinis tikslas – kuo pigesnis 28 bazinių produktų krepšelis, šis tinklas ne visada bus pirmas pasirinkimas.

Lietuvos pirkėjui čia svarbiausia suprasti, už ką mokama. Kartais mokama ne tik už produktą, bet ir už vietą, patogumą, asortimentą, parduotuvės formatą bei greitesnį apsipirkimą.

„Iki“: akcijos gali būti stiprios, bet reikia sekti kainas

Iki parduotuvė

„Iki“ Lietuvoje dažnai konkuruoja akcijomis, lojalumo pasiūlymais ir patogia parduotuvių vieta. Daugelyje miestų šis tinklas yra arti gyvenamųjų rajonų, todėl pirkėjai užsuka greitam apsipirkimui. Tačiau kasdienio krepšelio kaina čia labai priklauso nuo to, ar perkamos akcijinės prekės.

Kai kurios „Iki“ akcijos gali būti labai patrauklios, ypač mėsai, pieno produktams, vaisiams, daržovėms ar kepiniams. Bet jei pirkėjas neseka pasiūlymų ir renkasi įprastas kainas, galutinis krepšelis gali nebūti pigiausias.

„Iki“ privalumas – gana platus pasirinkimas ir dažnai patogios mažesnės parduotuvės. Tai tinka kasdieniams trumpiems pirkiniams, kai nereikia didelio savaitės krepšelio. Tačiau jei norima sutaupyti, verta turėti aiškų sąrašą ir vengti spontaniškų pirkinių.

Pirkėjams ypač naudinga lyginti kilogramo ar litro kainą. Kartais akcijos etiketė atrodo patraukli, bet reali vieneto kaina vis tiek būna didesnė nei kitoje parduotuvėje be akcijos.

„Norfa“: dažnai stipri kainomis, bet ne visiems patogi

„Norfa“ Lietuvoje turi savo ištikimų pirkėjų ratą, ir neatsitiktinai. Dalis žmonių šį tinklą renkasi dėl palankių kainų, ypač kai kalbama apie didesnį apsipirkimą, mėsos produktus, kai kuriuos pieno gaminius, bakalėją ar kasdienes prekes.

„Norfa“ ne visada atrodo taip pat moderniai kaip kai kurie kiti tinklai, bet pirkėjams, kuriems svarbiausia galutinė suma čekyje, tai dažnai nėra pagrindinis kriterijus. Jei parduotuvė patogi ir asortimentas pakankamas, ji gali būti labai konkurencinga.

Šio tinklo stiprybė dažnai atsiskleidžia didesniuose pirkiniuose. Kai perkama ne viena prekė, o visas savaitės krepšelis, keli mažesni skirtumai gali susidėti į pastebimą sutaupymą. Vis dėlto, kaip ir kituose tinkluose, verta stebėti konkrečias kategorijas, nes ne viskas vienodai pigu.

„Norfa“ gali būti ypač aktuali tiems, kurie perka paprastus, kasdienius produktus ir nėra stipriai prisirišę prie konkrečių prekės ženklų. Tokiu atveju kainos ir kiekio santykis dažnai tampa svarbiausiu argumentu.

Kuriose prekių grupėse skirtumai didžiausi

Didžiausi skirtumai paprastai atsiranda ne vaisių ir daržovių skyriuje, o pieno, mėsos, aliejaus, sūrio, sviesto, kavos, saldumynų ir buitinės chemijos kategorijose. Būtent šios prekės dažnai išpučia čekį labiau nei pirkėjas tikisi.

Pieno produktų kategorijoje kelių dešimčių centų skirtumas vienam produktui greitai tampa kelių eurų skirtumu visam krepšeliui. Jei perkate pieną, kefyrą, grietinę, sviestą, sūrį ir jogurtą, vien šioje grupėje kainų skirtumas tarp tinklų gali būti labai juntamas.

Mėsa ir jos gaminiai – dar viena jautri kategorija. Vištienos filė, malta mėsa, dešra ar kiti mėsos produktai dažnai kainuoja tiek, kad vienas neteisingas pasirinkimas gali padidinti čekį keliais eurais. Todėl šią kategoriją verta planuoti iš anksto ir pirkti tada, kai kaina tikrai gera.

Bakalėja taip pat svarbi. Ryžiai, makaronai, miltai, aliejus, cukrus ir kiaušiniai atrodo kaip paprasti produktai, bet jie dažnai perkami reguliariai. Jei viename tinkle aliejus ar kiaušiniai pastebimai brangesni, galutinis mėnesio skirtumas tampa akivaizdus.

Kodėl akcijos ne visada reiškia pigiausią krepšelį

Lietuvos pirkėjai labai mėgsta akcijas, ir tai suprantama. Akcijinė kaina kartais leidžia sutaupyti daug. Tačiau yra viena problema: akcijos dažnai skatina pirkti ne tai, ko reikia, o tai, kas tą savaitę atrodo pigu.

Pavyzdžiui, pirkėjas ateina pieno, duonos ir vištienos, bet pamato akciją sūriui, sausainiams, gėrimams, šaldytai picai ar kavai. Galiausiai krepšelis padidėja, o čekis tampa didesnis, nors žmogui atrodo, kad jis „sutaupė“. Tai viena dažniausių apsipirkimo klaidų.

Todėl pigiausias krepšelis nebūtinai yra tas, kuriame daugiausia akcijų. Pigiausias krepšelis yra tas, kuriame perkama tai, ko tikrai reikia, už geriausią kainą. Kartais tai reiškia pasirinkti pigesnį tinklą be didelių akcijų, o kartais – suplanuoti apsipirkimą pagal kelis tikrai naudingus pasiūlymus.

Geriausias būdas sutaupyti – prieš einant į parduotuvę turėti sąrašą. Jei sąrašas aiškus, akcijos tampa pagalba, o ne spąstais.

Kaip pirkėjui Lietuvoje apsipirkti protingiau

Pirmas patarimas labai paprastas: lyginkite ne pakuotės kainą, o kilogramo ar litro kainą. Mažesnė pakuotė gali atrodyti pigesnė, bet realiai už kilogramą mokėsite daugiau. Tai ypač svarbu perkant sūrį, mėsą, kruopas, skalbimo priemones, kavą ar saldumynus.

Antra, verta atskirti kasdienius produktus nuo „norų“. Pienas, duona, kiaušiniai, mėsa, daržovės ir kruopos yra bazinis krepšelis. Saldumynai, gėrimai, užkandžiai, pusgaminiai ir spontaniški pirkiniai dažnai labiausiai išpučia čekį.

Trečia, nereikia aklai prisirišti prie vieno tinklo. Jei šalia yra kelios parduotuvės, verta žinoti, kur geriausiai pirkti tam tikras prekes. Vienur gali apsimokėti pieno produktai, kitur – mėsa, trečiur – daržovės ar bakalėja.

Ketvirta, didesnius pirkinius verta planuoti. Jei šeima perka visai savaitei, skirtumas tarp tinklų gali būti pakankamai didelis, kad verta nuvažiuoti į pigesnę parduotuvę. Bet jei reikia tik vieno produkto, važiuoti per miestą dėl kelių centų nėra racionalu.

Galutinė išvada: pigiausia ne visada ten, kur atrodo

Lietuvos prekybos tinklų kainos skiriasi labiau, nei kartais atrodo žiūrint į pavienes prekes. Vienas tinklas gali atrodyti pigus dėl kelių ryškių akcijų, bet visas krepšelis ten gali kainuoti daugiau. Kitas gali neturėti tiek reklamos, bet kasdienėse kategorijose pasiūlyti mažesnę galutinę sumą.

Jei kalbame apie bazinį kasdienį krepšelį, dažniausiai verta atidžiai stebėti „Lidl“, „Norfa“, „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“ kainas. „Lidl“ dažnai laimi dėl privačių prekių ženklų ir žemesnių bazinių kainų. „Norfa“ gali būti stipri didesniuose kasdieniuose pirkiniuose. „Maxima“ ir „Iki“ gali būti labai naudingos per akcijas. „Rimi“ dažnai siūlo patogumą ir asortimentą, bet bazinis krepšelis ne visada bus pigiausias.

Svarbiausia pamoka labai paprasta: pirkėjo čekis susideda iš smulkmenų. Vienas euras už sviestą, keli centai už pieną, brangesnis sūris, aliejus ar mėsa – ir galutinė suma gali skirtis iki keliolikos eurų. Todėl šiuo metu protingas apsipirkimas Lietuvoje nėra taupumo manija. Tai normalus būdas apsaugoti savo piniginę.

Jei norite išleisti mažiau, žiūrėkite ne į vieną akcijos etiketę, o į visą krepšelį. Būtent jis parodo, kuri parduotuvė iš tikrųjų pigiausia.