Karštyje sportuojate su sintetiniais marškinėliais? Oda gali sureaguoti greičiau, nei tikitės

Karšta diena, trumpa treniruotė po darbo, bėgimas parke, dviračių takas ar sporto salė, kurioje oras jau nuo ryto sunkus. Atrodo, viskas paprasta: apsivelki lengvus sportinius marškinėlius, tampres ar šortus, nes jie greitai džiūsta, nesiglamžo ir atrodo tam sukurti. Tačiau būtent tokia apranga per karščius kai kuriems žmonėms gali tapti nemalonia odos problema.

Daug šiuolaikinės sportinės aprangos gaminama iš sintetinių pluoštų – poliesterio, nailono, poliamido, akrilo ar panašių medžiagų. Jos lengvos, elastingos, gerai išlaiko formą ir po skalbimo greitai išdžiūsta. Dėl to tokie drabužiai tapo beveik sporto aprangos standartu.

Vis dėlto karštis, prakaitas ir nuolatinė audinio trintis su oda sukuria sąlygas, kuriose net patogūs sportiniai drabužiai gali pradėti erzinti. Oda po sintetiniu audiniu gali labiau kaisti, drėkti, trintis, rausti, niežėti ar net išberti.

Problema dažniausiai išryškėja ne tada, kai žmogus ramiai pasivaikšto su tokiais marškinėliais, o tada, kai kūnas įkaista, pradeda gausiai prakaituoti ir drabužis ilgiau būna prispaustas prie odos.

Kai „greitai džiūsta“ nereiškia, kad odai patogu

Sintetinė sportinė apranga dažnai reklamuojama kaip funkcionali. Ji lengva, nesugeria tiek drėgmės kaip medvilnė ir greitai išgarina prakaitą nuo paviršiaus. Tai iš tiesų gali būti patogu trumpai treniruotei ar vėsesniu oru.

Tačiau per karščius situacija keičiasi. Jei audinys prigludęs prie kūno, o žmogus intensyviai juda, tarp odos ir drabužio susidaro šilta, drėgna aplinka. Kūnas bando vėsintis prakaituodamas, tačiau aptemptas sintetinis audinys ne visada leidžia odai pakankamai laisvai kvėpuoti.

Tuomet atsiranda vadinamasis „šiltnamio“ pojūtis. Drabužis iš išorės gali atrodyti sausas, bet oda po juo vis tiek būna drėgna, įkaitusi ir jautresnė. Ypač tai jaučiama pažastyse, kirkšnyse, po krūtine, ant nugaros, ties juosmeniu ir tose vietose, kur drabužis labiausiai trinasi.

Būtent todėl po bėgimo, ilgesnio žygio ar treniruotės karštą dieną kai kurie žmonės pastebi ne tik prakaito kvapą, bet ir paraudusią, sudirgusią odą. Kartais atrodo, kad kaltas pats prakaitas, nors iš tiesų didelę dalį problemos sukuria drėgmės, šilumos, trinties ir audinio derinys.

Kodėl oda pradeda rausti, niežėti ir perštėti

Karštyje sportuojant oda tampa jautresnė. Prakaitas sudrėkina jos paviršių, poros aktyviau dirba, o nuolatiniai judesiai verčia audinį trintis į tas pačias vietas vėl ir vėl.

Jeigu drabužis aptemptas, siūlės šiurkščios arba audinys jau seniai dėvimas, sudirginimas gali atsirasti labai greitai. Iš pradžių oda tik parausta, vėliau gali pradėti perštėti, niežėti, atsirasti smulkių bėrimų ar nutrintų vietų.

Ypač nemalonu tai, kad tokios problemos dažnai pasirodo tik po treniruotės. Kol žmogus juda, jis gali jausti tik šilumą ar drėgmę. Tačiau nusiprausus po dušu arba vakare atsigulus miegoti sudirgusios vietos ima deginti, niežėti ar skaudėti.

Sintetiniai audiniai taip pat gali ilgiau išlaikyti nemalonų kvapą. Prakaitas pats savaime nebūtinai turi stiprų kvapą, tačiau šiltoje ir drėgnoje aplinkoje bakterijos dauginasi greičiau. Kai jos įsitvirtina audinyje, marškinėliai ar tamprės net po skalbimo gali nebeatrodyti visiškai gaivūs.

Dėl to kai kurie žmonės pastebi keistą dalyką: vieni sportiniai marškinėliai ima skleisti nemalonų kvapą vos pradėjus sušilti, nors buvo ką tik išskalbti. Tai gali reikšti, kad audinio struktūroje jau kaupiasi prakaito ir bakterijų likučiai.

Sportinė apranga tvankiu oru

Aptempta apranga karštą dieną – didžiausias išbandymas

Didžiausia rizika atsiranda tada, kai susideda keli dalykai: aukšta temperatūra, intensyvus prakaitavimas, aptemptas sintetinis drabužis ir ilgas dėvėjimas po treniruotės.

Pavyzdžiui, žmogus ryte apsivelka sportinius marškinėlius, po darbo nueina pabėgioti, tada dar užsuka į parduotuvę, parvažiuoja namo ir tik po kurio laiko persirengia. Per tą laiką oda kelias valandas būna uždaryta šiltame, drėgname audinyje.

Panašiai nutinka ir kelionėse. Per karščius žmonės renkasi sportinius drabužius, nes jie patogūs vairuojant, einant į žygį ar vaikštant po miestą. Tačiau jei tokie drabužiai aptempti, o diena ilga, oda gali pavargti net be intensyvios treniruotės.

Dar jautresnė situacija – sporto salėje, kur vienu metu daug žmonių, oras tvankus, o po treniruotės drabužiai lieka kuprinėje ar ant kūno. Jei apranga neišvėdinama ir neišskalbiama laiku, ji tampa puikia vieta kvapams bei mikroorganizmams kauptis.

Tai nereiškia, kad visą sintetinę aprangą reikia mesti lauk. Tačiau per karščius verta atidžiau stebėti, kaip į ją reaguoja jūsų oda.

Kokius drabužius rinktis, kai lauke tvanku

Karštą dieną odai dažniausiai patogesni laisvesni, orui pralaidūs ir drėgmės neužrakinantys audiniai. Kasdienai geras pasirinkimas gali būti linas, medvilnė, viskozė, modalas ar liocelis. Tokie audiniai leidžia kūnui lengviau kvėpuoti ir dažnai mažiau dirgina jautrią odą.

Linai ypač tinka karščiui, nes yra laidūs orui ir suteikia vėsesnį pojūtį. Medvilnė maloni kūnui, nors intensyviai sportuojant ji gali sugerti prakaitą ir ilgiau likti šlapia. Viskozė, modalas ir liocelis dažnai būna minkšti, glotnūs ir patogūs ilgiau dėvėti.

Sportui galima rinktis ne tik įprastą poliesterį. Kai kuriems žmonėms geriau tinka merino vilnos, liocelio ar bambuko pluošto mišiniai. Merino vilna gali skambėti keistai vasarai, tačiau plonesni jos audiniai gerai reguliuoja temperatūrą ir ne taip greitai įgauna nemalonų kvapą.

Svarbu ne tik medžiaga, bet ir kirpimas. Labai aptempti marškinėliai ar tamprės karštyje dažniau trina. Jei treniruotė nėra tokia, kur būtina kompresinė apranga, verta rinktis šiek tiek laisvesnį drabužį.

Taip pat atkreipkite dėmesį į siūles. Kuo daugiau storų siūlių tose vietose, kur oda juda ir prakaituoja, tuo didesnė nutrynimų tikimybė. Bėgikams, dviratininkams ir žygeiviams tai ypač svarbu.

Paprastos taisyklės, kurios padeda išvengti bėrimų

Jei sportuojate karštu oru, po treniruotės stenkitės kuo greičiau persirengti. Net jei drabužis atrodo beveik sausas, oda po juo galėjo ilgai būti drėgna ir įkaitusi.

Nelaikykite prakaituotų sportinių drabužių kuprinėje iki kitos dienos. Juos geriau iš karto išvėdinti arba išskalbti. Jei audinys jau turi įsisenėjusį kvapą, paprastas trumpas skalbimas žemoje temperatūroje gali jo nepašalinti.

Jautresnės odos žmonėms verta vengti stipriai parfumuotų skalbiklių ir minkštiklių. Jie gali likti audinyje ir kartu su prakaitu dar labiau dirginti odą. Sportinei aprangai dažnai pakanka tinkamo skalbiklio ir gero išskalavimo.

Jei po konkrečių marškinėlių ar tampių vis pasikartoja bėrimas, niežėjimas ar perštėjimas, nereikėtų to ignoruoti. Gali būti, kad odai netinka pats audinys, dažikliai, elastingumo suteikiančios medžiagos arba drabužio konstrukcija.

O jei paraudimas nepraeina, atsiranda skausmingi įtrūkimai, šlapiuojančios vietos ar stiprus niežulys, verta kreiptis į gydytoją ar dermatologą. Kartais tai gali būti ne paprastas nutrynimas, o kontaktinis dermatitas, grybelinė infekcija ar kita odos problema.

Svarbiausia – ne mada, o tai, ką jaučia oda

Sportinė apranga dažnai atrodo kaip saugus pasirinkimas bet kokiai aktyviai dienai. Ji patogi, moderni ir sukurta judėjimui. Tačiau karštis pakeičia taisykles. Tai, kas vėsesniu oru veikia puikiai, tvankią dieną gali sukelti odos sudirginimą.

Jei po treniruotės oda parausta, niežti ar atsiranda nemalonus kvapas, verta atkreipti dėmesį ne tik į prakaitą, bet ir į drabužį. Kartais pakanka pakeisti audinį, pasirinkti laisvesnį kirpimą, greičiau persirengti po sporto ir kruopščiau skalbti aprangą.

Sintetiniai sportiniai drabužiai nėra savaime blogis. Jie patogūs, praktiški ir daugeliui žmonių tinka. Tačiau per karščius jie gali tapti problema tada, kai oda ilgai lieka įkaitusi, drėgna ir trinasi į plastiko pagrindu pagamintą audinį.

Vasarą kūnas ir taip kovoja su karščiu. Todėl apranga turėtų jam padėti, o ne uždaryti odą ten, kur ji pradeda prašyti pagalbos paraudimu, niežėjimu ir perštėjimu.